- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- eI2-1063-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02959-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno AVPK
- Advokatai
- Valda Grigonytė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21-11-20-02972-e (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jo atstovė nurodė, jog su Sprendimu nesutinka, nes pareiškėjas jokios grėsmės visuomenei nekelia.
Nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pareiškėjas už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra asmuo laikomas neteistu ir jam tai neturėtų sukelti neigiamų teisinių padarinių.
Tvirtino, jog pareiškėjas po 2019 m. gruodžio 14 d. jam paskirtos administracinės nuobaudos beveik dvejų metų laikotarpiu nepadarė jokio naujo administracinio nusižengimo ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtos baudos yra sumokėtos.
Nurodė, jog pareiškėjas ėjo vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas svečio teise dalyvaudavo Rokiškio rajono medžiotojų klubo „Stačiaragis“ veikloje, taip pat įvairiose talkose.
Pažymėjo, kad atsakovas Sprendime tik paminėjo prieš trejus metus buvusio įvykio aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepateikė jokių argumentų, kaip praeityje buvęs įvykis lemia jo grėsmę visuomenei šiuo metu. Neišdėstė, kaip administraciniai nusižengimai už Kelių eismo taisykles yra susiję su leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimu, nemotyvavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei šiuo metu, atsakovas neįgyvendino pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo elgesys pasikeitęs, jis nekelia grėsmės visuomenei, todėl Sprendimu nepagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad Kauno apskr. VPK 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 21-11-20-02972-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl su skundu nesutinka.
Nurodė, kad, 2021 m. spalio 18 d. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje gavus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atlikti patikrinimai, kurių metu pagal Policijos registrų užfiksuotus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, dėl to jo elgesys tampa neadekvatus (2018-07-20 būdamas neblaivus be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje atrakino seifą, kuriame buvo laikomi ginklai, 2020-02-06 už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, baustas administracine tvarka).
Teigė, jog keliamą pavojų savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei patvirtina taip pat pareiškėjo padaryti pažeidimai vairuojant automobilį – padidėjusio pavojaus šaltinį (nustatyti greičio viršijimai, sukelti eismo įvykiai, naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis taisyklių pažeidimai).
Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai, kad dėl pareiškėjo nusikalstamų veiksmų nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Pareiškėjo skundo argumentai, jog darbovietėje jis teigiamai charakterizuojamas, dalyvauja medžiotojų klubo veikloje, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti jame įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų. Tvirtino, jog atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21-11-20-02972-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2004 m. gruodžio 24 d. turėjo Kauno apskr. VPK išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo tęsiamas iki 2018 m. spalio 15 d. Kauno apskr. VPK 2018 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikintas.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. kreipėsi į Kauno apskr. VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei ir savigynai.
Šioje bylos skundžiamu Sprendimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių III skyriaus 16–19 punktais.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ ir su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.
Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, taip pat išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą ir tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors grasinimas dėl realaus ginklo panaudojimo minėtu atveju nebuvo įrodytas (dėl šios dalies Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas), tačiau nutarime nurodyta, kad 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas savo namuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilės girtumas), sugyventinės, jos dukters ir dukters vaikino akivaizdoje atrakino seifą, kuriame laikė šaunamuosius ginklus, taigi pareiškėjo kontaktas su ginklais, esant jam neblaiviam, taip pat ir konfliktas su šeimos nariais, kilęs dėl ginklų buvimo ir jų laikymo namuose, nustatytas, neblaivumo faktas pareiškėjo nenuneigtas.
Bylos duomenimis (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-674/2020) nustatyta, jog pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 14 d. 8 val. 50 min. Raseiniuose, Algirdo gatvėje, vairavo automobilį VW LT 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,69 promilės lengvas girtumo laipsnis, transporto priemonei neatlikta techninė apžiūra. 2020 m. sausio 7 d. Šiaulių apskr. VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus priimtu nutarimu Nr. 82-ANR_N-20-2020 pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Nors Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartimi sutrumpintas pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas iki šešių mėnesių, jam paskiriant administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, jos terminą nustatant vieneriems metams, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nepaneigia grėsmės visuomenei fakto vairuojant transporto priemonę neblaiviam.
