Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, dalyvaujant apelianto UAB „SIV projektai“ atstovui R. V. G., ieškovei R. S., jos atstovui adv. Daliui Baranauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „SIV projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB ,,SIV projektai“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „SIV projektai“ 13019,17 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-04-01 iki 2011-06-06, 378 Lt delspinigių, 259,23 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki 13332,37 Lt sumos sumokėjimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-11-11 su atsakovu UAB ,,SIV projektai“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,SIV projektų valdymas“) sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti projektų vadove projektavimo darbams. Darbo sutartimi ieškovei buvo nustatytas 1370 Lt darbo užmokestis, 2009-01-05 darbo sutartis buvo pakeista, nustatant 7885 Lt darbo užmokestį. 2011-04-01 darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 127 str. 1 d. Ieškovės teigimu, darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas liko skolingas ieškovei 313,20 Lt delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, paskaičiuotų nuo 2011-01-25 iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos, ir darbo užmokestį už 4 mėnesius. Kadangi uždelsta atsiskaityti ne dėl jos kaltės, todėl, ieškovės teigimu, jai mokėtinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką iki kreipimosi į teismą dienos, 259,23 Lt darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB ,,SIV projektai“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad darbo sutartimi tarp šalių buvo sulygta, kad darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį, tačiau jau priėmimo į darbą dieną pati ieškovė sutiko ir tą patvirtino raštu, kad jos darbo užmokestis būtų mokamas tik vieną kartą per mėnesį. Tarp šalių taip pat buvo susitarta, kad darbo užmokestis bus mokamas ne vėliau kaip paskutinę kito mėnesio dieną. Atsakovo teigimu, ieškovės pateikta lentelė dėl darbo užmokesčio vėlavimo yra netiksli. Atsakovas nurodė, kad nepagrįsti reikalavimai dėl delspinigių mokėjimo, nes negalimumą preciziškai laikytis darbo sutarties reikalavimų lėmė bloga atsakovo finansinė padėtis. Kita vertus, ieškovė savo veiksmais pripažino naują darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir jai neprieštaravo. Šiuo atveju abi ginčo šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl ieškovei mokėtino darbo užmokesčio dydžio, jo dalių bei terminų būtent po jos atleidimo iš darbo. Ieškovė buvo informuota, kad jai iki 2011-05-03 bus sumokėta 10732,54 Lt darbo užmokesčio dalis, o likusi [15243,14 Lt] bus sumokėta per 10 dienų nuo užbaigtų projektų bei su jais susijusių dokumentų pristatymo atsakovui. Ieškovė užbaigtus projektus bei su jais susijusius dokumentus atsakovui perdavė 2011-05-10, todėl atsakovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, 2011-05-20 ieškovei pervedė likusią darbo užmokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „SIV projektai“ 9377 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-04-15 iki 2011-05-20 (neatskaičius mokesčių), 932,90 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10309,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1298 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. S. naudai, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė R. S. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 19 nuo 2008-11-11 dirbo UAB ,,SIV projektai“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,SIV projektų valdymas“) projektų vadove projektavimo darbams. Tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2011-04-01 pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu). 2009-01-05 šalių susitarimu pakeisti darbo sutarties 3 ir 5 punktai, numatant 8 val. darbo dieną ir 7885 Lt mėnesinį atlyginimą. Atsižvelgdamas į šalių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad šalių susitarimu buvo pakeista atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, nustatant, kad su ieškove galutinai bus atsiskaityta ne jos atleidimo iš darbo dieną (2011-04-01), o 2011-04-15. Teismas pažymėjo, kad pateikti įrodymai apie tai, kad iki 2011 m. gegužės mėn. ieškovė naudojosi UAB ,,SIV projektai“ telefono aparatu ir iki šios datos ji nebuvo grąžinusi atsakovui inventoriaus, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodytą šalių susitarimą dėl atsiskaitymo su ieškove atitinkamai 2011-05-03 ir 2011-05-20 dienomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas iki 2011-04-15 turėjo pareigą visiškai atsikaityti su ieškove. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas konstatavo, kad atsiskaitymo su ieškove dieną jai nebuvo sumokėta 25975,68 Lt darbo užmokesčio, tačiau 10732,54 Lt suma ieškovei buvo sumokėta 2011-05-03, o 15243,14 Lt suma sumokėta 2011-05-20. Teismas nenustatė, kad būtų ieškovės kaltės dėl uždelsimo su ja atsiskaityti, todėl konstatavo, kad atsiranda teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo šalių sutartos atsiskaitymo dienos (2011-04-15) iki 2011-05-20. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie ieškovės nekokybiškai atliktus projektavimo darbus, darbo drausmės pažeidimus, net jei ir būtų įrodytos, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės LR DK 141 str. 1 d. taikymui. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti LR DK 207 str. 1 d. nurodytus delspinigius, teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepaneigia atsakovo kaltės dėl pavėluotai mokėto darbo užmokesčio. Įmonė nėra bankrutavusi, veiklą vykdė, kiekvieną mėnesį likdavo piniginių lėšų likutis, todėl teismas sprendė, kad dėl netinkamo darbo užmokesčio išmokėjimo kaltas darbdavys ir jam kyla LR DK 207 str. numatyta sankcija. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad šalių elgesys išreiškė jų valią ir rodė esant susitarimą, kad darbo užmokestis būtų mokamas vieną kartą per mėnesį, už einamąjį mėnesį mokant kito mėnesio paskutinę dieną. Atitinkamai delspinigiai paskaičiuotini laikant, kad atlyginimo mokėjimo diena už einamąjį mėnesį yra paskutinė kito mėnesio diena. Delspinigių dydis nuo 2009 m. vasario 1 d. buvo 0,07 proc. (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. A1-32), delspinigiai skaičiuojami po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Tokiu būdu ieškovei apskaičiuota delspinigių suma sudaro 932,90 Lt sumą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nesumokėtų delspinigių ir nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio, paskaičiuoto iki 2011-04-01, nurodydamas, kad ieškovei laiku neišmokėjus jai priklausančio darbo užmokesčio, vadovaujantis DK 141 str. 3 d. už laikotarpį nuo 2011-04-15 iki viso ieškovei priklausančio darbo užmokesčio sumokėjimo (2011-05-20) ieškovei buvo priteistas 9377 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis. Ieškovei priteisti 932,90 Lt delspinigiai už pavėluotai išmokėtą atlyginimą ir 9377 Lt priteistas vidutinis darbo užmokestis iki ieškovei priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo dienos yra sankcijos darbdaviui ir kompensacija ieškovei už pavėluotai išmokėtas darbo užmokesčio sumas, todėl didesnės kompensacijos priteisimas nebūtų suderintas su LR DK 2 str. ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais. Be to, atsakovo, kaip darbdavio, neteisėti veiksmai, susiję su darbo užmokesčio neišmokėjimu, baigėsi 2011-05-20 išmokėjus ieškovei priklausantį darbo užmokestį. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. procesinių palūkanų tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos, tiek nuo papildomų sumų priteisimo (CK 6.37 str.), nurodydamas, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė, kuriai turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. Kadangi ieškinys dėl keturių ieškininių reikalavimų patenkintas trijų reikalavimų dalyje, todėl teismas konstatavo, kad atitinkamai ieškovės naudai priteistina 3/4 jos turėtų 1731 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „SIV projektai“ prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą, panaikinant sprendimą dalyje, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai, ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada dėl galutinės šalių sutartos atsiskaitymo datos buvo padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, taip pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovei buvo žinoma, kad jai priklausantis darbo užmokestis, apskaičiuotas jos atleidimo iš darbo dieną, bus išmokėtas ne jos darbo sutarties nutraukimo dieną, o vėliau, kai ji baigs vykdyti savo, kaip projektų vadovės, prisiimtus įsipareigojimus prieš atsakovą. Pažymėjo, kad šalys galutinį atsiskaitymą buvo susiejusios su juridiškai svarbiu įvykiu, t.y. dokumentų atsakovui perdavimu. Tuo tikslu ieškovei buvo sudarytos sąlygos ir po jos darbo sutarties nutraukimo naudotis tarnybiniu atsakovo transportu, atsakovo ryšio bei IT priemonėmis. Šias aplinkybes, kaip juridinę reikšmę turinčius faktus, pripažino pačios ieškovės atstovas 2011-12-05 įvykusio teismo posėdžio metu, nurodytą šalių susitarimą iš esmės patvirtino ir ieškovė. Taigi netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2011-04-15 iki 2011-05-20.

2. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės darbo pas atsakovą kokybę. Teismas suklydo teigdamas, kad šiais įrodymais atsakovas bando paneigti savo pareigą atsiskaityti su ieškove po jos atleidimo iš darbo. Atsakovas nurodo, kad duomenys apie ieškovės darbo kokybę reikšmingi sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumo klausimą. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą mažinti ieškovei išmokėtino darbo užmokesčio dydį arba jį sulaikyti iki faktiškai atlikto darbo įvertinimo [LR DK 199 str., 200 str.].

3. Teismas aiškiai suklydo, nustatydamas iš atsakovo mokėtinų delspinigių dydį ir jį apskaičiavo pažeisdamas įstatymo reikalavimus. Šalių atstovai teismo posėdžių metu buvo pateikę teismui delspinigių apskaičiavimo lenteles, posėdžio metu teikiant paaiškinimus dėl jų skaičiavimo, tačiau teismas pasirinko visiškai kitokį delspinigių apskaičiavimą ir tuo pažeidė LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. Teismas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo ieškovei priteistinų delspinigių sumą pradėti skaičiuoti nuo 2009 m. birželio mėn. Atsakovo teigimu, teismas turėjo teisę spręsti klausimą tik dėl 327,61 Lt dydžio delspinigių priteisimo tuo atveju, jeigu laikytų ieškovės interesus pažeistais. Tuo tarpu teismui priteisus daugiau kaip 932,90 Lt delspinigių, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu.

4. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmos instancijos teismas nesilaikė procesinės teisės normų reikalavimų. Teismas priteisė ieškovės išlaidas, patirtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokio pobūdžio išlaidos galėjo būti priteisiamos tik tada, jeigu jos buvo patirtos jau po 2011-10-01 naujos redakcijos LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. įsiteisėjimo. Nurodyto pobūdžio ieškovės išlaidos buvo patirtos dar iki nurodytos procesinės teisės normos įsiteisėjimo, todėl jos negalėjo būti priteisiamos ieškovės naudai. Teismas suklydo priteisdamas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo buvo patenkintas tik iš dalies, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo tvirtinti, kad byloje yra visiškai patenkinti 3/4 ieškinio reikalavimų ir tokią poziciją pasirinkti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo išeities tašku.

