Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, S.Bukotienei, M.Deltuvienei dalyvaujant ieškovo UAB „Agrokoncernas“ atstovui advokatui Andriui Šidlauskui, atstovui pagal įgaliojimą V.Jašinskui atsakovams J. S., I. N. ir jų atstovei advokato padėjėjai E.Tumko, nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei Svajonei Žukaitienei, notarei Loretai Rastauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agrokoncernas“ patikslintą ieškinį atsakovams J. S., I. N., tretiesiems asmenims antstolei Svajonei Žukaitienei, notarei Loretai Rastauskienei, dėl vekslelio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl actio Pauliano

Ieškovas LR CK 6.66 str. pagrindu prašo pripažinti nuo jo sudarymo momento vekselio davėjo J. S. 2010-01-04 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 90 400 Lt sumai vekselio gavėjai I. N. (b.l. 94-100, 1 tomas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų buvimas.

Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, tai yra, nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Taigi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Ši teisė actio Pauliana taikymo aspektu yra savarankiška: kiekvieną kartą būtina nustatyti šią actio Pauliana sąlygą, išreiškiančią nuo tam tikro momento galiojančią kreditoriaus teisę reikalauti skolininko įvykdyti tam tikrą prievolę. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, tai yra, sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, tai yra, neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009-08-10 Kauno apygardos teismo išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2652-413/2009, UAB „Agrokoncernas“ naudai priteista 353540,29 Lt skola, 26404,18 Lt palūkanos, 6746,48 Lt nuostolių, 54509,83 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo bei 2103 Lt žyminio mokesčio bei 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l.9). Iš teismui pateikto antstolio Artūro Auglio rašto bei išreikalautos vykdomosios bylos Nr. 0023/10/00035 kopijos (b.l. 7, t.4) matyti, jog antstolių Artūro Auglio ir Svajonės Žukaitienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/10/00035, pagal Kauno apygardos teismo 2009-08-10 teismo įsakymą Nr. L2-2562-413, dėl 443312,78 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. S.. Antstolis A.Auglys paminėtame rašte nurodo, jog nuo vykdomosios bylos pradžios išieškotojui UAB „Agrokoncernas“ yra pervesta 126,97 Lt (b.l. 80, 1 tomas). Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas J. S. nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę. Pasak atsakovo, 2011-06-16 ieškovas su atsakovu sudarė Susitarimą dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. JU-A11112 (b.l.49, 1 tomas), pagal kurį sumokėjo ieškovui 28324,52Lt. Anot atsakovo, jo skola ieškovui pagal Kauno apygardos teismo įsakymą yra 194435,60 Lt, o ne 447.402,67 Lt, kadangi dalį šio įsipareigojimo sudaro kita atsakovo skola ieškovui, atsiradusi po ginčijamo vekselio išrašymo, todėl reikšmės bylai neturi. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateikto ir jau aptarto 2009-08-10 Kauno apygardos teismo įsakymo, bendra priteista iš atsakovo ieškovui suma yra 443303,78 Lt. Todėl atsakovo nurodomi argumentai dėl to, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, laikytini nepagrįstais. Atsakovas nurodo, jog ieškovui pagal paminėtą susitarimą sumokėjo 28324,52 Lt, tačiau nurodomą aplinkybę įrodančių dokumentų neteikia. Byloje taip pat nėra įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad atsakovas pagal paminėta teismo įsakymų ieškovui yra apmokėjęs priteistą skolą. Be to, net ir esant atsakovo skolai ieškovui tik 194435,60 Lt (kaip nurodo atsakovas), tai aplinkybės, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nepakeistų. Esant anksčiau išdėstytiems argumentams ir faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui J. S., kaip skolininkui.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-08-10 Kauno apygardos teismas, teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2652-413/2009 iš J. S. ieškovui priteisė 353540,29 Lt pagrindinės skolos, 26404,18 Lt palūkanų, 6746,48 Lt nuostolių ir 54509,83 Lt delspinigių. 2009-12-23 ieškovas teismo įsakymą perdavė antstoliui Artūrui Augliui dėl priverstinio skolos išieškojimo iš J. S.. Atsakovas J. S. 2010-01-04 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 90400 Lt sumai, kuriame vekselio gavėja nurodyta I. N.. 2010-02-22 Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarė Loreta Rastauskienė išdavė vykdomąjį įrašą pagal vekselį, pagal kurį antstolė Svajonė Žukaitienė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš J. S.. 2010-02-17 iš viešųjų varžytynių buvo parduotas atsakovui J. S. priklausantis ir antstolės Svajonės Žukaitienės areštuotas turtas. 2010-03-25 piniginių lėšų paskirstymo paskaičiavimu antstolė Svajonė Žukaitienė paskirstė pinigines lėšas, gautas pardavus skolininkui J. S. priklausantį turtą. Kaip matyti iš teismui pateikto paminėto 2010-03-25 Piniginių lėšų paskirstymo paskaičiavimo Nr. 76/08-01734 (b.l.70-71, 1 tomas), ieškovas UAB „Agrokoncernas“ šiame piniginių lėšų paskirstyme, tarp kitų kreditorių nėra įtrauktas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo daug aiškinamasi dėl ieškovo nesikreipimo į antstolį A.Auglį ar dėl antstolio veiksmų neskundimo dėl neprisijungimo prie išieškojimo pagal tuo metu galiojusią LR CPK 759 str. redakciją. Teismas pasisako, kad vykdymo procese tiek išieškotojas tiek skolininkas turi teisę susipažinti su vykdomąja byla, reikšti prašymus, skųsti antstolio veiksmus, tačiau dėl tinkamo vykdymo veiksmų atlikimo yra atsakingas antstolis, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-07-25 išnagrinėtoje civilinėje byloje nr. 3K-3-410/2013 yra pasisakyta, kad „ vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuriam Valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, antstolis atsakingas už realų dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo, antstoliui vykdymo veiksmų atlikimas yra procesinė veikla ir asmuo (ieškovas) turi pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras skola bus išieškota.“

