- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-29
- Bylos Nr.
- eI3-8808-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00578-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-6/07-2025) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją pakartotinai spręsti jos skundo priėmimo klausimą.
Nurodė, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), kuriai nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininkas žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas kelio servitutas, savavališkai įrengė malkinę. Malkinė trukdo laisvai naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra nustatytas kelio servitutas, apribodama servituto turėtojo teisę – užtikrinti laisvą judėjimą ir privažiavimą prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsniu numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Pareiškėja prašė VTPSI taikyti atitinkamas sankcijas pagal teisės aktus ir užtikrinti, kad būtų atkurta žemės naudojimo tvarka pagal nustatytus servituto reikalavimus.
Teigė, kad VTPSI skundą atsisakė nagrinėti. 2024 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 2D-29651 (toliau – Raštas) VTPSI nurodė, kad, įvertinus teisinį reglamentavimą, skunde nurodomas galimas servitutinio kelio užėmimas nepriskirtinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – TPSŽNVPĮ) nurodytiems tikrinimo kriterijams.
Pažymėjo, jog, nesutikdama su VTPSI sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti minimą VTPSI sprendimą. Komisija Sprendimu atsisakė nagrinėti skundą. Nurodė, kad skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Komisija nurodė, kad pareiškėja siekia, jog gretimo žemės sklypo savininkas būtų nubaustas, kadangi skunde Komisijai pareiškėja nurodė, kad pagal Administracinių nusižengimų teisenos vykdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašą VTPSI suteikiama teisė surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 110 straipsnį, kuriuo numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą ar naudojimą.
Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija šiuo atveju turėjo nagrinėti klausimą, ar pagrįstai VTPSI atsisakė atlikti žemės sklypo patikrinimą ir ar teisingai buvo taikomas TPSŽNVPĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatytas kriterijų sąrašas, pagal kurį atliekama valstybinė žemės naudojimo priežiūra. Tai buvo Komisijos skundo nagrinėjimo ribos. Komisijos pamąstymai dėl ANK normų taikymo apskritai nėra susiję su nagrinėjamu bylos dalyku.
Atsiliepimas
VTPSI atsiliepime prašė dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą teisinį reglamentavimą, nurodytas aplinkybes bei pagal administracinėje byloje surinktus įrodymus.
Nurodė, kad VTPSI, vykdydama žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, turi teisę vykdyti planinius ir neplaninius patikrinimus. Jų metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal TPSŽNVPĮ 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą, ir tik šių patikrinimų metu nustačiusi žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, turi teisę vykdyti administracinių nusižengimų teiseną bei pažeidimą padariusiems asmenims pateikti privalomuosius nurodymus nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Pažymėjo, kad VTPSI 2024 m. gruodžio 10 d. gavo pareiškėjos skundą „Dėl savavališko žemės užėmimo“, kuriame nurodyta, jog „Gretimame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Apskrities viršininko įsakymu 2007-04-24 Nr. 2.3-3991-01 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 0,0114 ha <...>“; „(duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalies savininkas <...> žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas kelio servitutas, savavališkai įrengė malkinę <...>“; „Malkinė trukdo laisvai naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra nustatytas kelio servitutas, apribojama servituto turėtojo teisė – užtikrinti laisvą judėjimą ir privažiavimą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo“. Pareiškėja skundu prašė „<...> patraukti atsakomybėn kaltą asmenį už savavališką žemės užėmimą servituto teritorijoje, <...> taikyti atitinkamas sankcijas pagal teisės aktus ir užtikrinti, kad būtų atkurta žemės naudojimo tvarka pagal nustatytus servituto reikalavimus.“
Šalies argumentai
Teigė, kad iš 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos skundo turinio bei prie teismui pateikto skundo pridėtų dokumentų akivaizdu, jog pareiškėja į VTPSI kreipėsi dėl trukdymo naudotis gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytu 114 kv. m ploto kelio servitutu (tarnaujančiu daiktu), kuris reikalingas prieiti ir privažiuoti prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, jog nuo 2024 m. gegužės 1 d. neteko galios TPSŽNVPĮ 24 straipsnio 3 dalies 2 punktas, pagal kurį žemės naudojimo priežiūros metu buvo tikrinama, ar laikomasi nustatytų servitutų. Todėl VTPSI Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis skyrius pagrįstai Raštu informavo pareiškėją, kad jos 2024 m. gruodžio 10 d. skunde nurodytas galimas servitutinio kelio užėmimas nepriskirtinas TPSŽNVPĮ numatytiems tikrinimo kriterijams. Be to, ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką žemės, miško, vandens telkinių naudojimą, o ne už trukdymą naudotis nustatytu servitutu.
