- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- eI3-933-931/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. Ž., V. N., D. V., G. V., D. D., V. Š., S. D.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – K. Ž., V. N., D. V., G. V., D. D., V. Š. ir S. D., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SKP-59 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir NMA) 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-59 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nutarė pareiškėjai taikyti sankciją – susigrąžinti paramos gavėjai išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520 Eur paramos sumos pagal MP002 bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Pareiškėja, 2020 m. birželio 10 d. atsakovei pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – paraiška) skirtą projektui „Automobilių dalių paruošimas dažymui“.
Atsakovė, išnagrinėjusi paraišką, 2020 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. KM-1534, kuriuo patvirtino pareiškėją paramos gavėja ir pareiškėjos projektui „Automobilio dalių paruošimas dažymui“ skyrė 37 600 Eur dydžio paramos sumą, kurią sudarė 100 proc. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Tarp šalių nebuvo sudaryta paramos sutartis. Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. išmokėjo pareiškėjai 30 080 Eur avansą. Pareiškėja 2022 m. sausio 31 d. pateikė mokėjimo prašymą prašydama išmokėti likusią 7 520 Eur sumą, bet šio mokėjimo atsakovė neatliko.
2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimu atsakovė nutarė taikyti pareiškėjai sankciją. Tokį Sprendimą motyvavo, jog įtarusi, kad pareiškėja įgyvendinama projektą padarė pažeidimą, atliko įtariamojo pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, t. y. sprendimas motyvuojamas tuo, jog pareiškėja neturėjo sąlygų paramai gauti, bet jas neteisėtai sukūrė ir tokiu būdu neteisėtai gavo paramą.
Sprendime nurodytų sankcijų taikymą nulėmė atsakovės padarytos išvados apie sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramai, nurodžius, jog pareiškėjos projektas atitinka du pagrindinius rizikos kriterijus – geografinis ryšys ir ekonominis ryšys. Atsakovė remdamasi Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) atliko pareiškėjos projekto vertinimą pagal visus keturis PRK ir nustatė tik du PRK – geografinį ryšį ir ekonominį ryšį. Teisinio ir asmeninio ryšio, funkcinio ryšio PRK nebuvo nustatyta.
Pareiškėja neginčija aplinkybės, jog toje pačioje vietoje, kurioje ji įgyvendina projektą, dar kiti 7 fiziniai asmenys įgyvendina kitus projektus, t. y. įgyvendinant pareiškėjos projektą yra nustatytas vienas PRK – geografinis ryšis, bet šis PRK buvo akivaizdus ir atsakovės turėjo būti nustatytas pirminėje stadijoje paraiškos vertinimo stadijoje, kaip tai nurodyta Metodikos 9 punkte. Nėra aišku, kurį iš dviejų RKDP ar abu nustatė atsakovė.
Pagal projektą pareiškėjos vykdoma veikla yra automobilių dalių paruošimas dažymui, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Šis klasifikatorius sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, bet toks klasifikatorių sutapimas nėra pagrindu pripažinti, jog nustatytas pirmame punkte nurodytas RKDP, nes būtina nustatyti, jog tai tokia pat veikla. Vertinant pareiškėjos veiklą (Automobilių dalių paruošimas dažymui) buvo būtina atsižvelgti į šios veiklos specifiką, nes 45.20 klasifikatoriaus kodas iš esmės apima labai daug veiklų, kurios skiriasi. Iš Sprendimo nėra aišku, ar atsakovė nustatinėjo ir nustatė antrą RKDP, bet Sprendime nėra jokių motyvų, kuriuose būtų atlikta pareiškėjos, kitų paramos gavėjų bei atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizė.
Projektas turėjo būti toliau administruojamas, nebent pažymint kaip rizikingas ir Sprendimas negalėjo būti priimamas. Atsakovė nenustatė, kokių Reglamento 4 straipsnyje nurodytų tikslų nebus galima pasiekti įgyvendinant projektą, nes šioje Sprendimo dalyje to net nenurodė.
Atsiliepimas
Atsakovė Sprendime vieną iš sąlygų – sąmoningą veiksmų derinimą – įrodinėjo per jo nurodytus keturis ryšius: geografinį, ekonominį, teisinį ir kitą, bet Sprendime visiškai nenurodė aplinkybių apie antros būtinos sąlygos nustatymą – pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Nenurodžius ir neįrodžius antros būtinos sąlygos, negalima išvada, apie subjektyvaus elemento nustatymą.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
NMA, įtarusi, kad Paramos gavėja, įgyvendindama Projektą padarė pažeidimą, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Įvertinus pažeidimo tyrimo metu surinktas aplinkybes, nustatyta, kad Paramos gavėja įgyvendindama Projektą su kitomis paramos gavėjomis G. V. (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), K. A. (Ž.) (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), V. N. (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), D. V. (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), S. D. (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), D. Ž. (D.) (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. Š. (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau visos vadinamos paramos gavėjomis) sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Už nustatytą pažeidimą 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. SKP-59 areiškėjai taikyta sankcija.
