- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-24868-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12289-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „Agrorodeo“
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Gediminas Bulotas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės UAB „Agrorodeo“ atstovui advokatui Gediminui Bulotui ir atstovei pagal įgaliojimą Olgai Pauželienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimus 2019-11-07 pareiškimu sumažino, prašo iš atsakovo ūkininko T. S. ieškovės UAB „Agrorodeo“ naudai priteisti 18 106,24 nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimus grindžia tuo, kad:
1. UAB „Agrorodeo“ ir ūkininkas T. S. 2018-03-08 sudarė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.1/000050, kuria atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjai, sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodytą pupų kiekį, o ieškovė įsipareigojo šias pupas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodyta, kad atsakovas turi pristatyti 250 tonų 1 klasės pupų, kurių vienos tonos kaina be PVM yra 130 Eur. Pagal sutarties nuostatas pradinė kaina galėjo būti didinama iki 2018-11-20, pardavėjui ją fiksuojant (4.1.p. - 4.4.p.). Pardavėjas (atsakovas) 2018-05-22 fiksavo padidintą kainą – 229 Eur už vieną produkcijos toną. Pagal sutarties 3.1. punktą produkciją atsakovas privalėjo pristatyti nuo 2018-09-01 iki 2018-10-31.
2. UAB „Agrorodeo“ ir ūkininkas T. S. taip pat 2018-03-09 sudarė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.1/000053. Šia sutartimi atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjai, sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodytą 2 klasės kviečių kiekį, o ieškovė įsipareigojo šiuos kviečius priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais. Sutarties 1.1 punkto lentelėje nurodyta, kad atsakovas turi pristatyti 2000 tonų 2 klasės kviečių, kurių vienos tonos kaina be PVM yra 100 Eur. Pagal sutarties nuostatas pradinė kaina galėjo būti didinama iki 2018-11-20 pardavėjui ją fiksuojant. Atsakovas 2018-05-02, 2018-05-21, 2018-05-22 fiksavo padidintą kainą, kuri galutinė buvo - 172,25 Eur už vieną toną produkcijos. Pagal sutarties 3.1. punktą produkciją atsakovas privalėjo pristatyti nuo 2018-09-01 iki 2018-09-30.
3. Ieškovės skaičiavimu atsakovas ieškovei pardavė 103,159 t pupų, nepardavė - 146,841 t, pardavė 1781,861 t kviečių, nepardavė — 218,139 t, sutartų pagal sutartis. Sutarčių 2.4, 2.8., 2.9. p. nustatyta, kaip apskaičiuojamas atsakovo pristatytos produkcijos kiekis įskaitymui, kai produkcija neatitinka šioje sutartyje nustatytų kokybės parametrų. Be to, sutarties Nr.18AR/3.1/000053 1.1. p. lentelėje yra nurodyti kokybės reikalavimai atsakovo parduodamiems kviečiams. Atsakovui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose AZP Nr.0124931, 0124932, 0124933, 0125017 yra nurodyta kokie yra produkcijos trūkumai dėl drėgnio, šiukšlinių priemaišų, pačių pupų pažeidimų ir kt., nuoskaitos, užskaitomas svoris ir kaina už priimtą (įskaitytą) produkcijos kiekį. Atsakovui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose dėl kviečių pirkimo yra nurodyta kokie yra produkcijos trūkumai dėl drėgnio, šiukšlinių priemaišų, pačių kviečių pažeidimų ir kt., nuoskaitos, užskaitomas svoris ir kaina už priimtą (įskaitytą) produkcijos kiekį. Atsakovas gavęs šias PVM sąskaitas faktūras bei duomenis apie svėrimo rezultatus produkcijos priėmimo metu niekada nekėlė klausimų (pretenzijų) dėl nustatytos priėmimo metu kviečių kokybės, įskaityto (nuskaityto) kiekio bei apmokėjimo už tai.
4. Nei mažesnis nei planuota derlius, nei sausra savaime negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybėmis, todėl atsakovas turėjo pareigą sutartis įvykdyti. Sausringas oro laikotarpis, kaip ir lietingas, turintys įtakos derliui nėra retas reiškinys, tai atsakovas turėjo numatyti prisiimdamas įsipareigojimus. Abi sutartys sudarytos su ūkininku, kaip verslininku, kuris vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Į bylą nepateikta įrodymų, kaip sausra paveikė būtent atsakovo laukus, nėra įrodymų, kad planuotas derlius neužaugo dėl sausros. Pupos ir kviečiai atsakovui galėjo neužaugti ir dėl prastos sėklos, netinkamų augimo sąlygų, dirvos netinkamo paruošimo, prastų priežiūros darbų ar dar kokių nors kitų priežasčių.
5. Ieškovei esminės reikšmės turėjo tinkamas atsakovo prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su produkcijos kiekiu, kokybe, rūšimi bei pristatymo terminais, vykdymas, nes ji turėjo įsipareigojimų supirktą produkciją parduoti kitiems asmenims, šiuo atveju - Saif International LTD (dėl pupų) ir UAB „Agrochema“ (dėl kviečių). Būtent todėl, kad produkcijos trūko, ieškovė leido atsakovui pristatyti produkciją ir po sutartyse nustatytų terminų. Pretenzijų dėl terminų pažeidimo šioje byloje nereiškia.
6. Atsakovo pareiga atlyginti ieškovei nuostolius nustatyta jų sudarytų sutarčių 5.2 punkte. Šalys susitarė, kad pardavėjas, privalės atlyginti visus pirkėjo nuostolius, patirtus dėl pardavėjo pareigos parduoti produkciją pažeidimo ir/ar nevykdymo, tame tarpe padengti skirtumą tarp pirkėjo sudaryto produkcijos pirkimo-pardavimo sandorio kainos ir dėl pagal šias sutartis nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos, bei visas kitas išlaidas, susijusias su nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriais (sutarčių 5.3.2.p.).
7. Ieškovei pupų nepristatė ne tik ieškovas, bet ir dar trys subjektai (ŽŪB „Minija“, ūkininkai A. S. ir G. Ž.), todėl ieškovė buvo priversta įsigyti produkciją iš kitų tiekėjų. Iš karto, kai tik paaiškėjo, kad atsakovas bei kiti asmenys gali neįvykdyti savo įsipareigojimų parduoti sutartyse nustatytą kiekį produkcijos, ieškovė, apsidrausdama nuo galimų didesnių nuostolių ir sankcijų dėl sutarties sudarytos su Saif International LTD neįvykdymo, iš anksto ėmėsi priemonių ieškoti įsigyti trūkstamą pupų kiekį nesulaukus ir sutartyje nustatyto atsakovo pupų pristatymo termino pabaigos. Jei ieškovas butų laukęs sutartyje nustatyto pristatymo termino pabaigos, jis nebūtų įvykdęs savo įsipareigojimų Saif International LTD ir dėl to būtų patyręs dar didesnių nuostolių. Bendras nurodytų keturių pardavėjų, įskaitant atsakovą, neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų parduoti pupas kiekis buvo 591,864 t. Šis pupų kiekis ir buvo nupirktas iš trečiųjų asmenų. Tokį pupų kiekį ieškovas galėjo įsigyti tik sudaręs sutartis su 11 kitų pardavėjų.
