- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-719-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17293-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. O. J., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras R
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. O. J. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1062-886/2019 pagal pareiškėjų A. O. J. ir A. P. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – notaras R. P., V. V. (gim. 1955), V. V. (gim. 1976 m. ), J. G., D. K., R. V. ir V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos A. O. J. ir A. P. 2018 m. spalio 10 d. skundu dėl notaro veiksmų kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notaro R. P. 2018 m. rugsėjo 27 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 120/2018, kuriuo jis atsisakė išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimą; 2) įpareigoti notarą R. P. išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį (kiekvienai po ¼ dalį) pareiškėjų motinai M. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto: gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notaras R. P. atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavęs pareiškėjos prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mirusios M. R. pastatų, nustatė, jog pareiškėjų prašoma turto dalis yra didesnė, nei priklausytų M. R. pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjų A. O. J. ir A. P. skundą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos A. O. J., A. P. ir suinteresuoti asmenys V. V. (gimęs 1955 m.) ir J. G. yra M. R. (ankstesnė pavardė V.), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai.
6. Gyvenamasis namas, į kurio ½ dalį pareiškėjos prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, kiekvienai po ¼ dalis, yra įgytas M. V. ir P. V. santuokos metu (santuoka sudaryta 1943 m. spalio 22 d., b. l. 20), pagal 1956 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 63). P. V. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė M. V. (vėliau – R.) ir sūnus A. V., 1984 m. birželio 14 d., pateikdami pareiškimus dėl palikimo priėmimo notarinei kontorai (b. l. 69–76). A. V. mirė (duomenys neskelbtini), M. R. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Po M. R. mirties palikimą priėmė A. O. J., A. P., J. G. ir V. V., paduodami 2006 m. gegužės 15 d. pareiškimus Kauno m. 5-ajam notarų biurui.
8. Šiuo metu likęs M. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto teisinio režimo kilo ginčas tarp M. R. (V.) ir A. V. vaikų: D. K. (ankstesnė pavardė –M., V.), R. V., V. V. ir V. R. (V.).
9. Teismas darė išvadą, kad A. V. ir M. V. (R.), kaip įpėdiniai pagal įstatymą, priėmę palikimą po P. V. mirties, P. V. nuosavybės teise priklausiusią dalį pastatų paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
10. M. R. 1987 m. spalio 29 d. sudarytu testamentu po mirties visą turtą paliko savo vaikams, t. y. ¾ dalis pastatų paveldėjo įpėdiniai A. O. J., A. P., J. G. ir V. V. (gim. 1955 m.), kiekvienas po 3/16 dalis.
11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų A. O. J. ir A. P. prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią M. R. vardu įregistruotą ½ dalį statinių (kiekvienai po ¼ dalį) reiškia, kad jos prašo išduoti į didesnę dalį turto, nei M. R. priklauso pagal įstatymą.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog po P. V. mirties A. V. kartu su M. R. priėmė palikimą kaip pirmos eilės įpėdinis, A. V. paveldėjo ¼ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), jo įpėdiniams pagal įstatymą išlieka teisė paveldėti mirusio tėvo turtą.
