Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo S. P. (S. P.) ieškinį atsakovei Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ir ieškovo S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-03 visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą S. P. iš Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ narių, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad, ieškovo žiniomis, 2016-05-03 vyko Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ susirinkimas, jo metu buvo priimti sprendimai, susiję su ieškovo teisėmis ir interesais. Siekdamas gauti informaciją apie susirinkimo metu priimtus nutarimus, ieškovas 2016-05-11 ir 2016-06-03 raštu kreipėsi į asociacijos prezidentą A. V. prašydamas pateikti susirinkimo, vykusio 2016-05-03, protokolo ir asociacijos įstatų kopijas. Atsakymų į minėtus raštus ieškovas negavo. Tuomet į Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ prezidentą su pretenzija „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi ieškovo atstovas, prašė pateikti Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ susitrinkimo, vykusio 2016 m. gegužės mėn., protokolo, priimtų sprendimų bei Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopijas. Išsiuntus minėtą pretenziją, 2016-06-11 ieškovui buvo pateiktas asociacijos narių susirinkimo, vykusio 2016-05-03, protokolo išrašas bei asociacijos įstatai. 2016-06-15 atsakovei buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija nedelsiant (ne vėliau kaip per tris dienas) pateikti visus dokumentus, susijusius su Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ susirinkimu, vykusiu 2016-05-03, t. y. dokumentus apie susirinkimo sušaukimą (pranešimus apie įvyksiantį susirinkimą, numatomus svarstyti klausimus (darbotvarkę); asociacijos narių sąrašą; dalyvavusių 2016-05-03 susirinkime narių sąrašą; balsavusių už kiekvieną darbotvarkės klausimą sąrašą; visą 2016-05-03 susirinkimo protokolą bei susirinkime priimtus nutarimus; Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ 2003-05-08 nutarimą „Dėl laivų, keliančių keleivius, skaičiaus“; 2015-05-26 nutarimą „Dėl laivų skaičiaus dirbti maršrutu Klaipėda–Jūrų muziejus–delfinariumas“; Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl krantinės nuomos. Pretenzijoje, be kita ko, buvo nurodyta, jog 2016-06-11 buvo pateikta tik dalis prašomos informacijos. Susipažinus su pateikta informacija, matyti, kad ieškovas pašalintas iš asociacijos narių už tai, kad neva nesilaikė asociacijos įstatų, nuostatų ir nevykdė asociacijos priimtų nutarimų. Minėtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovo teises ir interesus. Tačiau, neturėdamas visų būtinų dokumentų, kurie nėra pateikti, asociacijos narys ieškovas negali ginti savo pažeistų teisių. Atsakovė dalį reikalaujamų dokumentų atsisakė pateikti. Į analogišką trečią pretenziją atsakovė taip pat nereagavo, visų prašomų dokumentų ieškovui nepateikė. Mano, kad atsakovės prašomų dokumentų nepateikimas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad asociacijos prezidiumo sprendimo dėl ieškovo pašalinimo nėra. Sprendimas pašalinti ieškovą tinkamai apie tai neinformavus asociacijos narių pažeidė ir tų narių, kurie susirinkime nedalyvavo, teises. Be to, protokolo išraše nurodyta, kad susirinkime dalyvauja 20 iš 25 narių. O apie balsavimą pažymėta, kad „balsavo: už – 12, prieš – nėra, susilaikė – 7“. Taigi suskaičiavus visus balsavusius išeina 19, o ne 20 narių. Esant tokių neatitikimų, kyla abejonių dėl protokolo išraše nurodytos informacijos patikimumo. Pažymi, kad senaties terminas ginčyti sprendimą pašalinti ieškovą iš asociacijos narių nėra praleistas. Tačiau, jei teismas manytų priešingai, ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, teismas, atsižvelgęs į ieškovo siekį ginti savo pažeistas teises ir atsakovės vengimą bendradarbiauti ir pateikti dokumentus, turėtų terminą atnaujinti.Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad ieškovas dalyvavo 2016-05-03 asociacijos narių susirinkime ir tą pačią dieną sužinojo apie sprendimą pašalinti jį iš asociacijos. Senaties terminas baigėsi 2016-08-03. Net jei terminas būtų skaičiuojamas nuo tada, kai S. P. buvo įteiktas 2016-05-03 susirinkimo protokolo išrašas bei asociacijos įstatai, t. y. nuo 2016-06-11, senaties terminas baigėsi 2016-09-11. Teigė, kad ieškovas, gavęs reikšmingus bylai dokumentus, papildomai reikalavo pateikti beveik visus asociacijos dokumentus, kurie neturi ryšio su byla. Paaiškino, kad ieškovas asociacijos prezidento A. V. buvo ne kartą žodžiu įspėtas, kad pažeidžia asociacijos nutarimą, jog gali dirbti tik su vienu laivu, laikydamasis bendros eilės, ir kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės. Ieškovas visus perspėjimus ignoravo, pažeisdamas kitų asociacijos narių interesus dirbo dviem laivais, be eilės, taip keldamas sumaištį, bereikalingus ginčus, sumažindamas galimybę uždirbti kitiems asociacijos nariams, dirbantiems su vienu laivu ir tvarkingai, laikantis eilės, plukdantiems keleivius. Įspėjus ieškovą, kad jis nesilaiko asociacijos nutarimo, jis pareiškė, kad jo laivai be darbo nestovės, nors kitų asociacijos narių laivai dėl darbo trūkumo neeksploatuojami stovėjo visą vasarą. Tai rodo, kad ieškovas, įžūliai ignoruodamas asociacijos nutarimus, kuriuos priimant pats dalyvavo, sistemingai pažeisdamas kitų asociacijos narių interesus, nesilaikė asociacijos įstatų 4.7.3, 4.7.4, 4.7.5 punktų reikalavimų. Ieškovas ir kiti nariai buvo informuoti, kokie bus sprendžiami klausimai, taip pat buvo pranešta ir tai, kad bus sprendžiama dėl ieškovo atsakomybės. Ieškovas asmeniškai buvo įspėtas, kad būtinai dalyvautų susirinkime, nes bus svarstomas klausimas dėl jo. Kad tinkamai buvo pranešta apie susirinkimą, patvirtina aplinkybė, kad susirinkime dalyvavo didžioji dalis asociacijos narių, taip pat ir ieškovas. Susirinkimo laikas su visais nariais yra derinamas labai iš anksto, nes asociacijos nariai dirba, dalis plaukia į jūrą žvejoti ar išvyksta į tolimus reisus ir skubiai sukviesti susirinkimą nėra jokios galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui jau 2016-05-03 susirinkimo metu tapo žinoma apie ginčijamą sprendimą pašalinti jį iš asociacijos narių, būtent nuo šios datos, teismo vertinimu, skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Konstatavo, kad nuo ieškinio senaties termino pradžios iki ieškovo kreipimosi į teismą praėjo beveik šeši mėnesiai ir senaties terminas praleistas beveik dvigubai. Teismas sprendė, kad ieškovo elgesys, atsižvelgiant į sutrumpintų ieškinio senaties terminų paskirtį, laikytinas nepateisinamu delsimu, liudijančiu atsisakymą ginti savo pažeistas teises teisme. Ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas kreipdamasis dėl savo pažeistų teisių gynybos, ieškinio senaties termino atnaujinimas neatitiktų pusiausvyros tarp ieškinio senaties instituto paskirties ir asmens galimai pažeistų gynybos principo. Teismas nesutiko su ieškinyje išdėstytu aiškinimu, kad vien asociacijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo, norint pašalinti asociacijos narį, nepakanka. Teismo nuomone, sistemiškai aiškinant asociacijos įstatų 5 punkto, reguliuojančio narystę, nuostatas darytina išvada, kad tiek prezidiumui, tiek visuotiniam narių susirinkimui yra suteikta teisė šalinti asociacijos narius, tačiau skiriasi tokio sprendimo teisinė galia tuo aspektu, kad prezidiumo sprendimas gali būti peržiūrėtas visuotinio narių susirinkimo. Teismas padarė