8. 2018 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje nebuvo aišku, kokį kiekį kviečių pristatys atsakovas. Iki 2018-12-20 atsakovas buvo nepristatęs virš 680 t kviečių ir nebuvo aišku kiek jis iš šio trūkstamo kiekio dar pristatys. Dėl to ieškovas buvo priverstas ieškoti pardavėjo, iš kurio būtų galima įsigyti kviečius, kad pakaktų kompensuoti atsakovo nepristatytą kviečių kiekį. Tam tikslui pasiekti ir buvo deramasi bei sudaryta 2018-12-27 sutartis su Žemės ūkio kooperatyvu „Vilkaviškio grudai“ dėl 500 t kviečių pirkimo. Mažiau kviečių šis subjektas parduoti nesutiko. Kol vyko derybos su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ ir sutarties su juo sudarymas, atsakovas pristatė 463,80 t kviečių, dėl to jo nepristatytas kiekis - 218,138 t. Galutinai paaiškėjus, kiek kviečių nepristatė atsakovas, iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ nupirkto kiekio - 495,656 t kviečių tik 218,139 t buvo panaudota kompensuoti atsakovo neparduotą kviečių kiekį. Šie kviečiai, buvo parduoti UAB „Agrochema“ pagal su ja sudarytą 2018-02-13 sutartį Nr. 100709. Likusį iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ pagal 2018-12-27 sutartį įsigytą kviečių kiekį - 277,251 t, ieškovas panaudojo savo reikmėms.
9. Nuostolius ieškovė apskaičiavo sekančiai:
9.1. Kadangi ieškovė pirko pupas iš 11 subjektų, siekdama įgyti 4 pardavėjų (tame tarpe ir ieškovo) nepristatytą pupų kiekį, ji sudėjo visas išlaidas pagal 11 sutarčių, išskaičiavo vidutinę vienos tonos kainą ir padaugino ją iš kiekvieno pardavėjo nepristatyto produkcijos kiekio. Ginčai su kitais pardavėjais taip pat buvo sprendžiami teismuose, į kitas bylas pateikti analogiški skaičiavimai ir jų pagrindimas.
9.2. Apskaičiuojant ieškovo nuostolius, patirtus dėl pupų įsigijimo iš trečiųjų asmenų, į 591,86 t pupų pirkimo kainą (193 113,39 Eur) buvo įskaičiuotos ir šių pupų, įsigytų iš žemiau nurodytų asmenų, valymo ir džiovinimo išlaidos, kurių bendra suma 816,82 Eur. Ieškovei dėl didelės dokumentų apskaitos sudėtinga pagrįsti šias išlaidas, tad ji šia suma sumažino tokių pupų įsigijimo išlaidas ir nurodė bendrą 591,86 t pupų įsigijimo kainą 192 296,57 Eur (193 113,39 Eur - 816,82 Eur). Tokių pupų vienos tonos pirkimo kaina yra 320,84 Eur (192 265,57 Eur : 591,86 t = 324,90 Eur, o išskaičiavus pupų 1 tonos vežimo išlaidas (4,06 Eur) yra 320,84 Eur). Tokiu būdu pupų įsigytų iš trečiųjų asmenų kainos ir atsakovo sutartyje nustatytos jo pupų pardavimo kainos skirtumas yra 91,84 Eur (320,84 Eur - 229,00 Eur). Ieškovė skaičiuoja, kad įsigyjant atsakovo neparduotą 146,841 t pupų kiekį ji patyrė 13 485,88 Eur (146,841 t x 91,84 Eur), sumokėdama kitiems pardavėjams daugiau, nei būtų sumokėjusi atsakovui.
9.3. Vietoj atsakovo nepristatytų ieškovės įsigytų 2 klasės kviečių 1 tonos kaina pagal 2018-12-27 Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.3/000216, sudarytą su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, buvo 188,50 Eur. Atsakovas nepardavė ieškovei 218,138 t 2 klasės kviečių, kurių vienos tonos kaina pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas nustatyta - 172,25 Eur. Taigi kainų skirtumas sudaro 16,25 Eur. Ieškovė taip pat patyrė papildomų transportavimo išlaidų dėl kviečių vežimo iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“. Ieškovei kviečių vežimas iš atsakovo kainavo 4,00 Eur už vieną toną, o kviečių vežimas iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai - 10,50 Eur už vieną toną. Taigi, papildomos transportavimo išlaidos sudarė 6,50 Eur už vieną toną. Tokiu atveju ieškovės nupirktas iš ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ atsakovo neparduotas kviečių kiekis - 218,138 t kainavo 4 962,66 Eur daugiau, nei būtų kainavęs perkant iš atsakovo.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovės ir atsakovo sudarytose sutartyse nurodyta, kad parduodamos produkcijos kiekis gali neatitikti +/- 0,5 proc. sutartyse nurodyto kiekio. 2018-03-08 Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.18AR/3.1/000050 nurodytas produkcijos pardavimo kiekis yra 250 t, tad 0,5 proc. šio kiekio sudaro 1,25 t. 2018-03-09 Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr.l8AR/3.1/000053 nurodytas produkcijos pardavimo kiekis yra 2000 t, tad 0,5 proc. šio kiekio sudaro 10,00 t. Ieškovo nuostoliai dėl 1,25 t pupų įsigijimo sudaro 114,80 Eur (1,25 t x 91,84 Eur), o dėl 10 t kviečių - 227,50 Eur (10 t x 22,75 Eur). Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas sutarčių sąlygas ieškovė reikalaujamą priteisti nuostolių sumą sumažino 342,30 Eur (114,80 Eur + 227,50 Eur) ir reikalauja priteisti 18 106,24 Eur (13 485,88 Eur + 4 962,66 Eur - 342,30 Eur).
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutinka.
1. Atsakovas sutinka, kad nepristatė viso produkcijos kiekio pagal su ieškove sudarytas sutartis. Ieškovei perskaičiavus nepristatytos produkcijos kiekius (atėmus 0,5 proc.) šioje dalyje ginčo dėl nepristatytų kiekių nebekilo. Tačiau atsakovas teigia, kad faktiškai pardavė ieškovei 104,740 t pupų ir 1 809,64 t kviečių, o ne atitinkamai 103,159 t pupų ir 1781,861 t kviečių, o ieškovės skaičiavimai, kuriais ji sumažino nurodytus priduotos produkcijos kiekius neatitinka šalių sudarytų sutarčių 2.9 punkto, pagal kurį kokybės reikalavimų neatitinkanti produkcija yra nukainuojama, taikant nuoskaitas, kuriomis mažinama atsakovui mokėtina suma, o ne parduotos produkcijos kiekis (svoris).