13. Suinteresuotas asmuo notaras R. P. 2018 m. rugsėjo 27 d. surašė ir pateikė pareiškėjai A. O. J. rašytinį atsisakymą atlikti jos prašomą notarinį veiksmą. Notaras aiškiai išdėstė priežastis, dėl kurių atsisako atlikti notarinį veiksmą: nurodė, kad pareiškėjos prašomo paveldėjimo teisės liudijimo išduoti negali, nes ji prašo išduoti liudijimą į didesnę dalį pastatų, nei priklausytų M. R. pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas prieštarautų įstatymams ir pažeistų anksčiau už M. R. mirusio A. V. įpėdinių interesus. Todėl teismas sprendė, kad notaras teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėjoms reikalaujant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį (kiekvienai po ¼ dalį pastatų) M. R. vardu registruotų pastatų, t. y. į didesnę dalį pastatų, nei priklausytų M. R. pagal įstatymą, kilo ginčas dėl teisės.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tai reiškia, kad remiantis galiojusio SŠK 21 straipsnio 3 dalimi ir dabar galiojančio CK 3.87 straipsnio 1 dalimi visas pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu susituokus įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai yra įstatyminė prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Notarui to pakako atsisakyti išduoti paveldėjimo liudijimą į dalį turto, nes rašytiniai įrodymai ir viešo registro duomenys rodo, jog pareiškėjų motinos M. R. (V.) turtas įgytas jos santuokoje su P. V. ir pareiškėjos nepateikė notarui tinkamų įrodymų (teismo sprendimo), paneigiančių šią įstatyminę prezumpciją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjos A. O. J. ir A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjų skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė ir konstatavo paveldėjimo teisinius santykius, atsiradusius po apeliančių tėvo P. V. mirties (duomenys neskelbtini). Kitoks teisinis reglamentavimas ir atitinkamai kitokia nuosavybės teisės liudijimų išdavimo praktika buvo susiklosčiusi iki Notariato įstatymo įsigaliojimo 1992 m. gruodžio 1 d. Tuo metu nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas galėjo būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pusei bendro turto, įgyto santuokos metu, tik pergyvenus 10 metų sutuoktiniui. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduodavo palikimo atsiradimo vietos valstybinė notarinė kontora, būtinai iš anksto pranešdama valstybiniam notarui žinomiems įpėdiniams, kad toks liudijimas išduotas. Taigi, tuo metu įstatymai neįtvirtino teisės notarui išduoti mirusio sutuoktinio dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą. Todėl jei palikėjo sutuoktinis mirė iki Notariato įstatymo įsigaliojimo, šio mirusio sutuoktinio dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas neišduotinas, nors turtas ir pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2018 VšĮ studija „Versus“ parengta „paveldėjimo teisės“ knyga 381 psl.).
1.2. Po P. V. mirties užvestoje paveldėjimo byloje yra nustatyta, kad paveldėjimo byloje yra aiškiai kalbama tik apie transporto priemonės VAZ, tai yra menkaverčio turto paveldėjimą, o ne apie pastatų, kurie buvo įregistruoti M. V. (vėliau R.) vardu. Tais atvejais, kai asmenys yra mirę iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau po Notariato įstatymo įsigaliojimo, turi būti išskiriama mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir išduodamas nuosavybės liudijimas, nustatantis jo dalį bendrojoje nuosavybėje.
1.3. Atsižvelgiant į faktus, kad P. V. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki notariato įstatymo įsigaliojimo (1992 m. gruodžio 1 d.), paveldėjimo santykiams netaikytinos 2000 metų LR CK penktosios knygos normos (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo įstatymo 38 str. 1 d.). Tai yra, paveldėjimo byloje Nr. 603/84 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo P. V. palikimą negali būti išskiriama mirusiojo sutuoktinio dalis ir negali būti išduodamas nuosavybės teisių liudijimas.
1.4. 2011 m. birželio 28 d. paveldėjimo bylą vedęs notaras A. R. P. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus įpėdiniams J. G. ir V. V. į 1/2 dalį pastatų. Išduodant paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus nebuvo nustatyta, kad tokio veiksmo atlikimas prieštarautų įstatymams ar neatitiktų jų reikalavimų. Tuo tarpu likusi 1/2 pastatų dalis viešame registre iki šiol yra įregistruota M. R. (Vadeikienės) vardu. Taigi, šie nurodyti faktai akivaizdžiai paneigia teismo padarytą išvadą apie byloje kilusio ginčo esmę.
1.5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-201-773/2007, atmetė visų A. V. vaikų pateiktą skundą dėl notaro veiksmų, kurioje buvai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad suinteresuoti asmenys D. K. (M., V.), R. V., V. V. ir V. R. (V.) neturi jokios teisės pretenduoti į mirusios M. V. (R.) turtą. Ši nutartis įsiteisėjusi.
1.6. Teismas pažeidė bendrąjį teisės principą lex rettro non agit ir nesivadovavo taikant šį principą suformuota kasacinio teismo praktika, nes naujojo LR CK nuostatas taikė 1983 metais, t. y. iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir 1992 m. gruodžio 1 d. Notariato įstatymo įsigaliojimo paveldėjimo teisiniams santykiams. Šie teismo nutartyje padaryti pažeidimai akivaizdžiai suponavo situaciją, kad buvo priimta neteisinga, neteisėta teismo nutartis, kuri turi būti panaikinta.
