- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-788-1224/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04049-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Pareiškėjas
- J.V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus rajono savivaldybės 8-asis notaro biuras
- Advokatai
- Gytis Gaurilčikas
- Kategorijos
- 2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J.V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus rajono savivaldybės 8-asis notaro biuras),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas J.V. (toliau – pareiškėjas) patikslintu prašymu teismo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.V. po motinos J.V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – 1940 metų statybos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, namas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 1A1/m, 68,16 kv. m bendro ploto, stoginė (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir valdė jį iki savo mirties, (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.V. po savo brolio A.V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – 1940 metų statybos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, namas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), pažymėtas indeksu 1A1/m, 68,16 kv. m. bendro ploto, s stoginė (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A.V. ir J.V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad A.V. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras pateikė teismui informaciją, kad po J.V. mirties (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 1-ame notarų biure paveldėjimo byla iki 2001 m. liepos 1 d. nėra pradėta. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Vilniaus rajono savivaldybės 8-asis notaro biuras pateikė teismui informaciją, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. gruodžio 30 d. į Vilniaus rajono savivaldybės 8-ąjį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą po A.V. mirties niekas nesikreipė. Turto paveldėjimo byla po A.V. mirties Vilniaus rajono savivaldybės 8-ajame notaro biure nepradėta.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdyje prašė tenkinti patikslintą pareiškimą ir nustatyti nurodytus juridinius faktus. Nurodė, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės, ką pagrindžia į bylą teikiami medicininiai duomenys, negali atvykti į teismo posėdį. Pabrėžė, jog prašomus nustatyti juridinius faktus patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nuotraukos. J. sūnus A. priėmė mamos turtą, ūkio, buities daiktus faktiškai valdydamas. A. šeimos, vaikų neturėjo. Mirus A., jo laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjas, kuris perėmė faktinį valdymą, su dukra R., įrengė tvenkinį. Mokesčių nemokėjo, nes naudojosi generatoriumi. Paveldėjimo bylos po J. ir A. mirties notarų pateiktais duomenimis pradėtos nebuvo. Aktualu tai, kad VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
6. Liudytoja R.L. teismo posėdyje nurodė, jog iki santuokos sudarymo gyveno su savo senele J. ir A. V. (duomenys neskelbtini) kaime. Po to, kai mirė A., su tėčiu J. (pareiškėju) važiuodavo prižiūrėti ūkį, naudojosi po A. ir senelės mirties likusiais daiktais, kiekvieną savaitgalį vasarą, žiemą rečiau. Įsirengė tvenkinį, paleido žuvis. Pareiškėjas (liudytojos tėvas) serga, negali vaikščioti.
7. Liudytoja A.V. teismo posėdyje nurodė, jog yra J.V. antros santuokos sūnaus žmona. Labai gerai sutaria su liudytoja R.L. Nurodė, jog važiuodavo su R. ir pareiškėju į (duomenys neskelbtini) kaimą po A. mirties. Pareiškėjas anksčiau pats važiuodavo, vėliau suprastėjus sveikatos būklei, kartu su juo važiuodavo R.L., R. ir jos tėtis J. (pareiškėjas) rūpinosi A.V. laidotuvėmis.
Dėl J.V. palikimo priėmimo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.V. po motinos J.V. mirties priėmė palikimą - 1940 metų statybos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, namas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) pažymėtas indeksu 1A1/m, 68,16 kv. m. bendro ploto, s stoginė (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), v lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini)
9. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu, pareiškėjo motina J.V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
10. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
11. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra J.V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis). Nors pareiškėjo brolis A.V. privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog būtų kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje esančiame Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro 2024 m. lapkričio 11 d. liudijime nurodyta, jog po J.V. mirties iki 2001 m. liepos 1 d. paveldėjimo byla nepradėta.
12. Remiantis į bylą pateikta VĮ Registro centro Vilniaus filialo 2024 m. birželio 10 d. išduota pažyma Nr. A33(35)-71, 1991-1995 m. namų ūkio knygoje Nr. 38, asmeninės sąskaitos Nr. 1592, įrašyta, kad J.V. iki mirties turėjo 1940 m. statybos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini).