2. Atsakovas ginasi force majeure aplinkybėmis. Aiškina, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarime Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ ir jo 3.2 punkte iš tikrųjų expressis verbis nėra minima sausra, tačiau iš to paties nutarimo 3.6 punkto matyti, jog šio nutarimo 3.1 - 3.5 punktuose yra nustatytas ne baigtinis, o tik pavyzdinis force majeure aplinkybių sąrašas. Konkretaus gamtinio reiškinio priskyrimą nenugalimos jėgos aplinkybėms lemia ne jo pobūdis (audra, potvynis, sausra ir pan.), o jo mastas. 2018 metų vasarą ekstremaliąją situaciją dėl sausros skelbė ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės lygiu, bet ir savivaldybės - savivaldybių lygiu, tame tarpe - Plungės rajono savivaldybė, kurioje veiklą vykdo atsakovas. Be to, kaip matyti iš pačios ieškovės byloje pateiktų duomenų, 2018 metų gamtinės sąlygos buvo nepalankios pupų ir kviečių augimui, o neigiamą įtaką turėjo ne tik sausra, bet ir škvalas - uraganas, siautęs 2018-08-24. Tai dar kartą patvirtina, kad sausra 2018 metų vasarą pasiekė beprecedentį lygį, to negalėjo iš anksto prognozuoti ne tik atsakovas, bet ir kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pupų ir kviečių derlius 2018 metais buvo vienas mažiausių per paskutinius 11 metų, taip pat patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikta Lietuvos statistikos departamento 2019-07-16 pažyma. Žemės ūkio produkcijos gamintojai netgi buvo viešai kviečiami kreiptis į Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančios pažymos gavimo. Nurodė, kad dar 2018-07-26, t.y. dar net nežinodamas tikslaus pupų ir kviečių derliaus kiekio, iš anksto informavo ieškovę apie sausros kaip force majeure aplinkybės įtaką būsimam derliui, pasiūlydamas ieškovui susitarti dėl naujo produkcijos kiekio, atitinkančio atsakovo realias galimybes.
3. Atsakovas net ir dėl susiklosčiusių itin nepalankių aplinkybių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus didžiąja dalimi įvykdė, t.y. užaugino ir pardavė ieškovei 1 885,02 t (pagal ieškovės skaičiavimus) derliaus iš sutartų bendrai parduoti 2 250 t, kas procentine išraiškos forma sudaro 83,78 proc., o taip pat ne kartą siūlė ieškovei likusį pupų ir kviečių kiekį užauginti ir parduoti per kitą artimiausią derlių, su kuo ieškovė nesutiko. Atsakovas ne tik pardavė ieškovei visą savo užaugintą 2018 metų pupų ir kviečių derlių, pasilikdamas naujai sėjai (t.y. savo būtinosioms reikmėms) tik 2,5 t kviečių, bet ir papildomai pirko jį iš kitų žemės ūkio produkcijos gamintojų, kad kiek įmanoma didesne apimtimi įvykdytu sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Civilinė atsakomybė negali būti priemone vienam asmeniui nesąžiningai pasipelnyti kito asmens sąskaita ar jį nubausti, priešingai, - įstatymas numato tam tikrus atvejus, kuriems esant, net ir realūs asmens turtiniai praradimai jam kompensuojami tik iš dalies (pvz., CK 6.251 str. 2 d.) ar asmuo apskritai atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.253 str.). Juo labiau civilinė atsakomybė negali būti priemone žemės ūkio produkcijos supirkėjams ir perpardavėjams nesąžiningai pasipelnyti žemės ūkio produkcijos gamintojų sąskaita, kurių interesų apsauga yra viešasis interesas.
4. Sutarties šalies teisę reikalauti nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma iš įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Iš šios normos turinio matyti, kad būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma sąlyga yra pažeistos sutarties nutraukimas: užtikrinant sutartį pažeidusios ir kitos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, kompensacinę civilinės atsakomybės paskirtį, taip pat tai, kad nuostolių atlyginimo reikalaujanti šalis nepagrįstai nepraturtėtų, pažeistą sutartį pakeičianti sutartis gali būti sudaroma tik po to, kai atsiranda įstatyme įtvirtinta sąlyga - pažeistos sutarties nutraukimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenutraukė su atsakovu sudarytų sutarčių, todėl apskritai negalėjo sudarinėti jas pakeičiančių sutarčių bei neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė reikalauti atlyginti nuostolius neįvykdytos sutarties ir ją pakeičiančių sutarčių kainų skirtumo forma.
5. Su ieškiniu pateikti įvairūs dokumentai bei ieškovės subjektyvūs skaičiavimai neįrodo prašomo priteisti nuostolių dydžio. Be to, ieškovė nenuosekli dėl savo neva patirtų nuostolių dydžio ir jie nuolatos auga. Ieškovė, pasinaudodama tuo, jog atsakovui iki pat ieškinio byloje gavimo nieko nebuvo žinoma apie ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, o taip pat jog tokių sutarčių ieškovė savo veikloje sudaro didžiuliais kiekiais, savo tariamus nuostolius, net jau perdavus ginčą spręsti teismui, perskaičiavo iš naujo ir į skaičiavimus įtraukė tik pačias jai naudingiausias sutartis, taip dirbtinai padidindama tariamai patirtų nuostolių sumą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nurodomus logistikos kaštus. Ieškovė aiškina, kad patyrė 4,06 Eur išlaidų už vienos tonos pupų transportavimą iš atsakovo, tačiau vežėjos UAB „Genalga“ dokumentai patvirtina, kad vienos tonos pupų transportavimo kaštai buvo ne 4,06 Eur už toną, o 4 Eur už toną. Ieškovė 4,06 Eur už toną kainą gavo tik dėl to, jog vietoj realiai jai parduoto ir pervežto 104,740 t pupų kiekio, remiasi užskaitytu 103,159 t pupų kiekiu.
6. Ieškovas į bylą pateiktose 2018-05-21 sutarties, sudarytos su Saif International LTD, bei 2018-02-13 sutarties, sudarytos su UAB „Agrochema“, ištraukose nėra duomenų nei apie ieškovės įsipareigojimus šių subjektų atžvilgiu, nei apie ieškovės atsakomybės prieš šiuos trečiuosius asmenis sąlygas, nei apie kitas 2018-05-21 ir 2018-02-13 sutarčių sąlygas, teisiškai reikšmingas galimam ieškovės nuostolių dydžiui nustatyti.
7. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų nuostolių ir atsakovo veiksmų neįvykdant sutarčių.
7.1. Byloje pateiktomis sutartimis ieškovė nepakeitė su atsakovu sudarytų sutarčių. Visos šios sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos įprastos ieškovės komercinės veiklos eigoje. Ieškovė negali naudotis ta aplinkybe, kad po sutarčių su atsakovu pasirašymo pupų ir kviečių kaina rinkoje augo ir ieškovė jas iš kitų žemės ūkio produkcijos gamintojų 2018 metu pabaigoje pirkdavo (ir atitinkamai - parduodavo) didesne kaina.
7.2. Ieškovė sandorius su trečiaisiais asmenimis sudarinėjo atsakovui už akių, be atsakovo informavimo apie jų sąlygas bei dar nepasibaigus sutarčių įvykdymo iš atsakovo pusės terminams. Sutartys dėl pupų įsigijimo tiekėjų buvo įvykdytos per 2018 m. rugsėjo mėnesį, t.y. likus dar vienam pilnam mėnesiui iki sutartyje su atsakovu nustatytos jos įvykdymo termino pabaigos. Jei ieškovė trūkstamą pupų kiekį iš tikrųjų būtų įsigijusi per 2018 metų rugsėjo mėnesį ir tai būtų padariusi į bylą pateiktomis sutartimis, tai ieškovė 2018-11-16 pranešimu nebūtų prašiusi atsakovo iki 2018-11-30 patvirtinti, ar jis įvykdys sutartį. 2018-11-16 pranešime nėra užsiminta apie kokių nors kitų su atsakovu sudarytą sutartį neva pakeičiančių sutarčių sudarymą ir/ar vykdymą. Iš esmės analogiškos pastabos taikytinos ir sutariai dėl kviečių pirkimo-pardavimo. Iš ieškovės 2018-12-20 ir 2019-01-14 raštų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-01-14 dar vyko aktyvus atsakovo kviečių pagal ieškovei pardavimas (daugiau nei 460 t kviečių), todėl ieškovė 2018-12-27 nei žinojo atsakovo neparduotą kviečių kiekį, nei egzistavo pagrindas manyti, kad atsakovas neparduos 500 t kviečių, dėl ko būtų reikėję 2018-12-27 sudaryti žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį su ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“ dėl 500 t kviečių įsigijimo. 2019-01-14 rašte prašiusi susitikrinti kviečių ir spaudusi atsakovą iki galo įvykdyti sutartį, ieškovė neužsiminė apie neva pakeičiančios 2018-12-27 žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir/ar vykdymą.
7.3. Ieškinyje nėra jokios argumentacijos, kodėl ieškovės skaičiavimuose yra naudojama net 11 pupų pirkimo-pardavimo sutarčių bei remiamasi jose nurodytu daugybe kartu didesniu produkcijos kiekiu, jei ieškovė dėl pilno sutarties iš atsakovo pusės neįvykdymo buvo priversta papildomai įsigyti tik nepilnai 150 t pupų. Taip pat neaišku, kodėl ieškovas iš ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ 2018-12-27 žemės ūkio produkcijos pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo net 500 t kviečiu, jei pagal atsakovas nepardavė jam daugiau nei dvigubai mažiau kviečių.
7.4. Pačiose žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse nieko nėra užsiminta nei apie atsakovą, nei apie kitus ieškovo nurodomus žemės ūkio produkcijos gamintojus. Galiausiai atsakovas su kitais ieškovo nurodomais žemės ūkio produkcijos gamintojais neturėjo jokių bendrų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė nusprendė savo tariamai patirtų nuostolių sumą skaičiuoti įvertinant kitų trijų žemės ūkio produkcijos gamintojų sudarytų sutarčių neįvykdymo ieškovui faktą.
Motyvuojamoji dalis
Priimtinas atsisakymas nuo dalies ieškinio, likusi ieškinio dalis tenkintina iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Šalys 2018-03-08 sudarė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.1/000050, kuria atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjai, 250 t pirmos klasės pupų, o ieškovė įsipareigojo šias pupas priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais (el.b.l. 10-12, t. II). Atsakovas 2018-05-22 pasinaudojo teise užfiksuoti kainą – 229 Eur už vieną produkcijos toną (el.b.l. 13, t. II).
Pagal sutartį išrašytos sąskaitos faktūros už pristatytą kiekį pupų (el.b.l. 9-12, t. III).
Ieškovė paskaičiavo, kad pagal šią sutartį atsakovas nepristatė 146,841 t pupų (el.b.l. 135, t. II).
Šalys 2018-03-09 sudarė Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.18AR/3.1/000053, kuria atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovei, kaip pirkėjai, sutarties 2000 t 2 klasės kviečių, o ieškovė įsipareigojo šiuos kviečius priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje numatytomis kainomis ir terminais (el.b.l. 1-16, t. II). Atsakovas 2018-05-02, 2018-05-21, 2018-05-22 fiksavo padidintą kainą, kuri galutinė buvo - 172,25 Eur už vieną 2 klasės kviečių toną (el.b.l. 17-19, t. II).
Pagal sutartį išrašytos sąskaitos faktūros už pristatytą kiekį kviečių (el.b.l. 13-82, t. III, 29-97, t. V).
Ieškovė paskaičiavo, kad pagal šią sutartį atsakovas nepristatė 1 781,861 t kviečių (el.b.l. 98-100, t. V).
2018-07-26 pranešimu atsakovas informavo, kad sausra, kurią atsakovas laiko nenugalimos jėgos aplinkybe, daro žalą auginamai produkcijai ir atsiradę praradimai trukdys įvykdyti įsipareigojimus ieškovui (el.b.l. 20, t. II).
2018-07-31 atsakydama į atsakovo pranešimą ieškovė pažymėjo, kad nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovo raštas neįrodo. Paprašė realiai įvertinti situaciją ir derlių, susisiekti dėl sutarčių vykdymo ir galimų nuostolių kompensavimo (el.b.l. 21-22, t. II).
2018-11-16 pranešimu ieškovė paprašė atsakovo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nurodyti, ar ketina toliau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį dėl pupų. Pažymėjo, kad negavus raštiško patvirtinimo iki 2018-11-30, laikys, kad sutarties atsakovas neįvykdys (el.b.l. 23, t. II). Tą pačią dieną kitu iš esmės analogišku pranešimu ieškovė paprašė informacijos dėl sutarties dėl kviečių vykdymo (el.b.l. 24, t. II).
2018-11-29 atsakovas atsakė ieškantis galimybių įvykdyti sutartis, informaciją pirkėjui žadėjo pateikti artimiausiu metu (el.b.l. 25, t. II).