Išieškojimas pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 924 vykdomojoje byloje 0076/10/00419 buvo vykdomas faktiškai tuo pačiu metu kaip ir išieškojimas vykdomojoje byloje nr. 0023/10/00035 (išieškoma skola ieškovui iš J. S. pagal Kauno apygardos teismo įsakymą Nr. L2-2652-413/2009) , vekselis pasirašytas 90.400 litų sumai ir tai be abejo sumažino J. S. mokumą, tai yra pablogino jo turtinę padėtį ir galėjimą atsiskaityti su ieškovu, kadangi prie jo jau turimų kreditorių prisidėjo I. N., kuriai ir buvo 2010-03-25 išmokėta dalis pinigų gautų pardavus J. S. turtą varžytinėse. Atsakovas J. S. nepaaiškino kokiomis lėšomis ir iš kur gautomis jis tikėjosi per 1 mėnesį laiko atsiskaityti su I. N. pagal pasirašytą vekselį ir įrodymų, kad jo turtinė padėtis nepablogėjo nepateikė bei pripažino, kad ūkininko veiklos nevykdo, turto, kuris gali būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriumi, neturi. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad sandoris – vekselio pasirašymas – pažeidė kreditoriaus ieškovo šioje byloje teisėtus interesus – gauti sumas priteistas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo įsakymu.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, preliminari sutartis, taip pat tam tikros faktinės aplinkybės. Teismas nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika 2008-09-21 dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29, teismų praktika 29).

Teismas sutinka su atsakovų aiškinimu, kad I,Naujalienė įvykdė už J. S. dalį jo prievolių, nes tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai (b.l. 38-44, t.4), tačiau kyla klausimas ar pati I. N. elgėsi kaip atsakingas, protingas ir rūpestingas asmuo pati turėdama skolų pirmiau atsiskaitydama su J. S. kreditoriais, kurie buvo pasirinkti neaišku kokiu principu, nes atsakovai neįrodė, kad jau buvo suėję terminai būtent tų kreditorių prievolėms vykdyti, kad būtų prasidėję skolų išieškojimo ar priteisimo procesai (LR CPK 178 str.). Teismas nelaiko pagrįstais būtinumo atsiskaityti prasme atsakovų teiginių išdėstytų atsakovų paaiškinimuose raštu 2013-12-13 bei paskutinio teismo posėdžio metu pateiktu ilgalaikio turto žiniaraščiu 2009-12-31. Teismas konstatuoja, kad I. N. neturėjo pareigos atsiskaityti su J. S. kreditoriais, o jeigu atsiskaitė vedina asmeninių ar kitų jai žinomų paskatų, tai nereiškia, kad įgijo pirmumo teisę prieš kitus J. S. kreditorius. Atsakovai nepaaiškino ir neįrodė koks buvo jų, tai yra J. S. ir I. N. susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo, o būtent ar įsipareigojo J. S. bei kokiu būdu ir per kiek laiko atsiskaityti su I. N. dar iki jai atliekant mokėjimus (įskaitymus) už J. S., kurie faktiškai atlikti 2009 m. liepos –spalio mėnesiais, o vekselį J. S. pasirašė tik 2010m. sausio mėnesį. Nors atsakovai neigia buvę partneriai (sugyventiniai) tuo metu, tokią išvadą leidžia daryti jų faktiniai veiksmai bei tai, kad jie turi sugyvenę bendrą vaiką. Ir tai leidžia daryti išvadą, kad būdami artimi asmenys jie veikė kaip geriau jiems patiems, o ne J. S. kreditoriams ir tame tarpe ieškovui byloje. J. S. niekaip nepagrindė ir neįrodė savo galimybių nuo 2010m. sausio 04 iki 2010-02-18 atsiskaityti su I. N., tai yra sumokėti jai 90.400 litų pagal paprastąjį vekselį (b.l. 60, t. 1). Teismas daro išvadą, kad J. S. neturėjo pareigos pasirašyti (išduoti) paprastąjį vekselį 90.400 litų sumai I. N.. Atsakovas pasirašydamas paprastąjį vekselį, tai yra įsipareigodamas sumokėti jame nurodytą sumą -90.400 litų atsakovei I. N. sudarė sandorį kurio neprivalėjo sudaryti. Tai nereiškia, kad jis neskolingas I. N., tačiau vertinant actio Pauliana prasme kreditoriaus pareiškusio tokį ieškinį atžvilgiu atsakovas sudarė sandorį kurio neprivalėjo sudaryti, nes atsakovai neįrodė, kad sandoris sudarytas esant įstatymu, teismo sprendimu ar konkrečiu susitarimu pagrįstai teisinei prievolei (pareigai). Teismo nuomone susidarę faktinės aplinkybės, kad I. N. sumokėjo savo iniciatyva, noru dalį J. S. skolų savo nuožiūra pasirinktiems kreditoriams nesukūrė J. S. teisinės pareigos išduoti (pasirašyti) paprastąjį vekselį 90.400 litų sumai.

Skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas.

Kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) kreditoriaus interesus pažeidusi šalis laikoma nesąžininga, jei sandoris sudarytas pažeidžiant CK 6.67 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šioje normoje yra nustatyti atvejai, kada sandorį sudariusi šalis laikoma nesąžininga.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Kitais atvejais taip pat reikalaujama sutarties šalies sąžiningumo (pvz., CK 6.227 straipsnis). Taigi teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais.

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Formuojama teismų praktika, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

CK 6.67 str. yra išvardinti atvejai kada preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, tai yra nustatyta nesąžiningumo prezumpcija. Šio straipsnio pirmame punkte nurodyta, kad sandorio šalys laikomos nesąžiningomis jeigu sandorį skolininkas sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Atsakovai neigia buvę sugyventiniais sandorio sudarymo - vekselio pasirašymo metu. Tačiau byloje yra duomenys, kad S. S., gimusios 2007-04-27, tėvai yra I. N. ir J. S. , tai yra atsakovai byloje (b.l.101-102, t. 1).Aplinkybę, kad kartu gyvena atsakovai yra patvirtinę ir apklausti liudytojais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 13-17, t. 2). Pagal duomenis iš Gyventojų registro, atsakovai yra deklaravę gyvenamąsias vietas J-S. K. savivaldybė, Jonų kaimas, I. N. – Kalvarijos savivaldybė Šleinių kaimas, bet abu patvirtino, kad nuo 2010 m. vidurio gyvena kartu.

Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011) reiškianti, kad Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų ryšį su įrodinėjama (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus teismas vertina, kad pakanka įrodymų laikyti aplinkybei, kad vekselio pasirašymo metu atsakovai buvo sugyventiniai nustatyta.

CK 6.67 str. 5 p. numatyta, kad sandorio šalys nesąžiningos jeigu skolininkas sudaro sandorį dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo suėję, net nebuvo nustatyti terminai mokėti ne tik J. S. skolą I. N., nes atsakovai nebuvo susitarę per kiek laiko J. S. atsiskaitys su I. N. iki vekselio išdavimo, bet ir toms skoloms, kurias sumokėjo I. N. už J. S..

Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Pagrindinis actio Pauliana ieškinio tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliana ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus galimybės, jog skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Taigi, pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą, jo vertę ar pinigines lėšas tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Kitaip, nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Pauliano ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001, 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006 ir kt.). Kreditorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti savo interesus, todėl patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas ar piniginės lėšos perduodamos ne skolininkui, o skiriamos Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

CK 6.66 str. 1 d. nustatytą actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3d.)