Paramos gavėjos Projektas dėl susietumo nagrinėtas kartu su kitų paramos gavėjų projektais bei su UAB „Autoferma“, įmonės kodas 305361299, adresas: (duomenys neskelbtini). UAB „Autoferma“ nėra paramos gavėja, tačiau 2019 m. gruodžio 30 d. teikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka. Prašė 17 220 Eur paramos. Dėl lėšų trūkumo jos paraiška buvo atmesta.
Sprendimo 3–6 psl. pateiktoje lentelėje nurodyti pareiškėjos ir paramos gavėjų veikla ir EVRK kodas bei įsigytos investicijos. Iš minėtos lentelės matyti, kad Paramos gavėjos veikla susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis. Rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ pareiškėjos ir paramos gavėjų atžvilgiu atitinka. UAB „Autoferma“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, o EVRK toks pats kaip ir visų paramos gavėjų ir Pareiškėjos – 45.20.
Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateikti ekonominį ryšį detalizuojantys du požymiai. Nagrinėjamu atveju nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai – ir vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus), ir veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto).
NMA gali remtis ne vien tokiais elementais kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.
Nuo 2022 m. gruodžio 24 d. įsigaliojo nauja Metodikos redakcija, kuri taikoma ir paraiškoms, teiktoms iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3D-856 „Dėl Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojimo. Naujoje Metodikos redakcijoje sukonkretinama, jog esminis požymis nustatant galimai neteisėtas sąlygas (dirbtinai sukurtas sąlygas) yra sąmoningas veiksmų derinimas dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su kitomis paramos gavėjomis ir UAB „Autoferma“ (jos vieninteliu akcininku T. N.) sukūrė dirbtines sąlygas.
UAB „Autoferma“ registracijos adresas yra toks pat kaip ir paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai ((duomenys neskelbtini)). Tiek Paramos gavėja, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus).
Pareiškėja, kaip ir kitos paramos gavėjos paramos gavėjos teikė paraiškas tuo pačiu laiku, t. y. 2020 metais birželio mėn (D. Ž. (D.), S. D. ir K. A. (Ž.) pateikė 2020 m. birželio 15 d.; 2020 m. birželio 10 d. pateikė pareiškėja ir G. V., 2020 m. birželio 11 d. pateikė V. Š., 2020 m. birželio 12 d. pateikė D. V.), pagal tą patį kvietimą ir priemonę, tokiu būdu siekta per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą. Paramos gavėja V. N. paraišką pateikė 2019 m. gruodžio 31 d.
Objektyvusis elementas įvertintas tinkamai ir yra įrodytas, nes nei fizinis asmuo T. N., nei juridinis asmuo UAB „Autoferma“ nebūtų galėję gauti didesnės paramos sumos, tad buvo sukurtas vienas ekonominis vienetas, vykdoma veikla (Paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos bei UAB „Autoferma“ veikia toje pačioje rinkoje) išskaidyta į atskirus projektus, siekiant gauti didesnę paramą. T. N., kaip fizinis asmuo bei UAB „Autoferma“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, per kitus fizinius asmenis (paramos gavėjas) siekė ir prisidėjo prie paramos gavimo, prie naudos gavimo ir ją gavo, nes veikdamas savarankiškai nebūtų galėjęs (nebūtų pripažintas tinkamu paramos gavėju) gauti naudos arba būtų galėjęs gauti mažesnę naudą nei pasitelkęs kitus asmenis.
UAB „Autoferma“ pagal pareiškėjos Projektą už paramos lėšas atliko statybos darbus: pagal atliktų darbų aktus Nr. 11 ir Nr. 2, sąskaitas faktūras nustatyta, kad atliko lauko sienų armavimo bei lauko sienų šiltinimo darbus iš viso už 5 219 Eur. Taip pat Paramos gavėja pagal 2022 m. kovo 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė autodalių paruošimo paslaugas UAB „Autoferma“, bendrai suma 1 630 Eur.