Nurodė, kad VTPSI, laikydamasi gero administravimo principo, be kita ko, pareiškėją informavo apie teisinę galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus kitokiu teisiniu pagrindu, t. y. Raštu atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad „<...> kiekvienas asmuo gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje nustatyta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-6/07-2925) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo 0,0196 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Gretimame žemės sklype (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 0,0114 ha. Pareiškėjos teigimu, šis servitutas suprojektuotas siekiant užtikrinti priėjimą ir privažiavimą prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2024 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į VTPSI su skundu „Dėl savavališko žemės užėmimo“, kuriame nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas kelio servitutas, savavališkai įrengė malkinę. Ji trukdo laisvai naudotis žemės sklypo dalimi. Skunde nurodė, kad ANK 110 straipsniu numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško ar vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Prašė VTPSI taikyti atitinkamas sankcijas pagal teisės aktus ir užtikrinti, kad būtų atkurta žemės naudojimo tvarka pagal nustatytus servituto reikalavimus.
VTPSI Raštu skundą atsisakė nagrinėti, nurodydama, jog prašomas žemės naudojimo patikrinimas pagal TPSŽNVPĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytą baigtinį kriterijų sąrašą nepriskirtas VTPSI kompetencijai.
Pareiškėja 2025 m. sausio 9 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti VTPSI Raštą ir įpareigoti išnagrinėti jos prašymą.
Komisija šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo VTPSI, pagrindinis ir iš esmės vienintelis jos skundo reikalavimas buvo kildinamas ANK 110 straipsnio pagrindu – patraukti atsakomybėn kaltą asmenį už savavališką žemės užstatymą servituto teritorijoje pastatant malkinę, taikyti atitinkamas sankcijas ir užtikrinti, kad būtų atkurta žemės naudojimo tvarka pagal nustatytus servituto reikalavimus.
Akcentuotina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019); taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1336/2009). Sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018, 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-556/2024).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi su prašymu panaikinti Raštą ir įpareigoti išnagrinėti jos prašymą, o tai iš esmės reiškia pareiškėjos siekį, kad VTPSI pagal galiojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas atliktų administracinių nusižengimų tyrimą.
Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ANK 589 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai. ANK 621 straipsniu nustatyta teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. ANK 622 straipsnyje detalizuota apskundimo tvarka, nustatant, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą.
Atitinkamai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Komisija Sprendime ir nurodė, kad ji ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų), taip pat administracinių ginčių, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Komisija visiškai pagrįstai išaiškino, kad jai yra suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirtini nagrinėti tik administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos.
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriuos nustatęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys sprendimu atsisako priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Vienas iš jų, kai skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pastebėtina, kad nors teismui pateiktame skunde pareiškėja ir teigia, jog Komisija nagrinėjamu atveju turėjo nagrinėti klausimą, ar pagrįstai VTPSI atsisakė atlikti žemės sklypo patikrinimą bei ar teisingai buvo taikomas TPSŽNVPĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatytas kriterijų sąrašas, tai nėra susiję su viešojo administravimo sritimi, o su administracinių nusižengimų teisenos vykdymu bei privalomųjų nurodymų surašymu. Kaip minėta, sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ne administraciniame teisme.
Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų turinį, nagrinėjamos administracinės bylos skundo pagrindą ir dalyką, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad aptariamas pareiškėjos skundo reikalavimas yra susijęs su siekiu inicijuoti ginčą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos. Pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl minėtas skundo reikalavimas nenagrinėtinas Komisijos.
Nesutikdama su VTPSI Raštu, kuriuo iš esmės įformintas institucijos sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, pareiškėja turėjo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tai, kad VTPSI sprendime buvo išaiškinta teisė jį apskųsti Komisijai arba administraciniam teismui, nagrinėjimu atveju nekeičia ginčo pobūdžio.
Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, pareiškėjai pagrįstai išaiškindama teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Sprendimas motyvuotas, jame išdėstytas faktinis ir teisinis atsisakymo priimti skundą pagrindas, kuriam teismas pritaria, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.