13. Gyventojų registro pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, jog palikėja J.V. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), mirė būdama našle. Duomenų apie sutuoktinį nėra. Pažymoje nurodytas tik vienas vaikas A.V., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog remiantis 2024 m. spalio 3 d. Gyventojų registro pažyma apie pareiškėjo duomenis, nustatyta, jog pareiškėjas J.V. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra J.V., duomenų apie tėvą nėra. Taigi bylos duomenimis, palikėja turėjo du sūnus: A. ir J. V.
14. Bylos duomenimis, A.V., mirus motinai J.V. (duomenys neskelbtini), nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notaro biurą ir nebuvo užvesta turto paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo. A.V. toliau valdė visą motinos turtą kaip savo. A.V. neturėjo šeimos, vaikų, gyveno vienas ir mirė (duomenys neskelbtini), nepalikdamas įpėdinių. Remiantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, gyvenamąją vietą A.V. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo faktą taip pat patvirtina Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 8 d. kvietimas, kuriuo skyrius kvietė A.V. atvykti į Visalaukės I k., prie parduotuvės susitikti su matininku, kad nustatyti ribas ir paženklinti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
15. Taip pat, iš įrašų, padarytų 1991-1995 m. namų ūkio knygoje Nr. 38, asmeninės sąskaitos Nr. 1592, nustatyta, kad J.V. namų ūkio nariais įrašytas sūnus A.V. ir anūkė R.V. (dabar – L.), pareiškėjo J.V. dukra.
16. Taigi remiantis į bylą pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog po J.V. mirties A.V. priėmė palikimą pradedant jį faktiškai valdyti, t. y. likdamas gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini).
17. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad A.V. per šešis mėnesius po J.V., mirties (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
Dėl A.V. palikimo priėmimo.
19. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio A.V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Šį juridinį faktą norintis nustatyti, nes pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų.
20. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu, A.V. mirė (duomenys neskelbtini)
21. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (naujojo CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
22. Taigi pagal naujojo CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
23. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
25. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
26. Remiantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, A.V. mirė nevedęs, duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra. Remiantis į bylą pateiktu Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notaro biuro 2024 m. spalio 22 d. liudijimu nustatyta, kad po A.V. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta.
27. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad po A.V. mirties, (duomenys neskelbtini), statinių ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), disponavimą ir valdymą perėmė A.V. brolis J.V. (pareiškėjas) su dukra R.L., kurie toliau rūpinasi turtu kaip savu, jį toliau naudoja, tvarko ir prižiūri. Palikimo priėmimą pradedant faktiškai valdyti patvirtina ir tai, kad R.L.VĮ Registrų centrui užsakė ir apmokėjo nekilnojamojo daikto (pastato), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.
28. Remiantis liudytojų parodymais taip pat nustatyta, jog pareiškėjas, po savo brolio A.V. mirties, (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių laikotarpyje pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. toliau rūpinosi nekilnojamuoju objektu. Į bylą taip pat yra pateiktas rašytinis J.V. liudijimas, patvirtintas Paberžės seniūnijos seniūnės A.P. rašytiniu parašu, nurodantis, kad pareiškėjas nuo 2014 metų iki (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo savo sergantį brolį A.V. iki jo mirties, t. y. vedė bendrą namų ūkį (duomenys neskelbtini). Taip pat prie bylos medžiagos yra pateiktos foto nuotraukos, įrodančios, kad po A.V. mirties pareiškėjas faktiškai valdė ir naudojosi brolio A.V. turtu – daiktais, naudojamais ūkyje, t. y. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – gyveno, valdė ir naudojo turtą kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi.
29. Atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, rašytinius įrodymus bei remiantis teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas J.V. per tris mėnesius po savo brolio A.V. mirties, (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
30. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad J.V. faktiniais veiksmais po savo brolio A.V. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą - 1940 metų statybos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas indeksu 1A1/m, 68,16 kv. m. bendro ploto, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresas (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini)
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – 1940 metų statybos gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas indeksu 1A1/m, 68,16 kv. m. bendro ploto, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.