Atsakovas, neišduodamas leidimo, vadovavosi ir Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (5 metų) ir registro archyviniais duomenimis nuo 2000 m. iki 2020 m., iš kurių matyti, jog pareiškėjas per tą laiką 21 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), o iš jų 12 kartų baustas už nustatyto leistino greičio viršijimą (2018 m. gruodžio mėn. nustatytą greitį viršijo 28 km/h, 2017 m. gegužės 20 d. nustatytą greitį viršijo 33 km/h). Iš ankstesnių teismui pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog, be kita ko, 2014 m. gruodžio 9 d. leistiną greitį buvo viršijęs 32 km/h, 2011 m. spalio 4 d. – 22 km/h, 2010 m. spalio 6 d. – 36 km/h, 2004 m. birželio 23 d. – daugiau kaip 30 km/h.
Pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis, jų sistemiškumas liudija asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1956-415/2021). Minėtoje nutartyje konstatuota, jog tai yra duomenys, charakterizuojantys asmenį, kurių, atliekant pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia (be kita ko) žvelgiant ir į teisinės tvarkos ir teisėtumo reikalavimus.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl to, jog kai kuriuos administracinius teisės nusižengimus dėl greičio viršijimo padarė jo sūnus Karolis, pareiškėjo kaltės nepaneigia, nes nutarimai yra surašyti dėl jo, įsiteisėję.
Nors į bylą pateikti duomenys įrodo, jog pagal pareiškėjo prašymus kai kurios jam paskirtos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų taikymo priemonės teismo buvo sušvelnintos, tačiau, teismo vertinimu, jos nepaneigia GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyto ir atsakovo Sprendimu pagrįstai taikyto teisinio pagrindo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės visuomenės saugumui. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, dėl to jo elgesys tampa neadekvatus, neprognozuojamas (būdamas neblaivus šeimos nariams demonstravo ginklus, neblaivus vairavo transporto priemonę). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog transporto priemonių vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laikomas neteistu, todėl jam tai neturėtų sukelti neigiamų teisinių padarinių, juolab kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo 3 metai, administraciniai nusižengimai negaliojantys, baudas sumokėjęs, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tokio pobūdžio dokumentai (nutarimai nutraukti, administracinio nusižengimo nutarimai ir pan.) pripažįstami oficialiais teisės aktų nustatyta tvarka priimtais tinkamais įrodymais nagrinėjant šio pobūdžio ginčus. Teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016). Taip pat pažymėtina, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų naudojimu, taip pat nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti duomenimis apie praeityje padarytus nusikaltimus ir administracinius pažeidimus vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar nuobaudos mažareikšmės.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo darbinę veiklą, į bylą pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, Rokiškio rajono medžiotojų klubo „Stačiaragis“ teigiamos charakteristikos, pareiškėjo darbo sutartis dėl pareiškėjo įsidarbinimo nuo 2021 m. spalio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečeriu mechaniku, vairuotoju instruktoriumi, vairuotoju ekspeditoriumi, papildomi duomenys apie jo administracinius nusižengimus, 2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjo užpildyta Šaulio registracijos forma ir kiti duomenys savaime nepaneigia jo biografijos faktų ir aplinkybių dėl neatsakingo elgesio, kuris netoleruojamas viešo intereso apsaugos kontekste. Atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, juos vertinant kokybiniu ir laiko požiūriais, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, įvertinus tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.
Skunde nurodoma, kad atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų sprendimas yra panaikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019; kt.). Nagrinėjamu atveju Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su šiam klausimui išspręsti aktualia Įstatymo norma, akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami atsakovo Sprendimo argumentai, dėl šių argumentų pareiškėjas padavė skundą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog nustatyti ir įrodymais pagrįsti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ir visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2575-520/2021).
Sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir teisėtas, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.