- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1038-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01145-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- B. M., A. M.
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų B. M. (B. M.) ir A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų B. M. ir A. M. ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo ieškovui B. M. iš atsakovo S. Š. priteisti 25 000 EUR sumokėtą įmoką, 277,77 EUR palūkanas, 400 EUR nuostoliams atlyginti, 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui A. M. iš atsakovo S. Š. priteisti 25 000 EUR sumokėtą įmoką, 277,77 EUR palūkanas, 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovams iš atsakovo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovų B. M. ir A. M. ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad, ieškovų teigimu, jie atitinkamai 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Preliminariąsias būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal Sutarčių 1 ir 2 6.3 punktus, atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. arba anksčiau pagal dvišalį susitarimą pasirašyti name atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o ieškovai sumokėjo po 25 000 EUR įmoką. Nurodo, kad, ieškovu teigimu, atsakovas į elektroninius laiškus neatrašė, į raginimus vykdyti įsipareigojimus nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 19-07-10/1 6.3 ir 6.3.1 punktus statybos darbų, kuriuos pardavėjas įsipareigoja atlikti, terminai yra iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovai atsakovą apie sutarties nutraukimą informavo ne sutartyje nurodytu adresu, o elektroniniu paštu, todėl teismas darė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, ar ieškovai šiuo metu turi reikalavimo teisę į atsakovą ir ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos.
Šalies argumentai
2.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovai ne tik per anksti kreipėsi į teismą, nes statybos darbų, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti, terminai yra iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., bet ir kreipėsi į teismą su reikalavimais, kurių egzistavimo nepatvirtina ieškovų pateikti duomenys, nutarė ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovų ir atsakovo pasirašytų Preliminariųjų namų prikimo–pardavimo sutarčių Nr. 19-07-10/1 8.4 punktą šalių tarpusavio prieštaravimai ir nesutarimai sprendžiami derybomis. Prieštaravimai ir nesutarimai, kurių nepavyksta išspręsti derybomis, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovų ir atsakovų bendravimą pagrindžia tik elektroniniai laiškai, todėl esant tokioms aplinkybėms nutarė, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir todėl ieškinį atsisakytina priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) B. M. ir A. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovų ieškinį priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo netinkamo informavimo. Teigia, kad atsakovas informuotas elektroniniu paštu, kuris naudojamas atsakovo versle ir kuriuo buvo išsiųstas pranešimas apie sutarčių nutraukimą. Aplinkybę, jog atsakovas apeliantų pranešimus gavo, įrodo tai, kad tarpininkaujant šalių atstovams vyko derybos dėl sutarčių nevykdymo pasekmių taikymo. Taigi, nors pranešimai apie sutarčių nutraukimą buvo siųsti ne sutartyse nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o atsakovo elektroniniu paštu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalis pranešimą gavo, darytina išvada, kad informavimo faktas yra svarbesnis ir lemiamas sprendžiant, kad buvo laikytasi įstatymo reikalaujamos sutarties nutraukimo tvarkos.
3.2. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pateikimo ir reikalavimo teisės į atsakovą atsiradimo momento. Iš esmės teigia, kad nors pastatas turėjo būti baigtas statyti iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovui nepradėjus vykdyti statybos darbų, negavus statybos leidimų apeliantai 2020 m. balandžio 30 d. sutartį nutraukė ir 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Teigia, kad nutraukus sutartį apeliantai turi teisę reikšti ieškinio reikalavimus, o teismo išvada, jog apeliantai į teismą kreipėsi per anksti, yra neteisėta, kadangi, apeliantu teigimu, nėra įmanoma likus vos 21 dienai iki termino pabaigos pastatyti du namus, kurių baigtumas būtų 80–85 proc.
3.3. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys turėjo laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymi, kad apeliantai išnaudojo visas galimybes susidariusią situaciją išspręsti ne teismo tvarka, o atsakovas pripažįsta, jog pagal sutartis apeliantams gyvenamųjų namų statybos iki šiol nėra pradėjęs. 2020 m. birželį įvyko apeliantų atstovo advokato ir atsakovo atstovo advokato padėjėjo susitikimas dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau šalims sprendimo nepavyko pasiekti. Pažymi, kad pagal nurodytą proceso teisės normą ieškinį galima atsisakyti priimti tik tuo atveju, jei nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
5. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą netinkamai taikė proceso teisės normas, netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl atsakovo informavimo, dėl to nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškovų pateiktą ieškinį.
6. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atsisakyti priimti ieškovų ieškinį tinkamai nustatė faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas padarydamas išvadą, jog apeliantų ieškinys nenagrinėtinas teisme.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Konstatavo, kad ieškovai kreipėsi į teismą per anksti, tai yra nesulaukęs apeliantų ir atsakovo sudarytų sutarčių įvykdymo pabaigos, kuri numatyta 2020 m. rugpjūčio 1 d., kadangi atsakovas buvo netinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, tai yra ne taip, kaip sutarta sutartyje – atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o elektroniniu paštu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio turinį, nustatė, kad apeliantai (ieškovai) reiškia reikalavimus atsakovui, kadangi atsakovas galbūt netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tai yra neužbaigė gyvenamųjų namų statybos, ir tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad terminas įvykdyti sutartį yra numatytas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantai ir atsakovai vedė derybas dėl sutarties nutraukimo, šalys dėl taikaus ginčo sprendimo būdo nesusitarė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo apeliantų teisės į teisminę gynybą prielaidas su sutarties įvykdymo pabaiga 2020 m. rugpjūčio 1 d., todėl nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pažymint, kad ieškinio priėmimo stadijoje ieškovams ieškinio faktinį pagrindą užtenka tik nurodyti (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė apeliantų ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, tai yra apeliantams nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius apeliantų ir atsakovo pasirašytų Preliminariųjų namų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 19-07-10/1 8.4 punktą, nustatė, kad šalių tarpusavio prieštaravimai ir nesutarimai sprendžiami derybomis. Prieštaravimai ir nesutarimai, kurių nepavyksta išspręsti derybomis, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose. Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog iki ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui (2020 m. liepos 10 d.) apeliantų atstovas vedė derybas dėl piniginių lėšų grąžinimo, taikaus ginčų sprendimo būdo, tačiau duomenų, jog šalys pasiekė taikų sprendimą, teismui nepateikta, todėl sutinkama su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi byloje pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, jog taikus ginčo sprendimo būdas derybų būdu apeliantams ir atsakovui, taip kaip numatyta sutartyse, nėra priimtinas.
12. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantų ieškinio priėmimo klausimą netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti apeliantų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme ir pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų ieškinį atsisakyta priimti, neįvertinus kitų procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111–115 straipsnis), atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
14. Esant nustatytoms nutarties 5–12 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.