Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) G. B.-I. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4689-721/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teisme 2022 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjo D. I. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4689-721/2020 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo. Pareiškėjas nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo patvirtinta jo ir G. B.-I. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria patvirtintas jų susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Pagal sutartį su nepilnamečiais vaikais jis turi teisę matytis jam ir vaikams patogiu laiku, apie vaikų pasiėmimo laiką, vietą, bendravimo trukmę vaikų motiną informuodamas trumpąja SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki pasimatymo su vaikais; o vaikų motina įsipareigojo nedaryti kliūčių jam bendrauti su vaikais telefonu, internetinio ryšio priemonėmis, tačiau G. B.-I. neleidžia jam bendrauti su vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartį, apeliantė G. B.-I. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

5.1. Buvo pažeista pareiškėjos teisė atsikirsti į pareiškėjo teiginius ir prieš pat posėdį pateiktus įrodymus. Nurodė, kad teismo posėdžio dieną susisiekė su posėdžių sekretore ir ji patikino, jog pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvaus nei tiesioginiu nei nuotoliniu būdu, nes iš jo nėra jokių žinių. Dėl tos priežasties, pati turėdama daug darbinių reikalų, priėmė sprendimą irgi nedalyvauti teismo posėdyje bei pateikė teismui raštišką prašymą. Tačiau pareiškėjas sudalyvavo posėdyje ir pateikė teismui tikrovės neatitinkančius paaiškinimus ir jau minėtus įrodymus - susirašinėjimo ištraukas, neva įrodančias, kad ji daro jam kliūtis bendrauti su vaikais.

5.2. Teismas pareiškėjo paaiškinimais patikėjo, o apeliantės prašyme išdėstytus motyvus vertino formaliai, be pagrindo konstatuodamas jog ji nevykdo teismo sprendimu patvirtintos sutarties, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sąlygų. D. I. pats jau seniai yra nutraukęs ryšius su vaikais ir praradęs su jais bet kokius ryšius. Jis meluoja teigdamas, kad pareiškėja jį visur užblokavusi. Prideda A. I. telefono ekrano nuotraukas iš kurių aiškiai matyti, jog D. I. su dukra telefonu rašydamas žinutes paskutinį kartą bendravo 2021 m. liepos 25 d. ir pats ją užblokavo, kad ji nebegalėtų jam nei paskambinti nei parašyti.

5.3. Jokių kliūčių bendrauti su vaikais pareiškėjui apeliantė nedaro. Vykdomojo rašto išdavimas pareiškėjui, ne tik, kad neišspręs problemos, tačiau dar labiau gilins konfliktą ir papildomai užkraus apeliantei finansinių problemų.

6. Pareiškėjas D. I. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui D. I. išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė savo dukters A. I. susirašinėjimą su D. I. per aplikaciją Messenger, kurioje pateikta susirašinėjimo ištrauka.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

13. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4689-721/2020 patvirtinta D. I. ir G. B.-I. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. I., gim. (duomenys neskelbtini)., ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties 2.1. ir 2.2. punktų sąlygas D. I. turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais, vaikams ir tėvui patogiu laiku, apie vaikų pasiėmimo laiką, vietą, bendravimo trukmę vaikų motiną informuodamas trumpąja SMS žinute arba el. laišku ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki pasimatymo su vaikais; vaikų motina įsipareigoja nedaryti kliūčių tėvui bendrauti su vaikais telefonu, internetinio ryšio priemonėmis.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

16. Nors apeliantė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausyta, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo skirtas nagrinėti 2022-06-15 teismo posėdyje nuotolinio ryšio priemonėmis, prisijungus per Zoom programą. Jame dalyvavo apeliantė G. B.-I.. Šio teismo posėdžio metu išspręstas D. I. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi yra išvykęs dirbti ir neturės galimybės prisijungti prie nagrinėjamos bylos posėdžio nuotolinio ryšio priemonėmis, šis prašymas tenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas. G. B.-I. byloje taip pat teikė savo rašytinę poziciją dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantei buvo žinoma ir aiškiai suprantama apie atidėtą bylos nagrinėjimą ir ji savo valia priėmė sprendimą jame nedalyvauti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė teismo posėdžių sekretorės būtų buvusi informuota apie tai, kad D. I. teismo posėdyje nedalyvaus. Priešingai, pirmojo teismo posėdžio metu aiškiai buvo galima suprasti, kad pareiškėjas, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, turi ketinimą jame dalyvauti. Esant byloje pateiktai rašytinei apeliantės pozicijai dėl vykdomojo rašto išdavimo, esant jai tinkamai informuotai apie paskirtą ir atidėtą bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai.

17. Tiek iš pareiškėjo D. I. pateikto susirašinėjimo su G. B.-I., tiek iš apeliantės G. B.-I. pateiktos rašytinės pozicijos pirmos instancijos teismui, akivaizdu, kad šalių sutarta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nėra vykdoma. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad siekia bendrauti su vaikais, matyti, kad kreipėsi į apeliantę su konkrečiomis datomis, veiklomis, kuomet norėtų matytis su vaikais, teiravosi kada būtų apskritai laisvas ir tinkamas laikas juos matyti. Tuo tarpu pačios apeliantės pozicija yra priešiška, tėvo bendravimą su vaikais tiesiogiai sieja su jo pareiga teikti išlaikymą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pati apeliantė tinkamai neužtikrina šalių sutartos bendravimo su vaikais tvarkos ir neskatina tėvo ir vaikų ryšio palaikymo. Nors jos pateiktas susirašinėjimas tarp dukters A. I. ir D. I. ir gali signalizuoti apie galimą probleminį ryšį tarp tėvo ir dukters, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja turi teisę dėl to savo iniciatyva riboti tėvo bendravimą su vaikais, nereaguoti į jo prašymus susitarti dėl datos, kuomet jis galėtų bendrauti su vaikais. Jei pareiškėjos netenkina šalių sutarta bendravimo su vaikais tvarka, ji turi teisę pasinaudoti galimybę kreiptis dėl naujos bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymo, tačiau neturi teisės savavališkai ir vienasmeniškai spręsti dėl šalių sutartos bendravimo tvarkos ribų keitimo.

18. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, todėl pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino pagrįstai. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nepaneigė aplinkybių, kodėl skundžiama nutartis turėtų būti naikintina, nepagrindė, kad vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai. Tuo vadovaujantis, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.