išvadą, kad visuotiniame narių susirinkime nusprendęs pašalinti ieškovą iš asociacijos visuotinio narių, susirinkimas veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų. Susirinkimas buvo sušauktas įprasta tvarka, todėl įvyko teisėtai. Ieškovas žinojo, kad susirinkime bus sprendžiamas jo atsakomybės klausimas, todėl galėjo ginti savo teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad: Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie susirinkime dėl jo spręstiną klausimą. Teigia, kad apie siūlymą pašalinti ieškovą iš asociacijos narių ieškovas sužinojo tik susirinkimo metu, nors apie tai jam turėjo būti pranešta iš anksto, toks klausimas turėjo būti įtrauktas į darbotvarkę. Pažymi, kad analogiškos pozicijos laikėsi Klaipėdos apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-920-777/2014 ir 2A-1565-826/2015. Dėl netinkamo informavimo apie susirinkimą ir jame sprendžiamus klausimus buvo pažeistos tiek ieškovo, tiek susirinkime nedalyvavusių asociacijos narių teisės.Asociacijos įstatų 7 punktas nenumato asociacijos narių visuotiniam susirinkimui teisės pašalinti asociacijos narį. Tam būtinas atitinkamas prezidiumo sprendimas.Senaties terminas ginčyti sprendimą pašalinti ieškovą iš asociacijos narių nėra praleistas, nes ieškovas apie jo pašalinimą nebuvo tinkamai informuotas ir jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su siūlomu sprendimu.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus. Teigia, kad senaties terminas pareikšti ieškinį teisme yra praleistas. Ieškovas buvo supažindintas su susirinkimo protokolu ir nutarimais, galėjo ginti savo galbūt pažeistas teises, bet to nedarė sąmoningai, todėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Pažymi, kad ieškovo cituojama praktika neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes joje buvo nustatytos visai kitokios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016). CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nustatyta, jog 2016-05-03 asociacijos narių visuotiniame susirinkime buvo apsvarstytas ieškovo darbo pobūdis 2015 m. vasarą ir nustatyta, kad ieškovas dirbo su dviem laivais, pažeisdamas Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. gegužės 8 d. nutarimą „Dėl laivų, keliančių keleivius, skaičiaus“. Šiuo nutarimu buvo nutarta, kad kiekvienas asociacijos narys gali dirbti tik su vienu laivu. Jis nesilaikė 2015 m. gegužės 26 d. asociacijos prezidiumo posėdžio nutarimo „Dėl laivų skaičiaus dirbti maršrutu Klaipėda–Jūrų muziejus–delfinariumas“. Pagal šį susitarimą šiuo maršrutu buvo leista dirbti 6 asociacijos nariams, kiekvienam dirbant su vienu laivu. Ieškovas šiame posėdyje dalyvavo ir tam pritarė.Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose.Atsakovės įstatų 5.5 p. įtvirtinta, jog asociacijos narių visuotinis susirinkimas ir prezidiumas turi teisę pašalinti iš asociacijos narių, jeigu narys nevykdo asociacijos narių visuotinio susirinkimo ir prezidiumo nutarimų (5.5.3 p.). Šių įstatų 6.1 p. reglamentuoja asociacijos valdymo organus ir nurodo, jog visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Įstatų 8.1 p. nustatyta, kad prezidiumas vadovauja asociacijos veiklai laikotarpiu tarp visuotinių susirinkimų, vykdydamas asociacijos narių visuotinio susirinkimo nutarimus ir įgaliojimus. Įstatų 8 p., reglamentuojantis prezidiumo veiklą, nenustato išimtinės kompetencijos sprendžiant pašalinimo iš asociacijos klausimus, todėl pagal įstatuose nustatytą valdymo organų kompetenciją visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias valdymo organas, o prezidiumas tik įgyvendina jo nutarimus, todėl apeliaciniame skunde nurodomas įstatų 5.5 p. aiškinimas, jog dėl nario pašalinimo reikia ir prezidiumo, ir visuotinio