1.7. Teismas padarė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad A. V. ir M. R., kaip įpėdiniai pagal įstatymą, priėmę palikimą po P. V. mirties, P. V. nuosavybės teise priklausiusią dalį pastatų paveldėjo lygiomis dalimis, po 1/2 dalį. Ši išvada prieštarauja civilinėje byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Tai yra civilinėje byloje esanti P. V. paveldėjimo byla Nr. 603/84 patvirtina faktus, kad M. V. ir A. V. paveldėjo turtą, kurį sudaro 1/2 dalis lengvojo automobilio VAZ 2101, 1976 metų laidos. Jokio kito turto po P. V. mirties įstatyminiai įpėdiniai nepaveldėjo. Tad dar 1994 m. rugsėjo 6 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuris nenuginčytas, akivaizdžiai paneigia teismo padarytą išvadą.
1.8. 2011 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimais (notarinio registro Nr. 5-1-557, notarinio registro Nr. 5-1-561) buvęs notaras A. R. P. į 1/2 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išdavė paveldėjimo teisės liudijimus testamentiniams M. R. įpėdinimas V. V. ir J. G.. Galiojantys, nenuginčyti civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai paneigia teismo padarytą išvadą ir patvirtina faktus, kad kai turtas buvo įregistruotas gyvojo sutuoktinio vardu, mirusio sutuoktinio dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės paprastai nebūdavo išskiriama ir mirusio sutuoktinio dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas nebūdavo išduodamas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notaras R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ginčo pastatai buvo įgyti M. R. (V.) ir P. V. esant santuokoje ir vadovaujantis tiek pastatų įsigijimo metu galiojančio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso normomis, tiek po Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo galiojančiomis normomis, kurios nustato iš esmės tokį patį turto, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinį reglamentavimą, t. y. pastatai priklausė M. R. ir P. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir šis faktas nebuvo paneigtas ar nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, jo taip pat neginčija pareiškėjos.
2.2. Palikimą po P. V. mirties 1983 m. gruodžio 15 d. priėmė sutuoktinė M. R. ir sūnus A. V., kurie nepaisant to, jog pareiškimuose apie palikimo priėmimą nenurodė paveldimų pastato dalių, priėmė visą P. (P.) V. priklausantį turtą, t. y. po 1/2 dalį (kiekvienam po 1/4 dalį) pastatų.
2.3. Paveldėjimas neabejotinai yra universalus mirusiojo teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, todėl jei paveldėjimo teisių liudijimas į tam tikrą mirusiajam priklausiusį turtą neišduotas, tai nereiškia, jog toks turtas nėra ar neturi būti paveldimas ir/ar kad paveldėjimo teisės liudijimas į tokį turtą negali būti išduodamas vėliau.
2.4. Palikimą po A. V. mirties 1991 m. vasario 12 d. priėmę įpėdiniai (ar bet kuris vienas iš A. V. įpėdinių), įgyvendindami A. V. paveldėjimo teises po P. (P.) V. mirties, turi teisę kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kurį atsiimtų A. V. įpėdiniai A. V. vardu. Po to, kai A. V. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po P. (P.) V. mirties, A. V. įpėdiniai, kurie yra priėmę palikimą po A. V. mirties, galėtų kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/4 (vieną ketvirtąją) dalį pastatų po A. V. mirties.
2.5. Atsižvelgiant į tai, jog M. R. priklausė 3/4 dalys pastatų (1/2 dalis pastatų priklausė M. R. kaip sutuoktinei ir 1/4 dalis pastatų priklausė M. R. kaip P. (P.) V. įpėdinei) ir tai, jog palikimą po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. V., J. G., A. O. J. ir A. P., vadovaujantis 1987 m. spalio 29 d. M. R. sudarytu testamentu, po M. R. mirties likusį turtą įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis, t. y. po 1/4 dalį (kiekvienas po 3/16 dalis pastatų).
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Apeliančių minima Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 02 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-773/2007 buvo sprendžiamas klausimas dėl A. V. įpėdinių teisės paveldėti turtą po M. R. mirties pasinaudojant atstovavimo teise (CK 5.12. str.) ir teismas tokį A. V. įpėdinių prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo atveju spręstinas klausimas ne dėl A. V. įpėdinių teisės paveldėti po M. R. mirties likusią paveldimo turto dalį, o dėl A. V. (veikiant jo įpėdiniams) teisės gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į po P. (P.) V. mirties likusį paveldimą turtą. Tai reiškia, jog pareiškėjų nurodyta teismo nutartis nėra susijusi su skundžiamu Kauno m. sav. 8-ojo notaro biuro notaro R. P. atsisakymu atlikti notarinį veiksmą.