UAB „Autoferma“ ir iš kitų paramos gavėjų (D. V., G. V., S. D., D. Ž. (D.) ir K. A. (Ž.)) iš viso gavo 32 484,15 Eur. 25 241 Eur paramos gavėjos V. Š. (17 000 Eur dažymo kamera) ir D. Ž. (D.) (8 241 Eur mini krautuvas) sumokėjusios T. N. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už investicijas. Iš viso T. N., būdamas vieninteliu UAB „Autoferma“ akcininku ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), iš visų paramos gavėjų gavo 74 756,15 Eur. T. N. iš pareiškėjos kasmet nuo 2020 m. birželio 10 d. gauna nuomos mokestį (80 Eur per mėnesį). Jis nuomos mokestį gauna ir iš kitų paramos gavėjų.
NMA priėmė Sprendimą po atlikto kompleksinio pažeidimo tyrimo, surinkusi pakankamai įrodymų pažeidimui pagrįsti. Paraiškų vertinimo etape NMA neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų (pvz., tų pačių asmenų figūravimą skirtinguose projektuose ir pan.), kurios išryškėjo tik projektus įgyvendinant. Iš pateiktų duomenų matyti, kad visų paramos gavėjų veikla patenka į UAB „Autoferma“ vykdomas veiklas, t. y. klientui atvykus į UAB „Autoferma“, paramos gavėjai teikia paslaugas. Už paramos lėšas įsigytos investicijos, skirtos atskiriems projektams, iš anksto suplanuotai ir sąmoningai naudojamos vieno ekonominio vieneto. Taigi, įvertinus pažeidimo tyrimo metu surinktų aplinkybių visumą ir paramos gavėjų vykdomas veiklas matyti aiškios sąsajos su UAB „Autoferma“, jos vadovu T. N.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu sutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu sutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu sutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu sutinka.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. N., S. D. ir K. Ž. atsiliepimų į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl NMA 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SKP-59 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir pareiškėjai pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. V. 2020 m. birželio 10 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) gauti (toliau – Paraiška) projektui „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ (toliau – Projektas) įgyvendinti.
NMA 2020 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. KM-1534, kuriuo pareiškėja patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ įgyvendinti skirta 37 600 Eur dydžio paramos suma, iš kurios Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 37 600 Eur, t. y. 100 proc. paramos sumos. NMA 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjai išmokėjo 30 080 Eur avansą.
Pareiškėja 2022 m. sausio 31 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą (toliau – MP002), kuriuo prašė jai išmokėti likusią 7 520 Eur sumą. Atsakovė mokėjimą pagal MP002 sustabdė.
NMA, įtarusi, kad paramos gavėja, įgyvendindama Projektą, padarė pažeidimą, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.
NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2022 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-59 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovė Sprendime konstatavo, jog paramos gavėja, įgyvendindama Projektą su kitomis paramos gavėjomis K. Ž., V. N., D. V., G. V., D. D., V. Š. ir S. D. sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Nustatyta, kad pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu.
Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Administravimo taisyklės) 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 60 straipsniu, paramos gavėjai pritaikė sankciją, numatytą Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte, t. y. skundžiamu sprendimu nusprendė susigrąžinti paramos gavėjai išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520 Eur paramos sumos pagal MP002 bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Atsakovė apie Sprendimą pareiškėją informavo 2022 m. lapkričio 10 d. raštu. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.
Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje nurodyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.
2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.
2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja įgyvendina projektą „Automobilių dalių paruošimas dažymui“, kuriam parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – priemonė) veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – veiklos sritis), kai parama verslo planui įgyvendinti išmokama mokant išmoką, kai pareiškėjui nereikia teikti išlaidas pagrindžiančių komercinių pasiūlymų, o paramos gavėjui – patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklės, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-369 redakcija, toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
Įgyvendinimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – EVRK).
Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad didžiausias išmokos dydis – 18 800 Eur, kai sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta (etatas), arba 37 600 Eur, kai sukuriamos ne mažiau kaip dvi darbo vietos (etatai).
Pareiškėja, pasirašydama Paraišką, be kita ko, įsipareigojo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika, Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktis).
Metodika nustato kriterijus, kuriais remiantis nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones. Pagal Metodikos 5.2. papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimos sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pagal Metodikos 13 punktą vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: 13.1 papunktis – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 13.2 papunktis – projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 13.3 papunktis – susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 13.4 papunktis – projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Projektą įgyvendina nekilnojamojo turto – pastato-fermos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso T. N. Pareiškėja šiame pastate nuomoja 222,21 m² ploto patalpas. Nuomos sutartis sudaryta su T. N. Nuomos sutarties terminas iki 2025 m. sausio 1 d.
Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodyta, kad toje pačioje teritorijoje vykdoma veikla, susijusi su automobilių technine priežiūra ir remontu pagal projektus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl Ataskaitoje nurodytų aplinkybių nėra.
Byloje pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra paramos gavėjos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja Projektą ir kitos paramos gavėjos – tretieji suinteresuoti asmenys – projektus įgyvendina tuo pačiu adresu kaip ir UAB „Autoferma“ – (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra keturi pastatai: 1) ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (747,42 m² bendro ploto); 2) ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (166,51 m² ploto); 3) ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (413,50 m² ploto); 4) ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 375,36 m² bendro ploto), kurie nuosavybės teise priklauso T. N., kuris yra UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir (duomenys neskelbtini).
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, kad nuomos sutarčių pagrindu patalpomis, esančiomis pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi paramos gavėjos: S. D., G. V., D. D., E. V., D. V., V. N., o patalpomis, esančiomis pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – paramos gavėjos K. Ž. ir V. Š. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 1 punkte nustatytas rizikos kriterijus – geografinis ryšys (Metodikos 13.1 papunktis). Byloje ginčo dėl to nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje. Visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu. Šias aplinkybes patvirtina ir kitų paramos gavėjų paraiškos: 1) K. A. (Ž.) projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Metalo apdirbimas“ – EVRK 25.61 „Metalų apdorojimas ir dengimas“; EVRK 25.62 „Mechaninis apdirbimas; 2) V. N. projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 3) D. V. projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ EVRK 43.12 „Statybvietės paruošimas; 4) G. V. projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Automobilių geometrijos atstatymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 5) D. Ž. (D.) projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, EVRK 81.30 „Kraštovaizdžio tvarkymas“; 6) V. Š. projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Automobilių dalių dažymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 7) E. V. projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“.
Kaip minėta, visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys (Metodikos 13.2 papunktis).
Metodikos 14 punkte nustatyta, kad tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.
Pagal Metodikos 15 punktą, tais atvejais, kai projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai projektas atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūros informacinėse sistemose toks projektas pažymimas ir administruojamas kaip rizikingas dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2077-575/2023, sistemiškai aiškindamas Metodikos nuostatas, padarė išvadą, kad pagal Metodikos 7 punktą NMA, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, privalo įvertinti ne tik pagrindinius rizikos kriterijus (geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai), bet gali remtis ir kitais požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Metodikos 15 punkto taikymas kiekvienu atveju nustačius du pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau nevertinant kitų aplinkybių (požymių), patvirtinančių sąmoningą asmenų veiksmų derinimą, nepagrįstai apribotų Metodikos 7 punkto taikymą bei NMA galimybes įrodyti, jog buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti. NMA pagrįstai, nustačiusi du rizikos kriterijus, vertino kitus elementus ir bylai reikšmingas aplinkybes (nutarties 37 punktas).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad paramos gavėjos Projektas atitinka du rizikos kriterijus, numatytus Metodikos 1 priedo 1 lentelėje, t. y. geografinį ir ekonominį.
Metodikos 1 priedo 1 lentelėje prie vieno iš ekonominį ryšį detalizuojančio požymio nurodyta, kad vertinant, ar vykdoma tokia pati veikla, atsižvelgiama į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Taigi, NMA, vertindama pareiškėjos ryšį su kitomis paramos gavėjomis ir UAB „Autoferma“ pagrįstai atsižvelgė į tai, pagal kokį EVRK kodą vykdo veiklą tiek pareiškėja, tiek kiti asmenys.
Metodikos 6 punkte nustatyta, kad, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 punktai, rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 punktas).
Remiantis ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Nr. C-434/12, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).
Pagal Metodikos 7 punktą, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).
Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovė, nustačiusi, kad paramos gavėjos Projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir dėl to byloje ginčo tarp šalių nėra, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Autoferma“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra T. N., užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla (EVRK 45.20). Internetiniame puslapyje www.autoferma.eu/lt/ reklamuojamos UAB „Autoferma“ teikiamos paslaugos: automobilių geometrijos atkūrimas, automobilių dažymas, paruošimas dažyti, automobilio surinkimas, automobilio valymas bei poliravimas, patvirtina, kad UAB „Autoferma“ teikia automobilių geometrijos atkūrimo paslaugas, kaip ir pareiškėja. Tai, jog nurodytas paslaugas teikia UAB „Autoferma“, UAB „Autoferma“ nurodo „Autoplius.lt“ ir kituose skelbimų portaluose.
Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Autoferma“ 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos skyrimo. UAB „Autoferma“ registracijos adresas yra toks pat kaip ir paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai ((duomenys neskelbtini)). UAB „Autoferma“ prašė 17 220 Eur paramos variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai (EVRK 45.20). UAB „Autoferma“ ketino teikti automobilių dalių paruošimo dažymui ir automobilių dalių dažymo paslaugas. Dėl lėšų trūkumo UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta.
Pažymėtina, kad paramos gavėja V. N., kuri yra T. N. motina, paraišką pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. (projektas Nr. (duomenys neskelbtini) – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“).
Įgyvendinimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad išmoka pagal priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis Komisijos reglamentu Nr. 1407/2013. Bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, sutuoktiniams, negali viršyti 200 000 Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.
Įgyvendinimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad pareiškėjas per vieną paramos paraiškų etapą gali pateikti vieną paraišką. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines programos priemones. Pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnį ES lėšomis finansuojamą projektą, t. y. pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“).
Kaip matyti iš atsakovės Sprendimo, tiek pareiškėja, tiek ir kitos paramos gavėjos gavo papildomus balus dėl to, kad yra moterys ir daugumos paramos gavėjų amžius iki 29 metų. Paramos gavėjos: G. V., K. A., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. paraiškas pateikė tuo pačiu laiku, t. y. 2020 metais: 2020 m. birželio 10 d. pateikė E. V. ir G. V., 2020 m. birželio 11 d. pateikė V. Š., 2020 m. birželio 12 d. pateikė D. V., 2020 m. birželio 15 d. pateikė K. A., D. Ž. (D.) ir S. D., pagal tą patį kvietimą ir priemonę.
Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja asmeniškai savarankiškai vykdo Projekte numatytą veiklą, nėra.
Kaip matyti iš Ataskaitos, 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant Projekto patikrą vietoje dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo M. N. Pareiškėja patikroje nedalyvavo.
Patikros metu nustatyta, kad UAB „Autoferma“ pagal pareiškėjos Projektą už paramos lėšas atliko statybos darbus: pagal atliktų darbų aktus Nr. 11 ir Nr. 2, sąskaitas faktūras nustatyta, kad atliko lauko sienų armavimo bei lauko sienų šiltinimo darbus iš viso už 5 219 Eur. Pareiškėja pagal 2022 m. kovo 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė autodalių paruošimo paslaugas UAB „Autoferma“, bendrai suma 1 630 Eur. 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant paramos gavėjų projektų patikrinimus vietoje, gavus iš T. N. UAB „Autoferma“ klientams išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nustatyta, kad UAB „Autoferma“ atliko automobilio remonto darbus. T. N. paaiškino, kad darbus, išskyrus paruošimo dažyti bei dažymo darbus, atlieka UAB „Autoferma“, o paruošimo bei dažymo darbus atlieka paramos gavėjos E. V.bei V. Š. Projekto patikros metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjos G. V. patalpa.
NMA Sprendime pažymėta, kad iš viso pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims išmokėta 280 420 Eur parama.
Teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti.
Pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kitais asmenimis: 1) Projektą numatė įgyvendinti ir įgyvendina tuo pačiu adresu, tame pačiame pastate, kaip ir kitos paramos gavėjos; 2) pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje; 3) pareiškėja Paraišką, kaip ir kitos paramos gavėjos, pateikė vienu metu pagal tą patį kvietimą ir priemonę; 4) pareiškėjos ir kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų investicijos, įsigytos už gautas paramos lėšas, papildo vieną kitą ir iš esmės naudojamos tai pačiai veiklai.
Teismas, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, daro išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja konkurencingumo faktiškai neskatina, Projekte numatytą veiklą sąmoningai išskyrė į atskirą projektą, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekdama įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, tuo prisidėdama prie vieno bendro ekonominio vieneto sukūrimo.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 243.1 papunktyje nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje, todėl, vadovaujantis Administravimo taisyklių 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi, Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsniu, atsakovė NMA pagrįstai konstatavo pažeidimą.
Metodikos 17 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – Sankcijų taikymo metodika).
Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).
Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei atlikus 3 dalyje nurodytais kriterijais grindžiamą bendrą vertinimą paaiškėja, kad reikalavimų nesilaikymo atvejis yra reikšmingas, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovės Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, teismo įsitikinimu, yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėja nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.
ESTT yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 M. ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 L. ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atsakovės pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti. Atsakovės Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nei remiantis skunde nurodytais, nei kitais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja prašo priteisti šioje byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjos skundą, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį ji neįgijo teisės į tokių išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.