Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Daliui Baranauskui, atsakovo atstovui Ričardui Gabrilavičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB ,,SIV projektai“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo ir UAB „SIV projektai“ priešieškinį atsakovei R. S. dėl autorinės sutarties pripažinimo negaliojančia, institucijos teikiančios išvadas-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009 m. spalio mėnesį su atsakovu UAB ,,SIV projektai“ pasirašė autorinę sutartį NR. A-17, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2010 m. vasario 5 d. sukurti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), architektūrinės dalies techninį projektą, o atsakovas įsipareigojo už projekto sukūrimą ir autoriaus teisių perleidimą autorinės sutarties 2.1 punkto pagrindu sumokėti ieškovei 10395 Lt autorinį atlyginimą, o valstybei mokesčius, t.y. 2025 Lt gyventojų pajamų mokestį ir 1080 Lt apdraustojo socialinio draudimo įmokas. Ieškovės sukurtas projektas priėmimo-perdavimo aktu atsakovui buvo perduotas 2010 m. vasario 10 d., tačiau atsakovas su ieškove už atliktą darbą neatsiskaitė. 2011 m. gegužės 23 d. ieškovė atsakovui pateikė pretenziją, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Atsižvelgiant į CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, laikytina, kad atsakovas pažeidė autorine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl to, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t.y. iš viso 671,69 Lt palūkanų. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,SIV projektai“ 10395 Lt autorinio atlyginimo, 671,69 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalavimas priteisti autorinį atlyginimą yra nepagrįstas, kadangi minėta sutartimi ieškovė užmaskavo savo darbo teisinius santykius su atsakovu, kadangi pagal autorinę sutartį prisiimtus įsipareigojimus ieškovė privalėjo atlikti kaip jai tenkančias tiesiogines darbo funkcijas, einant atsakovo projekto vadovės projektavimo darbams pareigas.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia autorinę sutartį pagal CK 1.90 straipsnį ir 1.87 straipsnio 1 dalį, kadangi autorine sutartimi buvo pridengti ieškovės ir atsakovo susiformavę darbo teisiniai santykiai, o tokiems santykiams įvertinti iš esmės yra taikytinos darbo kodekso normos. Tai reiškia, kad autorinė sutartis šalims negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes yra niekinė. Be to, autorinė sutartis buvo pasirašyta ieškovės klaidinančių veiksmų pasekoje, ieškovei kategoriškai tvirtinant, kad neturint objekto techninio projekto architektūrinės dalies autoriaus teisinio statuso, nebus įmanoma išspręsti problemų, kilusių Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų taryboje. Autorinė sutartis buvo sudaryta suklydimo įtakoje dėl atsakovo valios išraiškos tokiam sandoriui pasirašyti.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad 2008 m. lapkričio 11 d. su atsakovu pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta į projekto vadovės projektavimo darbams antraeilėse pareigose. 2009 m. sausio 5 d. darbo sutartis buvo pakeista padidinant atlyginimą ir priimant ieškovę į darbą dirbti visai darbo dienai. Pasirašant darbo sutartį, su atsakovu buvo sutarta, kad tuo atveju, jei atsakovui bus reikalingos vienkartinės papildomos ieškovės, kaip architektės paslaugos, kurių atlikimas nenumatytas darbo sutartyje, su ieškove bus pasirašomos autorinės sutartys ir darbo sutartyje nenumatytus darbus ieškovė atliks pagal autorines sutartis. Vykdydami susitarimą, ieškovė ir atsakovas 2008 m. lapkričio mėnesį pasirašė autorinę sutartį Nr. A-14, 2009 m. sausio mėnesį autorinę sutartį Nr. A-15, kurios buvo pilnai įvykdytos ir už jas apmokėta bei 2009 m. spalio mėnesį autorinę sutartį Nr. A-17, už kurią atsakovas neatsiskaitė ir dėl kurios kilo ginčas teisme. Nurodė, kad priešiniu ieškiniu atsakovas klaidina teismą, kadangi atsakovo suklydimą paneigia pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Be to, ieškovė niekada neteigė, jog tam, kad projektą būtų lengviau suderinti, jai būtinas autorės statusas. Prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Institucijų, teikiančių išvadas-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2009 m. spalio mėnesį ieškovė R. S. (autorius) ir atsakovas UAB „SIV projektai“ (užsakovas) sudarė autorinę sutartį Nr. A-17, pagal kurią ieškovė, kaip