2.7. Notaras nesutinka su pareiškėjų atskirajame skunde nurodytu teiginiu, jog notarai imperatyviai turi vadovautis 2018 m. Všj studijos „Versus“ „Paveldėjimo teisės“ knyga, nes tai yra antrinis (netiesioginis) teisės šaltinis. Atkreipia dėmesį j tai, jog P. (P.) V. paveldėjimo byloje nuosavybės teisės liudijimai į pastatus galėjo būti neišduoti dėl to, jog notaras vedęs paveldėjimo bylą po P. (P.) V. mirties, galimai neturėjo informacijos apie pastatus, t. y. tokia informacija įpėdinių buvo sąmoningai ar nesąmoningai nutylėta ar nuslėpta.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad po P. V. mirties A. V., kaip pirmos eilės įpėdinis, kartu su M. R. priėmė palikimą, todėl A. V. paveldėjo ½ dalį ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Jo įpėdiniams pagal įstatymą išlieka teisė paveldėti mirusio tėvo turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Byloje kilo ginčas dėl notaro veiksmų teisėtumo, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
20. CPK 511 straipsnyje yra nustatyta asmens teisė apskųsti atliktą notarinį veiksmą ar atsisakymą notarinį veiksmą atlikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl dalies šiuo metu likusio M. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y. ½ dalies statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Notaras atsisakė išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi, jo nuomone, nurodyto turto dalį turi teisę paveldėti A. V. vaikai, nes po tėvo P. V. mirties 1983 m. palikimą priėmė ne tik jo sutuoktinė M. R., bet ir sūnus A. V., o ginčo turtas buvo įgytas M. R. (V.) gyvenant santuokoje su P. V..
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. ir P. (P.) V. susituokė 1943 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 20). M. V. 1956 m. balandžio 17 d. nuosavybės teise įsigijo statinius: medinį vieno aukšto su dviem priestatais gyvenamąjį namą iš dviejų kambarių ir virtuvės, kurių bendras plotas 32,59 kv. m, ir du medinius ūkio pastatus bei kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 63).
23. P. (P.) V. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 21). Po jo mirties į Kauno valstybinę notarų kontorą kreipėsi sutuoktinė M. V. ir sūnus A. V., kuris nurodė, kad po tėvo mirties liko turtas: lengvasis automobilis VAZ 2101, 1976 m. laidos (1 t. b. l. 70). M. V. ir A. V. 1984 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į turtą – po ½ dalį automobilio VAZ 2101, 1976 m. laidos (1 t., b. l. 81).
24. P. V. mirties momentu galiojo Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymas, priimtas 1974 m. birželio 26 d., kurio 53 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinis notaras, išduodamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patikrina palikėjo mirties faktą, palikimo atsiradimo laiką ir vietą, paveldimo turto, kuriam išduodamas liudijimas, sudėtį, giminystės ir kitokių ryšių su palikėju įrodymus, kurie yra pagrindas paveldėti pagal įstatymą. Šioms aplinkybėms patvirtinti iš įpėdinių pareikalaujama atitinkamų įrodymų.
25. Minėta, kad po P. V. mirties į notarą kreipęsis sūnus A. V. nurodė vieną vienintelį mirusio tėvo turtą – lengvąjį automobilį, kurį, kaip minėta, po ½ dalį paveldėjo M. V. ir A. V.. Dėl kito P. V. turto paveldėjimo kreiptasi į notarą nebuvo.
26. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kas nors po jo mirties palikimą priėmė (1 t., b. l. 139).
27. M. R. 1987 m. spalio 29 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko lygiomis dalimis A. O. J., J. K., A. P., A. V., ir V. V..
28. M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23). Jos testamentinis įpėdinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau už testatorę. Kadangi M. R. mirė po 2001 m. liepos 1 d., paveldėjimo santykiams taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
29. VĮ Registrų centro duomenimis, palikėjos mirties dieną ginčo statiniai buvo įregistruoti M. R. vardu (1 t., b. l. 35–3).
30. Po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į Kauno miesto 5-ąjį notarų biuro notarą A. R. P. kreipėsi keturi jos vaikai: A. O. J., J. G., V. V. ir A. P., nurodydami, kad liko turtas: žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis AUDI 80 (1 t., b. l. 31–34).