5. Teismo posėdžio metu apelianto atstovas nurodė, kad iš byloje esančio R. S. banko sąskaitos išrašo [b.l.51, t.1] matyti, kad jai buvo išmokėta 15 221,56 Lt iš SIV statyba dukterinės įmonės, Norvegijos filialo, nors su pastarąja ieškovė jokių darbo santykių neturėjo. Nurodė, kad jei paaiškėtų aplinkybė, jog minėta suma ieškovei buvo pervesta iš dukterinės atsakovo įmonės, kaip darbo užmokestis, tokia aplinkybė turėtų įtakos skaičiuojant delspinigius. Atstovo nuomone dėl šios aplinkybės paaiškėjimo sprendimas turėtų būti panaikintas ir civilinė byla grąžinta naujam nagrinėjimui pirmai instancijai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. S. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas UAB „SIV projektai“ nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas ieškovei priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą atidėti iki kokios nors vėlesnės datos nei R. S. atleidimo iš darbo diena. Nurodė, kad po darbo santykių pabaigos ji atliko tam tikrus darbus taip pat ir dėl to, kad tikėjo, jog jos geranoriškumas padės greičiau atgauti neišmokėtą darbo užmokestį. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad ieškovė po darbo santykių pabaigos naudojosi UAB „SIV projektai“ transporto priemonėmis. Pažymėjo, kad UAB „SIV projektai“ priklausančia mobilaus ryšio kortele R. S. naudojosi ir po darbo santykių pasibaigimo vien todėl, kad dėl atsakovo įsiskolinimo mobiliojo ryšio tiekėjui nebuvo galimybės perrašyti mobilaus telefono ryšio abonento numerio. Atsakovas nei iki, nei po darbo santykių pabaigos iki ieškinio teismui pareiškimo nebuvo pareiškęs ieškovei pretenzijų dėl jos darbo kokybės, todėl atsakovo teiginiai apie jos blogą darbo kokybę yra nepagrįsti. Nepagrįsti atsakovo teiginiai ir dėl neva nepagrįstai priteistų išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Naujos redakcijos LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. numato vieną iš bylinėjimosi išlaidų rūšių, kurią teismas turi teisę priteisti šaliai, priimdamas sprendimą po naujos LR CPK redakcijos įsigaliojimo. Tokia teismo teisė minėtame straipsnyje nėra saistoma šalies bylinėjimosi išlaidų patyrimo momentu iki ar po naujos LR CPK redakcijos įsigaliojimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 328 str. iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-11-11 ieškovė R. S. su atsakovu UAB ,,SIV projektai“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,SIV projektų valdymas“) sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti projektų vadove projektavimo darbams. Darbo sutartimi ieškovei buvo nustatytas 1370 Lt darbo užmokestis, 2009-01-05 darbo sutartis buvo pakeista, nustatant 7885 Lt darbo užmokestį. 2011-04-01 darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 str. 1 d.

Dėl atsiskaitymo su ieškove datos

DK 141 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atleidimo iš darbo data yra 2011-04-01. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atleidimo iš darbo dieną su ieškove nebuvo atsiskaityta. Apeliantas byloje nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo išsakytą argumentą, kad tarp šalių kokia tai forma [šiuo atveju pasak atsakovo žodžiu] buvo sudarytas susitarimas R. S. priklausantį darbo užmokestį išmokėti, kai ji baigs vykdyti savo, kaip projektų vadovės, prisiimtus įsipareigojimus prieš atsakovą ir perduos dokumentus. Ieškovė nepripažįsta aplinkybės, jog ji yra sutikusi neišmokėtą darbo užmokestį gauti nuo kokių tai dokumentų perdavimo. Ieškovė pripažįsta tik faktą, kad nutraukus darbo sutartį, ji užbaigė tam tikrus darbus, tikėdamasi geranoriškumo iš buvusio darbdavio atsiskaitant su ja. Ieškovė teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą išsakė argumentus, kad neteisingai pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad buvo pakeista tarp ieškovės ir atsakovo žodiniu susitarimu atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, nustatanti, kad su ieškove galutinai bus atsiskaityta ne jos atleidimo iš darbo dieną 2011-04-01, o 2011-04-15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė R. S. teismo sprendimo [nei jo motyvuojamosios dalies] neskundė. Pažymėtina, kad sprendimo turinį sudaro ir motyvuojamoji sprendimo dalis [CPK 270 str. 4 d.], o skundo dalyku gali būti visas teismo sprendimas. Nesant apeliacinio skundo, dėl šio argumento teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi tai nėra apeliacinio skundo dalyku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, bei padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šalių susitarimu galutinio atsiskaitymo data siejama su ieškovės perduodamų užbaigtų projektų bei su jais susijusių dokumentų faktu. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus duotus teismo posėdyje, padarė išvadą, kad šalių sutarimu buvo pakeista atsiskaitymo su ieškove tvarka, nustatant, kad galutinai bus atsiskaityta 2011-04-15. Teisėjų kolegija mano esant nepagrįstu sieti aukščiau nurodytą argumentą su ieškovės neva po darbo sutarties nutraukimo naudotu tarnybiniu transportu, ryšio bei informacinių technologijų priemonėmis. Apeliantas nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje niekaip nepagrindė aplinkybės dėl naudojimosi tarnybiniu transportu po darbo sutarties nutraukimo [CPK 178 str.]. Ieškovė pripažino, kad mobilaus telefono kortele naudojosi ir po darbo sutarties nutraukimo, vien dėl atsakovo įsiskolinimo mobiliojo ryšio tiekėjui ir tik telefono abonento numerį perrašius ieškovės vardu, ji pati ir apmokėjo telefono naudojimosi išlaidas, susidariusias po darbo santykių nutraukimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimų tikrumu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes ir tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie ieškovės prastą atliktų darbų kokybę. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybės dėl neva nekokybiškai atliktų ieškovės darbų, net jei ir būtų įrodytos, šiuo atveju neturėtų teisinės reikšmės, kadangi darbo kodeksas iš viso nenumato išimčių [išskyrus atskirą susitarimą] visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tuo tarpu jokių pretenzijų dėl darbo kokybės iki darbo sutarties nutraukimo su ieškove, darbdavys pareiškęs nebuvo.

Dėl delspinigių priteisimo laiku neišmokėjus darbo užmokesčio: bylos duomenys patvirtina, kad atsiskaitymo dieną ieškovei nebuvo sumokėta 25 975,68 Lt darbo užmokesčio, atitinkamai dalis jo 10 732,54 Lt išmokėta 2011-05-03, kita dalis - 15 243,14 Lt atitinkamai 2011-05-20. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, šalių elgesys išreiškiant valią dėl darbo užmokesčio mokėjimo kiekvieno mėnesio gale rodė jų susitarimą, kad darbo užmokestis būtų mokamas vieną kartą per mėnesį, už einamą mėnesį mokant kito mėnesio paskutinę dieną. Teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kad nuo 2009-02-01 pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakymą Nr. A1-32, delspinigių dydis nustatytas 0,07 procentai. Laikant, kad darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas paskutinę kito mėnesio darbo dieną, ieškovei pirmos instancijos teismo paskaičiuoti delspinigiai ne visiškai teisingai ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad sprendime pateiktas delspinigių skaičiavimas yra teisingas, tačiau, skaičiuojant pradelstų dienų skaičių, teismas padarė vienos dienos paklaidą, išskyrus laikotarpius už 2009 m. rugsėjo mėn., 2010 m. birželio mėn. ir 2010 m. rugsėjo mėn. Taigi jei darbo užmokestis turėjo būti mokamas kito mėnesio paskutinę darbo dieną, o pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. Įsakymą Nr. A1-32 delspinigiai skaičiuotini po 7 kalendorinių dienų, kai darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas, ir baigiant skaičiuoti įskaitant darbo užmokesčio išmokėjimo dieną, tuomet už 2009 m. birželio mėn. pradelstų dienų skaičius, kurioms taikytinas 0,07 dydžio delspinigių tarifas, sudarė 3 d., 2009 m. gruodžio mėn. – 3 d., 2010 m. kovo mėn. – 27 d., 2010 m. balandžio mėn. – 5 d., 2010 m. gegužės mėn. – 2 d., 2010 m. liepos mėn. – 6 d., 2010 m. rugpjūčio mėn. – 19 d., 2010 m. spalio mėn. – 7 d., 2010 m. gruodžio mėn. – 53 d., 2011 m. sausio mėn. – 25 d. Tokiu būdu bendra delspinigių suma sudarys 900,41 Lt [2,60 + 54,60 + 12,60 + 116,7815,00 + 8,40 +5 8,80 + 25,20 + 79,80 + 159,63 + 29,40 + 222,6 0+ 105,00 ].