2018-12-19 raštu atsakovas pasiteiravo, ar ieškovė ketina priimti likusį 680,68 t kviečių kiekį, kuris nebuvo pristatytas sutartyje nurodytu terminu, t.y. iki 2018-09-30 (el.b.l. 26, t. II).
2018-12-20 ieškovė atsakė, kad siekdama tolesnio taikaus bendradarbiavimo yra pasirengusi nupirkti kviečius, nurodė planuojanti atsiųsti mašinas atsakovui pakrovimui gruodžio 20, 21, 22, 27 ir 28 dienomis (el.b.l. 27, t. II).
2019-01-14 rašte atsakovui ieškovė pažymėjo, kad nors atsakovas telefonu buvo patvirtinęs, kad sukraus visą trūkstamą kviečių kiekį ieškovės nustatytu grafiku, pažado netesėjo, krovą sustabdė, į telefono skambučius neatsako, dėl ko ieškovė preziumuoja, kad atsakovas sutarties nebegalės įvykdyti. Nurodė norinti susitikrinti kviečių likučius, pranešė, kad ieškovės duomenimis pagal sutartį trūksta 218,139 t kviečių (el.b.l. 28, t. II).
2019-01-22 raštu ieškovė atsakovo pareikalavo atlyginti nuostolius dėl neparduoto pupų kiekio (el.b.l. 29, t. II).
2019-01-23 raštu ieškovė atsakovo pareikalavo atlyginti nuostolius dėl neparduoto kviečių kiekio (el.b.l. 30, t. II).
2019-01-24 raštu atsakovas ieškovei nurodė, kad sutarčių įvykdyti negalėjo dėl mažo derliaus, sąlygoto sausros ir škvalo, pasiūlė likusį produkcijos kiekį pristatyti 2019 m. rugpjūčio-spalio mėn. (el.b.l. 31, t. II).
2019-02-08 raštu atsakovui nuostolius atlyginti pareikalavo ieškovės atstovas (el.b.l. 35-36, t. II).
2019-02-22 raštu ieškovei atsakovas nurodė, kad jam nėra aiški apskaičiuota nuostolių suma (el.b.l. 38, t. II).
2019-04-08 raštu atsakovui ieškovės atstovas pareikalavo atlyginti 17 255,18 Eur nuostolių iki 2019-04-15, pridėjo nuostolių paskaičiavimo pažymas (el.b.l. 39-2, t. II).
Ieškovė parteikė įrodymus apie tai, kad 2018-05-21 buvo sudariusi sutartį su Saif International LTD dėl 10 000 mt 2018 metų derliaus lietuviškų pupų pardavimo, kurios turėjo būti pristatytos į Klaipėdos uostą 2018 m. spalio 1-31 d. (el.b.l. 44-48, t. II). 2019-07-15 pažymoje Saif International LTD patvirtino, kad sutartis buvo tinkamai įvykdyta (el.b.l. 42-43, t. IV).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji laikotarpiu nuo 2018-09-12 iki 2018-10-03 iš vienuolikos kitų augintojų įsigijo 591,86 t (užskaitytas kiekis) pupų už 193 113,39 Eur be PVM (el.b.l. 49-134, t. II). Į bylą pateiktos važtaraščių kopijos patvirtina, kad įsigytos pupos buvo gabentos į Klaipėdos konteinerių terminalą (el.b.l. 12-41, t. IV).
Ieškovė pateikė duomenis, kad įsipareigojimų patiekti jai pupas neįvykdė iš viso 4 subjektai, tame tarpe atsakovas (el.b.l. 26, t. V). Nupirktas iš minėtų 11 subjektų pupas ieškovė panaudojo šių keturių subjektų įsipareigojimams dengti.
Ieškovė paskaičiavo, kad skirtumas tarp kainos, už kurią ji būtų įsigijusi pupas iš atsakovo ir kainos, už kurią jas įsigijo iš kitų pardavėjų sudaro 13 688,52 Eur (el.b.l. 135, t. II).
Ieškovė parteikė įrodymus apie tai, kad 2018-02-13 per brokerius Copenhagen Merchants buvo sudariusi sutartį su UAB „Agrochema“ dėl 30 000 mt 2018 metų derliaus kviečių pardavimo, kurie turėjo būti pristatytos į 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. (el.b.l. 136-140, t. II). 2019-08-13 pirkėjas atsakovo prašymu patvirtino, kad sutartis tinkamai ir pilnai įvykdyta (el.b.l. 51, t. IV).
2018-12-27 ieškovė sudarė sutartį su ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“, pagal kurią įsigijo 500 t 2 klasės kviečių, vienos tonos kaina 188,50 Eur (el.b.l. 141-148, t. II).
Ieškovė pateikė krovinių važtaraščius, kurie patvirtina, kad grūdai iš Vilkaviškio r. buvo vežti į Klaipėdą (el.b.l. 149-167, t.II). Ieškovė paskaičiavo, kad papildomi vežimo kaštai (skirtumas, lyginant su kaina, jei būtų vežta iš atsakovo, Plungės r.) sudarė 6,50 Eur (el.b.l. 168, t. II). Ieškovė pateikė duomenis, kad produkcijos, kurią ieškovė vežė į Klaipėdą iš atsakovo transporto kaštai buvo 4 Eur be PVM už 1 toną (el.b.l. 45-207, t. IV). Įrodymų, kuriais remdamasi ieškovė atliko transporto kainų skirtumo skaičiavimus, byloje nėra.
Ieškovė paskaičiavo, kad skirtumas tarp kainos, už kurią ji būtų įsigijusi pupas iš atsakovo ir kainos, už kurią jas įsigijo iš ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“, pridėjus transportavimo kaštų skirtumą, sudaro 4962,66 Eur (el.b.l. 169, t. II).
2018-08-27 Plungės rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad ūkininkas T. S. 2018-05-29 deklaravo 46,50 ha pupų, 85,04 ha žieminių kviečių, 253,58 ha vasarinių kviečių (el.b.l. 32, t. II).
Atsakovo buhalterė 2019-07-17 pažymomis nurodė, kad visą 2018 metų pupų ir kviečių derlių atsakovas pardavė ieškovei, siekdamas įvykdyti sutartis su ieškove, papildomai pirko kviečius ir pupas iš kitų augintojų, kuriuos taip pat pardavė ieškovei (el.b.l. 83-84, t. III).
Į bylą pateikta Lietuvos statistikos departamento pažyma apie pupų ir kviečių derlingumą Plungės r. sav. ir Rietavo sav. 2008-2018 metais (el.b.l. 11, t. IV).