narių susirinkimo nutarimo, yra nepagrįstas. Iš paminėtų įstatų punktų darytina išvada, jog asociacijos narių visuotinis susirinkimas buvo kompetentingas spręsti nario pašalinimo iš asociacijos klausimą.2016-05-03 susirinkime buvo nutarta ieškovą pašalinti iš Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „„(duomenys neskelbtini)“ narių, vadovaujantis įstatų 5.5.3 p., nes ieškovas nesilaikė priimtų nutarimų, maršrutu Klaipėda–Jūrų muziejus–delfinariumas 2015 m. vasarą dirbo su dviem laivais, ne kartą pažeidė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos įstatų 4.7.3, 4.7.4, 4.7.5 straipsnius. Šiame susirinkime dalyvavo 20 asociacijos narių iš 25, už ieškovo pašalinimą balsavo 12 narių, susilaikė 7 nariai. Pagal asociacijos įstatų 7.10 p. šis susirinkimas laikomas teisėtu, nes jame dalyvavo ne mažiau kaip pusė asociacijos narių ir nutarimas buvo priimtas paprasta balsų dauguma. Įstatų 7.9 p. nurodoma, jog balsavimas vykdomas atviru būdu. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog balsų užfiksavimo forma šiame susirinkime laikoma ydinga, nes akivaizdu ir tai yra įprasta praktika, jog pats asmuo, dėl kurio balsuojama susirinkime, nebalsuoja. Iš dalyvavusių narių sąrašo matyti, jog susirinkime dalyvavo 20 narių, tarp kurių buvo ir ieškovas, todėl ir buvo skaičiuojama 19 balsavusių narių, t. y. be ieškovo. Byloje nustatyta, jog ieškovas dalyvavo susirinkime, asociacija vienija mažųjų laivų savininkus, iš atsakovės atsiliepimo, liudytojų parodymų nustatyta, jog asociacijoje buvo nusistovėjusi informavimo apie šaukiamus susirinkimus telefonu, žodžiu forma. Atkreiptinas dėmesys į narių darbo pobūdį, t. y. darbą jūroje. Susirinkimo darbotvarkėje buvo nurodyta, jog bus svarstomas klausimas dėl ieškovo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas buvo informuotas tinkamai apie susirinkimą, dalyvavo diskusijoje, prieš balsavimą neprašė narių suteikti jam laiko pasiruošti. Todėl šios bylos kontekste darytina išvada, kad pranešime apie šaukiamą asociacijos narių susirinkimą nurodytos darbotvarkės projektas buvo konkretus dėl ieškovo, jis nebuvo bendro pobūdžio, nes buvo nurodyta, jog bus svarstomas klausimas dėl ieškovo. Protokole užfiksuoti asociacijos narių, ieškovo pasisakymai įrodo, jog klausimas dėl ieškovo veiklos su dviem laivais buvo žinomas nuo 2015 m. vasaros. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių aplinkybių jis nespėjo pasiruošti ir ką būtų pateikęs papildomai visuotiniam narių susirinkimui. Byloje įrodyta, kad ieškovo veiklos svarstymo klausimas buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, ieškovas susirinkime dalyvavo, todėl įrodyta, jog jam buvo pranešta tinkamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui nebuvo sutrukdyta tinkamai pasiruošti šio klausimo nagrinėjimui. 2016-05-03 asociacijos narių visuotiniame susirinkime asociacijos nariai tyrė aplinkybes, susijusias su ieškovo veikla išsinuomojant papildomą krantinę. Susirinkime buvo nurodyta, kad ieškovas 2015 m. išsinuomojo iš AB „Klaipėdos laivų remontas“ Danės upėje 15 m krantinę, kuri pagal pasirašytą protokolą su Klaipėdos miesto savivaldybe buvo skirta asociacijos reikmėms. Šios krantinės asociacija laikinai nenuomojo, nes vyko statybos ir remonto darbai. Susirinkime ieškovas pasisakė ir nurodė, jog šią krantinę jam pasiūlė išsinuomoti gamyklos direktorius. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas dalyvavo visuotiniame asociacijos narių susirinkime, buvo išklausytas. Atkreiptinas dėmesys, jog susirinkime buvo tiriama 2015 m. vasaros ieškovo veikla asociacijoje, todėl visos aplinkybės ieškovui buvo gerai žinomos, jos jau buvo įvykusios, todėl ieškovo apeliacinio skundo motyvai, jog jis neturėjo galimybės surinkti ir pateikti papildomą informaciją ir suformuluoti nesutikimo motyvus, yra nepagrįsti. Susirinkime ieškovas nurodė, kad jis nuomojasi kitą krantinę, kurią jam pasiūlė gamyklos direktorius, ši aplinkybė jau buvo žinoma 2015 m. vasarą tiek jam, tiek visiems asociacijos nariams, nes ji buvo akivaizdi.Dėl ieškinio senaties termino

Kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikytina, jog ieškovas žinojo apie susirinkimo sprendimą nuo pat jo priėmimo momento, susirinkime dalyvavo, pasisakė, jam buvo žinomas ir asociacijos prezidiumo nutarimas dėl draudimo dirbti dviem laivais, iš protokole užfiksuotos susirinkimo eigos matyti, jog kiti asociacijos nariai su ieškovu jo darbo aplinkybes aiškinosi dar 2015 m. vasarą, aiškinosi ir gamyklos krantinės nuomos aplinkybes. Ieškovas dėl visų nurodomų aplinkybių pasisakė, balsuota buvo ieškovui matant, todėl šioje byloje padaryti kitą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, dėl ieškinio senaties termino praleidimo nėra teisinio pagrindo. Ieškovas ieškinį pareiškė tik 2016-10-25, t. y. žymiai praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2016-08-04. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas yra verslininkas, sudaro sandorius, dalyvavo asociacijos veikloje, todėl preziumuojama, jog jis turi teisinių žinių, protokolas ieškovui buvo įteiktas 2016-06-11, todėl ir nuo šios datos skaičiuojant ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis rašė pretenzijas atsakovei, nestabdo ir nenutraukia ieškinio senaties termino. Ieškovo nurodoma aplinkybė – dokumentų negavimas nebuvo kliūtis kreiptis į teismą, nes, kaip pats ieškovas nurodo, jis nuo 2016-06-07 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu ir prašymą išreikalauti jo trūkstamus dokumentus turėjo galimybę suformuluoti teismui. Todėl dokumentų negavimas nėra svarbi priežastis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suteikiant teisę ginčyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimus, yra siekiama dvejopų tikslų: pirma, apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos šiais nutarimais, interesus; antra, atsižvelgiant į trumpus senaties terminus ginčyti priimtus nutarimus ir nuginčijimo pagrindų baigtinį sąrašą (prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, CK 2.82 str. 4 d.), galima daryti išvadą, kad asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra taip pat skirtas pačioms asociacijoms ir už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių narių interesams apsaugoti.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 str. įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 str., yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip priskiriantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja.Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog asociacijos nario pašalinimas iš asociacijos narių yra pati griežčiausia bausmė, kuri buvo paskirta išsamiai ir motyvuotai įvertinus ieškovo elgesį ir (ar) padarytus pažeidimus ir nustačius, kad ieškovo padaryti pažeidimai buvo labai šiurkštūs, o švelnesnėmis nuobaudomis nuobaudos tikslai negali būti pasiekti. Ieškovo pašalinimo iš asociacijos klausimas buvo svarstomas nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, nes ieškovas dalyvavo susirinkime, pasisakė jame, buvo įspėtas, jog bus svarstomas jo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, savarankiškai, ne per atsakovę yra išsinuomojęs krantinę, turi galimybę dirbti savarankiškai, o ši asociacija vienija asmenis, kurie kiekvienas dirba tik su vienu laivu, todėl ieškovo likimas asociacijoje reikštų kitų narių interesų pažeidimą, nes jam būtų sudarytos išskirtinės sąlygos.Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.