autorė, įsipareigojo sukurti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), architektūrinės dalies techninį projektą (toliau-projektas), perduoti jį bei visas intelektualinės nuosavybės (autoriaus) turtines teises į jį užsakovui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti autorinį atlyginimą, už projekto sukūrimą ir autoriaus turtinių teisių perleidimą, kurio bendra suma yra 13500 Lt, iš kurių užsakovas įstatymų nustatyta tvarka sumoka gyventojų pajamų mokestį – 2025 Lt ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas - 1080 Lt. Autoriui užsakovas įsipareigojo sumokėti 10395 Lt sumą per 5 darbo dienas nuo projekto perdavimo akto pasirašymo (b.l. 13). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir 2010 m. vasario 10 d. buvo pasirašytas projekto priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 16). Atsakovas pripažino, kad darbai buvo atlikti ir užsakovui perduoti, tačiau sutarto atlyginimo ieškovei neišmokėjo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo autorinį atlyginimą bei procesines palūkanas, o atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti autorinę sutartį negaliojančia, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje ir esant apsimestinio sandorio požymiams.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių ginčas dėl sutarties turinio sprendžiamas taikant CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė R. S. 2008 m. lapkričio 11 d. su atsakovu UAB „SIV projektai“ (buvęs pavadinimas UAB „SIV projektų valdymas“) sudarė darbo sutartį, kuria ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą projekto vadove projektavimo darbams antraeilėse pareigose, dirbant 4 valandas per dieną (b.l. 37). 2009 m. sausio 5 d. darbo sutartis pakeista, numatant didesnį atlyginimą bei 8 valandų darbo dienos trukmę (b.l. 39). Nei darbo sutartyje, nei jos pakeitime nėra nurodyta, kas konkrečiai įeina į R. S. darbo funkcijas, kokiais norminiais teisės aktais ji turi vadovautis savo darbe. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog R. S. turėjo dirbti laikydamasi statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų (toliau-STR) reikalavimų, tačiau nei darbo sutartyje, nei prie priešieškinio pridėtose 2010 m. gegužės 19 d. UAB „SIV projektai“ direktoriaus įsakymu patvirtintose įmonės projektavimo darbų taisyklėse, kurios įmonės darbuotojų nėra pasirašytos ir kurios priimtos jau po autorinės sutarties su ieškove pasirašymo bei atliktų darbų priėmimo (b.l. 72), nėra nurodyta, kokia apimtimi R. S. turi atlikti savo, kaip projekto vadovės projektavimo darbams, pareigas. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati ieškovė, tiek liudytoju apklaustas UAB „SIV grupė“ direktorius Artūras Vereckis, paaiškinęs tik tai, jog žodžiu su R. S. buvo tartasi, jog pastaroji „priimama į darbą dėl darbo pagal STR“.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji, kaip projekto vadovė UAB “SIV projektai“, kuravo įvairius objektus, kitus asmenis, tačiau nedirbo kaip architektė. Autorine sutartimi su UAB „SIV projektai‘ ieškovė įsipareigojo sukurti daugiabučio gyvenamojo namo architektūrinės dalies projektą ir savo kūrybos rezultatą perduoti užsakovui, t.y. įsipareigojo sukurti architektūros kūrinį, kas neįeina į jos darbo pareigas pagal darbo sutartį.

LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad autorių teisių objektai yra architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai). Darytina išvada, kad šalys, 2009 m. spalio mėnesį pasirašydamos autorinę sutartį, susitarė dėl architektūros kūrinio sukūrimo. To paties įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. 48 straipsnyje nurodyta, kad pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu. Kaip matyti iš byloje esančios autorinės sutarties, šalys susitarė dėl sutarties objekto, konkretaus atlyginimo dydžio, atsiskaitymo tvarkos, galutinio projekto perdavimo-priėmimo ir kt. būtinų sutarties sąlygų.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenumatė draudimų įmonėje dirbti pagal darbo sutartį ir atlikti kūrybinį darbą pagal autorines sutartis tos pačios įmonės naudai, naudojantis tos įmonės suteiktomis galimybėmis kūrybiniam darbui atlikti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė R. S. UAB „SIV projektai“ turėjo eiti ne tik projekto vadovės projektavimo darbams pareigas, bet ir kurti architektūros kūrinius.