Ieškovas nurodė, jog jam apie atsakovų sudarytą sandorį tapo žinoma tik 2013 m. vasario mėn., t.y. tada, kai J. S. nesilaikė pagal ieškovo ir atsakovo 2011-06-16 sudarytus taikius susitarimus prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nemokėjo ieškovui nustatytu grafiku nustatytų sumų ir kreipėsi 2013-02-15 į antstolį dėl areštuoto žemės sklypo vertės patikslinimo ir turto pardavimo iš varžytynių organizavimo. Būtent tada, pasak ieškovo, jis sužinojo, jog turtas iš varžytynių yra parduotas antstolės S.Žukaitienės ir išieškojime kaip išieškotoja dalyvavo I. N.. Todėl mano, jog nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovai nurodė, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovai ginčijamą sandorį sudarė prieš 3 metus, vykdydamas išieškojimą ieškovas turėjo sužinoti apie skolininko sudarytus sandorius su kitais asmenimis, o taip pat nurodo, jog 2011-04-27 antstolis A.Auglys vykdydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/00035 pagal ieškovo pateiktą vykdomąjį dokumentą patvarkymu nurodė I. N. sustabdyti J. S. priklausančių sumų išmokėjimą iki atskiro antstolio nurodymo, o 2011-05-11 atsakovė atsakydama į antstolio patvarkymą, raštu informavo antstolį, jog nėra skolinga J. S., o pastarasis yra skolingas jai 90400 Lt dydžio sumą pagal vekselį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės I. N. 2011-05-11 raštas ieškovui UAB „Agrokoncernas nebuvo siunčiamas, tai patvirtina antstolio A.Auglio raštas ieškovui 2013-10-18, esantis vykdomojoje byloje nr. 0023/10/00035 (vykdomosios bylos lapas 103). Ieškovas, išieškotojas vykdomojoje byloje nr. 0023/10/00035 UAB „Agrokoncernas“ Teismo sprendimo vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, jis atsakingas už realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, ieškovas turi pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Ta aplinkybė, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnis), nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos (Lietuvos Aukįčiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje nr. 3K3-410/2013-07-25).

Teismas sutinka su ieškovo aiškinimu, kad pagal sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo tarpusavio susitarimus atsakovas J. S. vieną mokėjimą atliko laiku, kito terminas suėjo tik 2012 m. gruodžio mėnesį, todėl ieškovas tikėdamasis, kad ir toliau J. S. vykdys savo įsipareigojimus sutartais terminais, nesikreipė iki termino pabaigos nei į antstolį ragindamas jį imtis aktyvesnių veiksmų, nei į teismą reikšdamas ieškinį actio Pauliana. Teismas daro išvadą, kad apie vekselį ieškovas sužinojo 2013-02-15 ir byloje ieškinio senaties termino pradžios momentu laikytina 2013-02-15 , ieškinys pareikštas 2013-04-02, taigi nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino ir todėl nėra pagrindo atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo

Vekselio 2010-01-04 pagrindu išduotas vykdomasis įrašas Nr. 924 naikintinas, pripažinus negaliojančiu 2010-01-04 vekselį, tai yra dokumentą, kurio pagrindu vykdomasis įrašas atliktas.

Dėl kitų šalių išsakytų motyvų teismas nepasisako kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai.

Ieškinys tenkinamas dalinai, todėl iš atsakovų priteistina dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu bei LR CPK 259 str., 260 str., 268 str. 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento vekselio davėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010-01-04 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 90.400 litų sumai vekselio gavėjai I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu (panaikinti) notarės Loretos Rastauskienės 2010-02-22 vyjdomąjį įrašą registro notarinio Nr. 924, išduotą 2010-01-04 vekselio pagrindu.

Taikyti restituciją ir įpareigoti I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gautą vykdomojo įrašo notarinio registro Nr. 924 (vykdomoji byla Nr. 0076/10/00419) pagrindu sumą iš J. S. 5.105,06 Lt grąžinti į antstolės S.Žukaitienės depozitinę sąskaitą Nr. LT 87 7300 0101 3502 6079 esančią „Swedbank“ AB ir šią sumą naudoti kreditoriaus UAB „Agrokoncernas“ reikalavimams pagal Kauno apygardos teismo įsakymą (civilinė byla Nr. L2-2652-413/2010, vykdomoji byla nr. 0023/10/00035) tenkinti. Apie priimtą teismo sprendimą informuoti išieškojimą vykdančius antstolius A.Auglį (pagal Kauno apygardos teismo įsakymą) ir S.Žukaitienę (pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą registro Nr. 924) ieškovui UAB „Agrokoncernas“.

Ieškovo reikalavimo pripažinti paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu LR CK 1.86 str. pagrindu kaip tariamą sandorį netenkinti.

Priteisti iš atsakovų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Agrokoncernas“ po 1875,50 Lt iš kiekvieno ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 36,80Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Sprendimo kopijas siųsti per tris dienas tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo kopijas siųsti antstoliams A.Augliui ir S.Žukaitienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.