Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal D. V. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma (b. l. 21-24) ir pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo A. V. palikimas iki šiol juridiškai nėra priimtas ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra niekam išduotas. Tėvo A. V. palikimą sudarė jo asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai. Nors viešajame registre registruotino turto palikėjas neturėjo, tačiau Lazdijų rajono Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario mėn. 12 d. I-mo šaukimo 16 sesijos sprendimu jam buvo išskirta asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės ūkio naudmenų ir jis turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio mėn. 30 d. įsakymu Nr. 59-1358, suprojektuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. 192-1A ir 192-2A, esantys (duomenys neskelbtini). Šios žemės pareiškėjo tėvas nebuvo privatizavęs, tačiau jis jais naudojosi, juos dirbo, prižiūrėjo iki savo mirties. Tėvui mirus, pareiškėjas buvo nepilnametis, jam buvo 13 metų, todėl pats kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo negalėjo. Jis toliau gyveno tuose pačiuose namuose su motina, kuri buvo silpnos sveikatos, I grupės invalidė ir jis pats ja rūpinosi. Pareiškėjo motina iki savo mirties dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu į notarų biurą nesikreipė, tačiau pareiškėjas savo tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes liko gyventi ten pat, kur gyveno tėvas, naudojosi ir rūpinosi visais likusiais tėvo asmeniniais daiktais, tėvui skirtuose žemės sklypuose sodino daržus ir ja naudojosi savo reikmėms. Pareiškėjas iki šiol gyvena ten pat, kur gyveno jo tėvas ir iki šiol naudojasi jo turėta žeme, todėl nori oficialiai įsiteisinti tėvo palikimą.

Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad jo tėvas yra A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nebuvo vedęs, turi sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Testamentų registro išrašas ir notaro liudijimas patvirtina, kad po A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 12-13). Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemės tvarkymo skyriaus pažyma ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštas patvirtina, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario mėn. 12 d. I šaukimo 16 sesijos sprendimu buvo išskirta asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės ūkio naudmenų, jis turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus ir jam Dumblio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio mėn. 30 d. įsakymu Nr. 59-1358, suprojektuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. 192-1A ir 192-2A, esantys (duomenys neskelbtini), o mirus asmeniui, kuriam žemė skirta, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus įgyja jo įpėdiniai (b. l. 14, 15).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. patvirtino, kad pareiškėją pažįsta nuo 12-13 metų amžiaus, nes ištekėjusi apsigyveno ten pat, kur gyveno pareiškėjas su motina. Tuo metu pareiškėjo tėvas jau buvo miręs, o pareiškėjas su motina toliau gyveno tuose pačiuose namuose, kurie priklauso jo motinos seserims. Pareiškėjas prižiūrėjo savo mamą, kuri buvo akla, I grupės invalidė. Jie abu toliau naudojosi likusia pareiškėjo tėvo žeme, nes šis turėjo 3 ha žemės. Pareiškėjas visą laiką gyvena ten pat ir naudojasi tėvo žeme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, turto išnuomojimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-210/2008; Nr. 3K-3-251/2012; Nr. 3K-3-434/2013; Nr. 3K-3-141/2014). Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje pažymi, kad tais specifiniais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus dar nėra, tačiau egzistuoja teisė atkurti nuosavybės teises, tokia teisė yra paveldima, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai palikėjo nuosavybės teisė į paveldimą turtą dar neįgyvendinta, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstamas toks įpėdinio elgesys, kai įpėdinis bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2007; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014).

Ši teismų praktika taikytina ir šioje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes pareiškėjo tėvas turėjo teisę įregistruoti savo nuosavybės teises į jam suteiktą žemę, t. y. jo mirties metu egzistavo tokia pat turtinė teisė, kaip ir nuosavybės teisių atkūrimo atveju, kai asmenys turi turtinę teisę, nors formaliai paties turto dar nėra. Tai reiškia, kad pareiškėjas taip pat gali paveldėti turtinę savo tėvo teisę įgyti nuosavybės teises į tėvui skirtą 3,00 ha žemę asmeniniam ūkiui pagal Lazdijų rajono Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario mėn. 12 d. I šaukimo 16 sesijos sprendimą.

Visuma įrodymų šioje byloje patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis, kaip vienintelis savo tėvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, iš karto po tėvo mirties perėmė ir naudojosi likusiu tėvo turtu kaip savininkas, nes jis liko gyventi tuose pačiuose namuose ir naudojosi visais likusiais tėvo daiktais (baldais, buitiniais prietaisais, įrankiais) bei valdė ir naudojosi likusia tėvui suteikta žeme asmeniam ūkiui, kuria naudojosi ir valdė jo tėvas iki mirties. Po tėvo mirties pareiškėjas toliau valdė tėvo palikimą kaip vienintelis savininkas, nes palikimo jis niekada neatsisakė ir juo visada naudojosi, o kartu gyvenanti motina nebuvo susituokusi su pareiškėjo tėvu ir nebuvo jo įpėdinė pagal įstatymą. Savo veiksmais pareiškėjas aiškiai išreiškė savo valią priimti tėvo palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad pareiškėjo tėvui skirta žemė nėra įregistruota viešame registre kaip jo nuosavybė nesudaro pagrindo užkirti kelią pareiškėjui kaip įpėdiniui paveldėti jo tėvo teisę įgyti šią žemę nuosavybėn, nes Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis numato, kad mirus fiziniam asmeniui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Tai, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis (13 metų amžiaus) ir neturėjo civilinio veiksnumo neatima jo teisės priimti palikimą faktinio valdymo būdu. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką tokiais atvejais kai palikimo priėmimas konstatuojamas nustačius faktinio valdymo faktą nepilnamečiui įpėdiniui, nes nepilnamečio įpėdinio interesų tinkamai neužtikrino juo pasirūpinti turėjęs globėjas. Teisėjų kolegija tokiu atveju išaiškino, kad įstatymas suponuoja vaiko globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio globotinio (rūpintinio) interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl globėjo veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, todėl nustačius, kad nepilnamečio įpėdinio globėjas (rūpintojas) neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

Nors šioje byloje palikimo atsiradimo metu pareiškėjas nebuvo globojamas globėjo, tačiau nepilnamečio interesų apsaugos principas vienodai taikomas tiek globėjo, tiek vaiko tėvų pareigų atžvilgiu. Globėjas iš esmės pakeičia tėvus kai vaikas lieka be jų globos, bet vaiko teisės ir juo rūpintis privalančio globėjo pareigos nesiskiria nuo tėvų. Todėl minėtas kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir šioje byloje, nes pareiškėjo motina neįgyvendino nepilnamečio įpėdinio teisės kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo kaip įstatyminė pareiškėjo atstovė, o vien dėl to nepilnamečio pareiškėjo teisėti interesai neturėjo nukentėti ir negali būti neginami dabar. Kadangi nepaisant motinos neveikimo pareiškėjas niekada neatsisakė tėvo palikimo ir faktiškai juo naudojosi visą laiką nuo jo mirties, tai prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo tvarka, nes jis sukels teisines pasekmes pareiškėjui - jis galės paveldėti teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo tėvo naudotą asmeninio ūkio žemę (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes pareiškėjas nuo jų atleistas (b. l. 5-6), o ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra proceso dalyvių, atsakingų dėl pareiškėjo būtinybės kreiptis į teismą atsiradimo, iš kurių būtų pagrindas tokias išlaidas priteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas D. V. galėtų įgyvendinti savo teises į tėvo A. V. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.