Dėl apelianto atstovo argumento, išsakyto teismo posėdžio metu, nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, dėl neva ieškovei išmokėtų pinigų [galimai darbo užmokesčio] iš atsakovo dukterinės įmonės. Rašytiniai įrodymai, t.y. išrašas iš ieškovės sąskaitos banke, byloje pateiktas 2011-07-14, kartu su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, t.y. atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma nuo pat bylos nagrinėjimo ieškininės teisenos tvarka pradžios, tačiau tokių argumentų atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nekėlė. Byloje esantis R. S. banko sąskaitos išrašas [b.l.51, t.1] patvirtina, kad jai buvo išmokėta 15 221,56 Lt. Apeliantas nurodė, kad jei paaiškėtų aplinkybė, jog minėta suma ieškovei buvo pervesta iš dukterinės atsakovo įmonės, kaip darbo užmokestis, tokia aplinkybė turėtų įtakos skaičiuojant delspinigius. Atstovo nuomone dėl šios aplinkybės paaiškėjimo sprendimas turėtų būti panaikintas ir civilinė byla grąžinta naujam nagrinėjimui pirmos instancijos teismui. Vertinant atsakovo atstovo išsakytas aplinkybes, kurios nėra paremtos jokiais duomenimis, t.y. atsakovas visgi neįrodė aplinkybės, jog nurodyta suma ieškovei buvo pervesta kaip darbo užmokestis atsakovo įmonėje, sutiktina su ieškovės paaiškinimu, jog ši buvo sudariusi autorinę sutartį [atskiriems darbams] su Norvegijos įmone ir atlikus darbus, su ja buvo atsiskaityta. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmestinas apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas priteisė ieškovei išlaidas, patirtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau tokio pobūdžio išlaidos galėjo būti priteisiamos tik tada, jeigu jos buvo patirtos jau po 2011-10-01 naujos redakcijos LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. įsiteisėjimo. LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. redakcija galioja nuo 2011-10-01. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas taikoma tokia CPK norma, kuri galioja jos taikymo momentu. Pažymėtina, kad tokios išlaidos nesant civilinio proceso normos specialiai numatančios išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priteisimu, galėjo būti priteisiamos, vadovaujantis norma, leidžiančia tokias išlaidas priteisti, kaip kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas [CPK 88 str. 1 d. 8 p. ankstesnė įstatymo redakcija]. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai tokias išlaidas priteisė ieškovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų klausimas iš naujo perskirstomas, teismas plačiau dėl pasirinktos pirmos instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarkos nepasisakys, nors pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas iš esmės pasirinko tinkamą bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarką. Ieškovė prašė priteisti 1331 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme ir 1210 Lt apeliacinės instancijos teisme [b.l. 23-24, t.2] [už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje]. Teisėjų kolegijos nuomone, mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, turėtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindo nėra. Atmestinas atsakovo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos ir dėl netinkamo ieškovės pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ribų, civilinės bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų skaičių ir apimtis, teismo posėdžių skaičių, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovei priteistina 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme ir 1000 Lt apeliacinėje instancijoje, viso priteistina 2400 Lt [CPK 98 str.].

Iš atsakovo priteistina 308 Lt žyminio mokesčio valstybei. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai tektų 0,97 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, tačiau pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p. žyminio mokesčio suma turi būti ne mažiau kaip 50 Lt, tuo tarpu CPK 82 str. pagrindu indeksuoti šiuo metu priteistiną žyminio mokesčio sumą nereikia, kadangi apeliacinio skundo padavimo momentu šis indeksas neviršijo nustatyto 110 indekso, todėl iš ieškovės priteistina 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma atsakovo naudai.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismui, viso 22,60 Lt [CPK 93, 92 str.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai: „Priteisti ieškovei R. S. iš atsakovo UAB „SIV projektai“ 9377 Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-04-15 iki 2011-05-20 [neatskaičius mokesčių], 900,41 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos 10 277,41 Lt nuo bylos iškėlimo teisme [2011-06-07] iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

Likusioje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. S. iš atsakovo UAB „SIV projektai“ 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „SIV projektai“ 330,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Priteisti atsakovui UAB „SIV projektai“ iš ieškovės R. S. 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.