31. A. V. vaikai D. K. (ankstesnė pavardė –M., V.), R. V., V. V. ir V. R. (V.) 2006 m. spalio 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti Kauno miesto 5 notarų biuro notaro A. R. P. 2006 m. spalio 2 d. nutarimą Nr.189, kuriuo jis atsisakė pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į palikimą, atsiradusį po M. R. mirties, neteisėtu, šį nutarimą panaikinti ir įpareigoti notarą A. R. P. išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į palikimą lygiomis dalimis, t. y. į 1/5 dalį viso M. R. turto. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė (civ. b. Nr. 2-201-773/2007). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi prieš tai minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą
32. Mirusiosios M. R. (buvusi V.) dukrai J. G. ir sūnui V. V. (gim. 1955 m.) 2011 m. birželio 28 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, registro Nr. 5-1-561, į palikėjos turtą, tarp jų ir į ginčo turto dalį: 1/4 dalį pastatų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
33. Dėl teisminių ginčų paveldint žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimas 2011 metais nebuvo išduotas, tačiau jos į notarą kreipėsi įsiteisėjus teismo sprendimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalyje dėl minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu (1 t., b. l. 41–61).
34. Taigi, byloje nustatyta, kad 2011 m. notaras A. R. P. išdavė dviem įpėdiniams iš keturių paveldėjimo teisės liudijimus, kurie kreipėsi dėl palikimo priėmimo po M. R. mirties. Pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, kadangi jos kreipėsi į teismą dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Šie paveldėjimo teisės liudijimai yra galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti.
35. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su apeliančių argumentais, kad Kauno miesto 5 notarų biuro notaras A. R. P., išduodamas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimus dviem mirusiosios M. R. vaikams, t. y. kiekvienam po ¼ dalį, nustatė faktinę aplinkybę, jog po M. R. mirties (duomenys neskelbtini). ginčo turtas mirusiajai priklausė nuosavybės teise ir abejonių dėl šio turto priklausomybės jam nekilo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinti kitaip (pripažinti nepagrįstais) notaro A. R. P. veikmus dėl asmenų teisių į palikimą išduodant 2011 metais dviems iš pretendentų paveldėjimo teisės liudijimus, o kitų dviejų pretendentų atžvilgiu tokius veiksmus laikinai sustabdžius, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
36. Paveldėjimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). A. V. mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 569 straipsnyje buvo nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuoto asmens Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notaro R. P. argumentais, kad A. V. įpėdiniai turi teisę į A. V. priimto palikimo po P. V. mirties turto dalį. Minėta, kad po A. V. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, niekam nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. V. įpėdiniai kreipėsi į teismą dėl termino palikimui po savo tėvo mirties priimti atnaujinimo. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad VĮ Registrų centre įregistruoti duomenys apie ginčo statinius M. R. vardu būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
38. Aplinkybė, kad po P. (P.) V. mirties notaras, vedęs paveldėjimo bylą, galimai neturėjo informacijos apie ginčo pastatus, kad tokia informacija įpėdinių buvo sąmoningai ar nesąmoningai nutylėta ar nuslėpta, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, nežinojimas apie palikimo sudėtį nesudaro pagrindo iš viso nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo. Tuo labiau, kad aplinkybė apie M. R. (V.) nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo nuslėpta ir visiems artimiems giminaičiams buvo žinoma, todėl visi paveldėtojai turėjo teisę palikimo priėmimo klausimus spręsti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurių pagrindu pareiškėjų pareiškimas buvo atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų A. O. J. ir A. P. skundas tenkintinas: Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notaro R. P. 2018 m. rugsėjo 27 d. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą Nr. 120/2018, pripažintinas neteisėtu ir notaras įpareigotinas išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį (kiekvienai po ¼ dalį) pareiškėjų motinai M. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusio turto: gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Pareiškėjai A. O. J. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau teismui buvo pateikta pažyma apie išlaidas, turėtas tik apeliacinės instancijos teisme, kurios siekia 108 Eur (2 t., b. l. 62).
41. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas yra patenkintas, be to priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi šiuo atveju nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pripažintini neteisėtu Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notaro R. P. 2018 m. rugsėjo 27 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 120/2018.
Įpareigoti notarą R. P. išduoti pareiškėjoms A. O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį (kiekvienai po ¼ dalį) pareiškėjų motinos M. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turto: gyvenamojo namo 1A1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.