2018-06-29 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta, kad Plungės rajone 2018-05-29 tapo labai sausa, birželio 12 d. buvo pasiekti sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodikliai. Sausringas laikotarpis tęsėsi iki birželio 24 d., birželio 25-29 d. sąlygos pagerėjo, tačiau rajone išliko sausringa. Iki stichinės sausros pritrūko 4 dienų (el.b.l. 33, t. II).
2018-07-04 Plungės rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu paskelbta ekstremali situacija (el.b.l. 34, t. II).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba viešame šaltinyje yra pažymėjusi, kad 1961-2015 metų laikotarpiu bent vienoje meteorologijos stotyje stichinės sausros registruotos 14 metų, lokalios – aštuonerius metus, šalies masto – šešerius metus. Dažniau sausros registruotos vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Per pastaruosius du dešimtmečius sausros tapo dažnesnės ir apimančios didesnę šalies teritoriją. Sausringi laikotarpiai dažnesni negu sausros ir 1961-2015 metų laikotarpiu bent vienoje meteorologijos stotyje registruoti dažniau nei kartą per dvejus metus (el.b.l. 43, t. II).
2018-07-16 Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai paskelbė, kad išduoda pažymas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, ūkininkai, patyrę nuostolių dėl sausros pakviesti kreiptis dėl tokių pažymų išdavimo (el.b.l. 8, t. V). Atsakovas į Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmus dėl pažymos apie force majeure aplinkybes nesikreipė.
Dėl dalies ieškinio atsisakymo
Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 18 651,18 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovas 2019-11-07 pareiškimu ieškinio reikalavimus sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 18 106,24 Eur nuostolių atlyginimą. Tokiu atveju laikytina, kad likusios reikalavimo dalies dėl 544,94 Eur nuostolių atlyginimo ieškovė atsisakė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl 544,94 Eur nuostolių atlyginimo nutrauktina (140 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už pradiniu ieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 420 Eur žyminį mokestį. Ieškovei dalies ieškinio atsisakius, už likusius reikalavimus (18 106,24 Eur) mokėtinas 407 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 9,75 Eur žyminio mokesčio ((420 Eur – 407 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.
Dėl pagrindo konstatuoti force majeure aplinkybių egzistavimą
Įstatyme tiesiogiai nurodyta, jog įrodyti, kad sutartis buvo neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, turi sutarties neįvykdęs asmuo, šiuo atveju - atsakovas (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Nepakanka įrodyti, kad egzistavo kažkokios išskirtinės, negalimos iš anksto numatyti sąlygos, bet ir tai, kad būtent jos lėmė negalėjimą įvykdyti sutartį. Ir tik tokių aplinkybių visetas galėtų lemti atleidimą nuo civilinės atsakomybės aptariamu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė nei kad egzistavo išskirtinės, negalimos iš anksto numatyti sąlygos, nei kad jos lėmė negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ieškovui (CPK 176, 178, 185 str.).
Šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių, o nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką.
Aplinkybė, kad Lietuvoje, o taip pat Plungės rajone 2018 metų vasarą buvo paskelbta ekstremali padėtis, savaime nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant nenugalimos jėgos aplinkybes. Iš pateiktų į bylą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenų nustatyta, kad Plungės rajone stichinė sausra paskelbta nebuvo, tęsėsi sausringas periodas. Sausringi laikotarpiai per pastaruosius 50 metų registruojami dažniau kaip kas dvejus metus ir turi tendenciją dažnėti. Taigi, Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog pasitaiko tiek stichinės sausros, tiek sausringi periodai, dėl kurių gali žūti derlius, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. 2018 metų klimatinės sąlygos nors ir buvo sudėtingos, dėl ko daugelio ūkininkų derlius buvo mažesnis, neatitiko ypatingo išskirtinumo, kurio negalima buvo iš anksto numatyti, kriterijaus. Kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo turi ir gali numatyti, kad klimatinės sąlygos gali būti ir nepalankios.
Sutarčių su ieškove sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, jog prastas derlius nebus laikoma nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes tai numatyta šalių sudarytų sutarčių 6.2 punkte. Sudarydamas tokias sutartis, atsakovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo kultūrų derliaus, o to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.
Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą sprendžiant teisme Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu, o faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014), vis tik tokia pažyma dėl force majeure aplinkybių oficialiuoju rašytiniu įrodymu gali būti pripažinta tik dėl joje užfiksuotų atitinkamų faktinių duomenų: žalojančio veiksnio buvimo, jo trukmės, intensyvumo ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesikreipė į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos apie force majeure aplinkybes išdavimo, todėl aplinkybė, kad 2018 metų vasarą ūkininkams buvo pasiūlyta dėl to kreiptis, savaime neįrodo, kad sausra kažkaip ypatingai, neįprastai paveikė būtent atsakovo derlių.
Byloje nėra jokių įrodymų, individualizuojančių sausros poveikį būtent atsakovo derliui.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutartimis ieškovei įsipareigojo parduoti 2018 metų derliaus 250 t pupų ir 2000 t kviečių, tais metais deklaravęs 46,50 ha pupų, 338,62 ha (85,04 ha žieminių ir 253,58 ha vasarinių) kviečių pasėlių. Taigi, bylos duomenimis atsakovas planavo 5,37 t/ha pupų ir 5,91 t/ha kviečių derlių. Tokio derliaus Plungės rajono savivaldybėje nėra buvę per pastaruosius dešimt metų. Tuo tarpu atsakovo išaugintas derlius 2018 metais, vertinant jo deklaruotus pasėlius, atsakovo buhalterijos pateiktus duomenis, apie tai, kiek atsakovas produkcijos įsigijo iš kitų gamintojų, taip pat atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis pardavė ieškovei visą derlių, pasilikdamas tik 2,5 t kviečių sėjai, yra artimas derlingumo Plungės rajono savivaldybėje 2008-2018 metų laikotarpiu vidurkiui ir netgi viršija 2018 metų derlingumo vidurkį rajone.
Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad sudarydamas sutartis su ieškove atsakovas turėjo realių ketinimų įsigyti papildomą dalį produkcijos iš kitų augintojų (pvz., iš anksto sudarytos sutartys dėl tokios produkcijos įsigijimo).
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad force majeure sąlygų nagrinėjamu atveju nebuvo, o atsakovas tinkamai neįvertino savo galimybių, sudarydamas sutartį su ieškove, dėl to turi prisiimti jam tenkančias neigiamas pasekmes.
Dėl ieškovės teisės į nuostolių atlyginimą
Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normas ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Pagal Civilinio kodekso 2.4. straipsnio 2 dalies nuostatas fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Dėl to atsakovo argumentas, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes atsakovas užsiima žemės ūkio veikla, atmestinas kaip nepagrįstas. Šioje byloje ginčas kilęs tarp dviejų ūkine komercine veikla užsiimančių subjektų, o ta aplinkybė, kad atsakovas užsiima žemės ūkio veikla, nereiškia, kad byla turi viešą interesą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaip neturinčios reikšmės sprendimui byloje priimti atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovė negali reikalauti nuostolių, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, kadangi jis niekuomet nenutraukė su atsakovu sudarytų sutarčių, o priešingai – leido ir net reikalavo pristatyti produkciją net ir pasibaigus sutartyse nustatytam terminui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus (patirtus) nuostolius kildina iš sutarčių pažeidimo.
Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl šalys paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Kiekviena šalis privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).
Atsakovas verčiasi žemės ūkio veikla, jis yra verslininkas, kuriam ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą delspinigius). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kitą.
Šalių sudarytų sutarčių 5.2 punkte nurodyta: pardavėjas aiškiai supranta, kad tinkamas pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su produkcijos rūšimi, kiekiu, kokybe ir pristatymo terminais, vykdymas pirkėjui turi esminės reikšmės; pardavėjui yra žinoma pirkėjo verslo specifika, t.y. kad pirkėjas yra sudaręs ir/ar sudarys produkcijos tiekimo sutartis su savo klientais; pardavėjas aiškiai supranta, kad jam vėluojant arba pristatant sutarčių 1.1 punkte numatytų reikalavimų neatitinkančią produkciją, pirkėjas negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų savo klientams, todėl patirs nuostolių, už kuriuos bus atsakingas pardavėjas. Pagal 5.3 punktą, tuo atveju, jeigu pardavėjas iki sutarčių 3.1 punkte nurodytų terminų nepristatys pirkėjui visos arba dalies sutarčių 1.1 punkto lentelėje numatytos rūšies, kiekio ir kokybės produkcijos, pirkėjo pasirinkimu ir pareikalavimu: 5.3.1. pardavėjas nuo sutarčių nutraukimo dienos privalės sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo sutartyse numatytos nepristatytos produkcijos kainos su PVM ir/arba 5.3.2. pardavėjas privalės atlyginti visus pirkėjo nuostolius, patirtus dėl tokios pardavėjo pareigos pažeidimo ir/ar nevykdymo, tame tarpe padengti skirtumą tarp pirkėjo sudarytos produkcijos pirkimo-pardavimo sandorio dėl pagal sutartis nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų bei visas kitas išlaidas, susijusias su nepristatytos produkcijos įsigijimo iš trečiųjų asmenų sandoriais, netesybas, kurias pirkėjas privalės mokėti dėl savo įsipareigojimų pagal su klientais sudarytas sutartis pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus dėl nuostolių kildina iš šalių sudarytų sutarčių 5.3.2. punkto nuostatų.
Ieškovė pateikė įrodymus, jog buvo sudariusi sutartis dėl nupirktų pupų ir kviečių pardavimo. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovei, kaip pirkėjui, turėjo esminės reikšmės tinkamas atsakovo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų parduoti sutartyse nurodytą kiekį produkcijos vykdymas, kadangi ji turėjo įsipareigojimų savo kontrahentams. Tai lėmė būtinumą, atsakovui nepardavus sutartyje nustatyto grūdų kiekio, jį kompensuoti įsigyjant pupas ir kviečius iš kitų asmenų.
Aplinkybė, kad ieškovė pradėjo ieškoti, iš ko įsigyti papildomus pupų ir kviečių kiekius, dar atsakovui nepasibaigus terminui produkciją pristatyti, savaime nelemia vertinimo, kad tokie ieškovės veiksmai nėra susiję su atsakovo įsipareigojimų tinkamu nevykdymu. Atsakovas dar 2018 m. liepos mėn. pranešė ieškovei, kad galimai derlius bus mažesnis. Ieškovė, būdama šios srities verslininkė, numatė, kad 2018 metais gali trūkti tiek pupų, tiek kviečių. Kaip nustatyta byloje, jau 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovei buvo žinoma, kad reikiamo pupų kiekio nepristatys ir dar trys pardavėjai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad su ūkininkais betarpiškai bendradarbiaujama, o šiuo atveju nuvykus pas atsakovą paimti derliaus buvo aišku, kad jo nėra pakankamai. Todėl ieškovės veiksmai, kuomet ji numatydama galimą stygių, nedelsdama ėmėsi priemonių papildomam produkcijos kiekiui surasti ir įsigyti, negali būti vertinami kaip nesąžiningi atsakovo atžvilgiu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė produkciją pirko brangiau nei buvo galima tuo metu rinkoje. Tai, kad pupos buvo nupirktos ne pagal vieną, o pagal kelias sutartis, reikšmės neturi. Neturi reikšmės ir tai, kad kviečių pagal sutartį su ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ ieškovė nupirko daugiau nei jai nepardavė atsakovas, nes, kaip paaiškino ieškovės atstovai, esant grūdų trūkumui, o ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ nesutinkant parduoti mažesnio kiekio, kitų galimybių ieškovė neturėjo.
Aplinkybė, kad ieškovė leido atsakovui pristatyti produkciją ir po sutartyse nustatyto termino bei ją užskaitė į pagal sutartį privalomą pristatyti kiekį, neatima iš jos teisės į nuostolių atlyginimą sutartyje suderėtomis sąlygomis.
Teismas kaip nereikšmingus atmeta atsakovo teorinius svarstymus apie tai, kad ieškovė manipuliuoja informacija, nes sudaro daugybę sutarčių tiek pirkdama, tiek parduodam žemės ūkio produkciją, nes jie išimtinai grįsti prielaidomis ir nepaneigia atsakovo sutarčių 5.3.2. punktais prisiimtų įsipareigojimų.
Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė sutartyse nustatytos pareigos - nepristatė suderėto produkcijos kiekio sutartyse nurodytais terminais (neteisėti veiksmai, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ieškovė už tą patį produkcijos kiekį, kurį pagal sutartį būtų nupirkusi iš atsakovo, sumokėjo didesnę kainą (t.y. patyrė tiesioginius nuostolius, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir šias ieškovės papildomas išlaidas lėmė būtent atsakovo prievolės neįvykdymas (priežastinis ryšys, CK 6.247 straipsnis). Prievolę pažeidusio asmens kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, o tai reiškia, jog prievolę pažeidęs asmuo turi įrodyti, kad jis nėra kaltas dėl prievolės neįvykdymo (CPK 178 straipsnis), ko šiuo atveju atsakovas nepadarė
Dėl nuostolių dydžio
Atsakovas teigia, kad pardavė ieškovei 104,740 t pupų ir 1 809,64 t kviečių, o ne atitinkamai 103,159 t pupų ir 1781,861 t kviečių, kai teigia ieškovė.