Atsakovo teiginiai, jog ieškovė į darbą UAB „SIV projektai“ buvo priimta visai darbo dienai ir jai ženkliai buvo padidintas atlyginimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teismui pateikta 2008 m. lapkričio mėnesio autorinė sutartis Nr. A-14, patvirtina, kad ieškovė priešprojektinius pasiūlymus dėl minėto projekto įsipareigojo parengti ir parengė iki 2008 m. gruodžio 17 d. (b.l. 156-158). Atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovei susidūrus su sunkumais derinant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninį projektą Lietuvos architektų sąjungoje, ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti autorinę sutartį tik tam, kad ieškovei būtų lengviau apginti savo poziciją architektų sąjungoje. Priešingai, į bylą pateiktas 2010-12-09 Lietuvos architektų sąjungos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad projektus, svarstomus Lietuvos architektų sąjungoje, galėjo ir gali pateikti bet kuris asmuo, dalyvaujantis projekto kūrime ar suinteresuotas sužinoti Architektų profesinės bendruomenės nuomonę įvairiais architektūros bei urbanistikos klausimais (b.l. 163). Todėl tam, kad projektas būtų suderintas Lietuvos architektų sąjungoje, autorinės sutarties sudaryti nereikia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje esančius dokumentus matyti, jog Lietuvos architektų sąjungos išvados dėl projektų vertinimo, derinimo ir tvirtinimo yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio (b.l. 184, 186). Atsakovo argumentus dėl ieškovės darbo funkcijų pagal autorinę sutartį tapatumo su darbo sutartyje sulygtomis darbo funkcijomis, už tai papildomai nemokant autorinio atlyginimo, teismas atmeta kaip nepagrįstus, juos paneigia į bylą pateikta 2009 m. sausio mėnesio tarp šalių pasirašyta autorinė sutartis Nr. A-15 sukurti administracinio–komercinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priešprojektinius pasiūlymus, kuri buvo įvykdyta, priimta ir už ją atsakovas sumokėjo ieškovei autorinį atlyginimą (b.l. 159-162), nors pastaroji jau buvo priimta į darbą UAB „SIV projektai“ visu etatu bei jai buvo mokamas padidintas atlyginimas. Atsakovas teigia, kad autorinę sutartį su ieškove pasirašė dėl suklydimo. Šias aplinkybes paneigia atsakovo pasirašytas 2010 m. vasario 10 d. priėmimo-perdavimo aktas, priimant atliktus darbus pagal autorinę sutartį Nr. A-17 (b.l. 16), liudytojo A.Vereckio paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu apie tai, kad jis, kaip bendrovės vadovas, pasirašė autorinę sutartį su R. S. pastarosios prašymu bei R. S. pasitikint. Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, atsakovas, prieš pasirašydamas autorinę sutartį su ieškove R. S., turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisnių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-388/2012). Šiuo atveju jeigu atsakovui UAB „SIV projektai“, atstovaujamam generalinio direktoriaus A.Vereckio, pasirašant ginčijamą autorinę sutartį ir iškilo neaiškumų, tai nesiimdamas priemonių pilnai išsiaiškinti visų aplinkybių, jis elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o tai veikdamas jis prisiėmė ir neigiamus savo veiksmų padarinius. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo atsakovo su ieškove R. S. 2009 m. spalio mėnesį pasirašytą autorinę sutartį Nr. A-17, pripažinti negaliojančia, kaip pasirašytą suklydimo įtakoje.

Atsakovas priešieškinyje taip pat nurodė, jog autorinė sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dar ir dėl to, jog tai apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama užmaskuoti darbo teisinius santykius. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Esminė nustatytina aplinkybė, pripažįstant sandorį apsimestiniu, tai šalių valia sudaryti kitą, nei buvo sudarytas, sandoris. Nagrinėjamoje byloje, ši aplinkybė nėra nustatyta. Ginčijamoje autorinėje sutartyje išreikšta šalių valia atitiko tikruosius šalių ketinimus ir dėl to ši sutartis nėra apsimestinė.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė bei nepagrindė ne tik suklydimo fakto, bet ir kitų sandorio negaliojimo sąlygų bei pagrindų, suklydimo fakto, kuriems esant su ieškove pasirašė autorinę sutartį, todėl atsakovo priešieškinys yra atmestinas.

Kadangi kiti atsakovo išsakyti argumentai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, nesumokėjo ieškovei autoriaus sutartimi nustatyto autorinio atlyginimo (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 13500 Lt autorinio atlyginimo. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaityti mokesčiai. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir išskaito atsakovas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 671,69 Lt palūkanų, skaičiuojant už vieną praleistą termino dieną 1,4323 Lt sumą. Atsakovas palūkanų dydžio neginčijo, todėl ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma priteistina iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 415 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 18, 31-32).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,SIV projektai“, į.k. 301849536, 13500 Lt (trylika tūkstančių penki šimtai Lt) autorinio atlyginimo, neatskaičius mokesčių; 671,69 Lt palūkanų ir 415 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.