Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., A. B., D. G. ir V. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. G., V. Š., A. B. ir A. B. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą. Suinteresuoti asmenys D. G. ir V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negautą, todėl byla nagrinėta suinteresuotiems asmenims D. G. ir V. Š. nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. 1. 28-30). Atsiliepime nurodė, kad jei pareiškėja teismui pateiks įrodymus, neprieštaraus prašymo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo patenkinimui (e. b. l. 28-30).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 19-21). Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. B. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (e. b. l. 19-21).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 49-51). Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (e. b. l. 49-51).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Kaip nurodė pareiškėja, priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą priimti po jos tėvo mirties atsiradusį palikimą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog tėvo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, nes šis dar iki savo mirties visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą jau buvo padovanojęs savo vaikams, jis turėjo keletą nekilnojamojo turto objektų, apdovanotojų taip pat buvo ne vienas, dovanojimo sutartys buvo sudarytos kelios ir skirtingu momentu. Todėl visi jo vaikai buvo įsitikinę, kad tėvo vardu jokio turto nėra likę, jis ir pats tai nuolat kartodavo. Be to, pareiškėjos teigimu, laiku priimti palikimą sutrukdė ir palikimo atsiradimo ir jo priėmimo pasibaigimo momentu Lietuvoje paskelbtas visuotinis karantinas, kas labai apsunkino patekimą į valstybines įstaigas, duomenų rinkimą ir pan.

Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, palikimo atsiradimo ir jo priėmimo pasibaigimo momentu dėl to, kad pareiškėja manė, jog A. B. dar iki savo mirties visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą jau buvo padovanojęs savo vaikams, jis turėjo keletą nekilnojamojo turto objektų, apdovanotojų taip pat buvo ne vienas, dovanojimo sutartys buvo sudarytos kelios ir skirtingu momentu, palikėja galėjo nežinoti, jog tėvo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Darytina išvada, kad pareiškėja į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių – nežinojo, jog tėvo vardu registruota nekilnojamojo turto. Kad tėvo vardu Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas, pareiškėja sužinojo tik 2021 m. rugsėjo pabaigoje. Dėl to nedelsdama, 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į advokatę dėl dokumentų teismui parengimo (e. b. l. 6). Pareiškėjos pareiškimas teismui dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo teismui pateiktas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyviu asmeniu įgyvendinant savo teises.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, prieštaravimų pareiškimo patenkinimui negauta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjos naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėja tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jos valios ir galėjo būti jos kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą tėvo A. B., mirusio(duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.