Su tokiais atsakovo teiginiais teismas nesutinka. Bylos duomenimis, atsakovas faktiškai pristatė ieškovei 104,740 t pupų ir 1783,160 t kviečių. Kokiais duomenimis remdamasis atsakovas teigia pristatęs ieškovei 1809,64 t kviečių, neaišku, nes pagal paties atsakovo pateiktas sąskaitas (el.b.l. 13-82, t. III) užfiksuotas būtent 1783,160 t faktiškai pristatytų kviečių kiekis.
Šalių sudarytų sutarčių 2.8 punkte aptartas faktiškai patiekto produkcijos svorio perskaičiavimas į įskaitomąjį. Svorio perskaičiavimas į įskaitomąjį buvo atliktas kiekvieno vežimo metu ir detalizuotas. Tokius ieškovės pateiktus duomenis patvirtina sąskaitos (el.b.l. 9-12, t. III – dėl pupų, el.b.l. 30-97, t. V – dėl kviečių), pagal kurias ieškovė su atsakovu atsiskaitė, atsakovas dėl to pretenzijų ieškovei neturėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pagrįstai įskaitė atsakovui 103,159 t pupų ir 1781,861 t kviečių kiekius.
Vadovaudamasis išdėstytu, teismas sutinka, kad atsakovas ieškovei iš suderėto kiekio nepardavė - 146,841 t pupų ir 218,139 t kviečių, kaip ir nurodo ieškovė.
Sudarytų sutarčių 1.1 punkte šalys susitarė, kad parduodamų grūdų kiekis gali neatitikti nurodytojo +/- 5 proc. Taigi sutartys būtų laikomos tinkamai įvykdytomis, jei atsakovas būtų pristatęs ieškovei 248,75 t pupų (250 t – 1,25 t) ir 1990 t kviečių (2000 t – 10 t). Tokiu būdu vertintina, kad nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovo nepristatyto 145,591 t (248,75 – 103,159) pupų ir 208,139 t kviečių kiekio.
Siekdama kompensuoti keturių savo pardavėjų neparduotą kiekį pupų, ieškovė įsigijo trūkstam bendrą kiekį iš 11 kitų šios produkcijos pardavėjų. Ieškovė teigia, kad atitinkamai nuostolius paskaičiavo ir kitiems trims pardavėjams, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo prisiėmęs jokių bendrų įsipareigojimų su jais, šiuo atveju neturi reikšmės. Teismas sutinka, kad apskaičiuodama kainos, kurią mokėjo už pupas minėtiems 11 subjektų vidurkį, ir jos skirtumą nuo kainos, už kurią pupas pirko iš atsakovo, laikydama nuostoliais, ieškovė atsakovo atžvilgiu elgiasi sąžiningai.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad įsigydama papildomai reikalingas pupas ji vidutiniškai mokėjo ne mažiau nei jos nurodoma 320,84 Eur už vieną toną suma (131-132, t. V, 49-135, t. II). Su atsakovu sudaryta suatimi buvo užfiksuota 229 Eur už vieną toną kaina. Taigi ieškovei įsigyti vieną toną pupų kainavo 91,84 Eur brangiau (320,84-229). Atsakovui nepristačius 145,591 t pupų, ieškovė įgijo teisę į 13 371,07 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
Sutartimi su ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“ ieškovė suderėjo 188,50 Eur už vieną toną kviečių kainą. Iš atsakovo kviečius ieškovė pirko už 172,25 Eur už vieną toną. Taigi ieškovei įsigyti vieną toną kviečių kainavo 16,25 Eur brangiau (188,50-172,25). Atsakovui nepristačius 218,139 t kviečių, ieškovė įgijo teisę į 3 544,75 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
Padidėjusių transporto kaštų ieškovė nepagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kiek jai kainavo kviečių transportavimas iš ŽŪB „Vilkaviškio grūdai“. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė savo teisės į papildomą nuostolių dalį, susijusią su brangesniu kviečių transportavimu į Klaipėdos uostą, neįrodė.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais ieškovei iš atsakovo priteistina 16 915,82 Eur dydžio bendra nuostolių suma.
Dėl procesinių palūkanų
Jau minėta, kad atsakovas yra ūkininkas (verslininkas), todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 16 915,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jau nurodyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 18 651,18 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino šį ieškinio reikalavimą iki 18 106,24 Eur, t. y. reikalavimo dalies dėl 544,94 Eur nuostolių atlyginimo atsisakė ir teismas šią bylos dalį nutraukė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus ir bylos dalį dėl atsisakytų reikalavimų nutraukus, t. y. užbaigus ją nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
Šios teisės normos kontekste bylos šalių procesinis elgesys visų pirma turi būti vertinamas sąžiningumo aspektu, nustatant kurios iš bylos šalių valia buvo baigtas bylos nagrinėjimas, taip pat nustatant, ar bylos šalies valios inicijuoti proceso pabaigą nenulėmė kitos bylos šalies elgesys ir pan.
Aptariamu atveju ieškinio reikalavimo sumažinimą lėmė priežastys, nesusijusios su atsakovo nesąžiningais veiksmais, ieškinio reikalavimo pripažinimu ar patenkinimu, todėl ieškovei sumažinus pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir teismui dėl šios dalies bylą nutraukus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, negalima laikyti, kad dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas ieškovei palankus sprendimas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos (išskyrus žyminį mokestį, kuris skaičiuotinas nuo sumažintos reikalavimo dalies, nes jo dalis ieškovei buvo grąžinta pagal CPK 87 straipsnyje įtvirtintas taisykles) paskirstytinos atsižvelgiant į pradinį reikalavimą dėl 18 651,18 Eur nuostolių atlyginimo.
Ieškovė byloje patyrė 3097,60 Eur išlaidų už advokato pagalbą, taip pat yra sumokėjusi 407 Eur žyminį mokestį, iš viso patyrė 3504,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad patyrė 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 3189,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2809,52 išlaidų už advokato pagalbą (3097,60 Eur x 90,70 proc.) ir 380,26 Eur žyminis mokestis (407 Eur x 93,43 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 84,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (907,50 Eur x 9,30 proc.). Atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3105,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (3189,78 Eur – 84,40 Eur).
Teismas byloje patyrė 7,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovo priteistina 6,72 Eur, iš ieškovės šios išlaidos nepriteitinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovės UAB „Agrorodeo“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 544,94 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 94 ct) dėl nuostolių atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Grąžinti ieškovei UAB „Agrorodeo“, juridinio asmens kodas 300613433, 9,75 Eur (devynis eurus 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1420, 2019 m. balandžio 18 d. mokėjimo dokumentu Nr. 170131095130, ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Agrorodeo“, juridinio asmens kodas 300613433, iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 915,82 Eur (šešiolika tūkstančių devynis šimtus penkiolika eurų 82 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 16 915,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3105,38 Eur (tris tūkstančius šimtą penkis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.