- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- I1-2697-423/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04791-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) ir procesiniame dokumente „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimo“ (b. l. 43-44) nurodė, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (toliau – ir Įstaiga), laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d., jam nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis dušu. Dušuose prausdavosi du kartus per savaitę, maudymosi vietos įrengtos viena priešais kitą, patalpos būdavo sausakimšos, todėl neturėjo galimybės pasirinkti dušinės, kurioje nebūtų stebimas kitų nuteistųjų. Duše neužtikrintas privatumas žemino jo garbę ir orumą, sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus, depresiją, miego sutrikimus. Įstaigoje laisvalaikio kambarys įrengtas tik vienas dviem būriams, kuris skirtas ir maisto produktams laikyti. Toks netinkamas laisvalaikio kambario įrengimas kėlė papildomus nepatogumus, nes jis buvo nuolat perpildytas, nebuvo galimybės juo naudotis pagal paskirtį, t. y. laisvalaikiui leisti. Nesutiko su atsakovės atsiliepimu ir papildomai paaiškino, kad Įstaigos 2-jame korpuse nėra laisvalaikio kambario, kuriame šiuo metu nuteistiesiems būtų sudaryta galimybė žiūrėti televiziją, kad atsakovė į bylą pateikė ne 1-ojo, o 2-ojo korpuso dušinių fotonuotraukas. Prašė vertinti jo pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos 1-ojo korpuso dušinių sąlygos, nes didžiąją dalį ginčui aktualaus laikotarpio jis buvo kalinamas 1-ajame korpuse. Prašė atsižvelgti į teismų praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose Nr. TA-21-520/2024, Nr. TA-9-492/2024, ir dėl Įstaigos aplaidumo, nepateisinamo neveikimo, netinkamai įrengiant dušo patalpas bei laisvalaikio kambarį, priteisti neturtinę žalą pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė – Lietuvos kalėjimų tarnyba, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo <...>“ (b. l. 54-56) nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo kalinamas Įstaigos 1-ajame ir 2-ajame korpusuose. Akcentavo, kad jis buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti nuteistieji, jokių išimčių, pabloginančių jo buvimą Įstaigoje, nebuvo. Paaiškino, kad kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekviename būryje yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-laisvalaikio kambarys. Pažymėjo, kad Įstaigos pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais, jų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. 2-ajame korpuse yra įrengta laisvalaikio užimtumo patalpa, kurioje nuteistiesiems sudaroma galimybė žiūrėti televizorių. Nuteistieji laisvalaikį gali leisti gryname ore, sportuoti, vykdyti resocializacijos priemones/užsiėmimus, taip pat gali lankytis bibliotekoje ir koplyčioje. Maisto produktų laikymo patalpos įrengimo galiojantys teisės aktai nedetalizuoja. Kamerų tipo patalpose įrengtos spintelės, kur nuteistieji gali laikyti savo asmeninius daiktus (tuo pačiu ir maisto produktus). Dušinėse įrengtos atskiros persirengimo ir prausimosi patalpos. Dušai atskirti mūrinėmis pertvaromis nuo lubų iki grindų, maudymosi vietos įrengtos vienoje dušinių pusėje. Galiojantys teisės aktai nenumato uždarų dušų įrengti net laisvėje esančiose viešose pirtyse, baseinų, vandens pramogų parkų ar sporto klubų dušinėse, nes visuotinai priimtina nuostata, kad bendrose pirtyse (dušuose) vienos lyties asmenys maudosi nuogi, tačiau nedraudžiama praustis ir vilkint glaudes. Pagal LVAT suformuotą praktiką, kai dušuose prausimosi vietos bent iš šonų atskirtos pertvaromis, privatumas laikomas pakankamai užtikrintu ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas. Kalinimo sąlygos pareiškėjui nepatogumų nekėlė, nes jis į Įstaigos administraciją raštu nesikreipė ir nesiskundė. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Dėl psichologinių konsultacijų suteikimo pareiškėjas į Įstaigos psichologus nesikreipė. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs grindžiami tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinti objektyvais ir neginčijamais įrodymai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus pataisos namuose (Įstaiga) laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš netinkamai, kartu su patalpa maistui laikyti, įrengto laisvalaikio kambario.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte nurodoma, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti, o kambarys maisto produktams laikyti yra patalpa, skirta nuteistųjų individualaus vartojimo ir naudojimo maisto produktams laikyti.
Pagal Taisyklių 6.8 ir 6.9 punktus pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui), taip pat kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui). Kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6–6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui) (Taisyklių 7 p.).
Pareiškėjas neginčija, kad Įstaigoje laisvalaikio kambarių nebuvo, tačiau nurodo, jog nepatogumus patyrė dėl juose įrengtos vietos maisto produktams laikyti.
Užimtumo (laisvalaikio) kambario įrengimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos). Pagal Normų 3 punktą užimtumo (laisvalaikio) kambaryje pagal poreikį gali būti stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė, knygų spinta arba lentyna, spintelė, stendas. Užimtumo (laisvalaikio) kambaryje turi būti televizorius (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.). Normų 9.6 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui).
Nurodytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Įstaigoje (Vilniaus kalėjime) maisto produktams laikyti gali būti skiriama kambario vieta, taip pat, kad kamerose turi būti ne daugiau kaip dviem asmenims spintelė maisto produktams laikyti arba lentyna. Užimtumo (laisvalaikio) kambaryje, be kitų baldų, pagal poreikį gali būti ir spintelė.
Bylos duomenys patvirtina, kad Įstaigoje maisto produktams laikyti buvo skirta vieta užimtumo (laisvalaikio) kambaryje ir spintelės kamerų tipo patalpose. Toks patalpų įrengimas, atsižvelgiant į Taisyklių 7 punkte įtvirtintą reglamentavimą, atitinka Taisyklių 6.9 punktą bei Normų 3 ir 9.6 punktus.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas laisvalaikio (užimtumo) kambario įrengimo bei maisto produktų laikymo sąlygas, ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo Įstaigos administracijai reiškiamus pageidavimus (pretenzijas) dėl perteklinių baldų (maisto produktams laikymo vietos) laisvalaikio (užimtumo) kambaryje, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė į pareiškėjo pretenzijas nereagavo ar reagavo netinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė, įrengdama laisvalaikio (užimtumo) kambarius ir vietas maisto produktams laikyti, galėjo pažeisti teisės aktus ar atlikti neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 30 d. procesiniame dokumente „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepimo“ (b. l. 43-44) nurodė, kad Įstaigos 2-ajame korpuse nėra laisvalaikio kambario, kuriame šiuo metu nuteistiesiems būtų sudaryta galimybė žiūrėti televiziją. Pastebėtina, kad byloje nagrinėjamos kalinimo sąlygos, kurias pareiškėjas nurodė patyręs laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. Nepatogumai, kuriuos patyrė 2025 m. rugsėjo 30 d. („šiuo metu“), nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pareiškėjui išaiškina, kad jis turi teisę reikšti pretenzijas raštu Įstaigos administracijai dėl nesudarytos galimybės žiūrėti televiziją, o, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, inicijuoti ginčą teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo jam naudojantis dušu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Iš atsakovės į bylą pateiktų dokumentų (Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 75-76; procesinis dokumentas „Perkėlimai (12983 J. J.)“, b. l. 77) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas 1-ajame korpuse nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2024 m. birželio 21 d. ir nuo 2024 m. liepos 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. (iš viso 860 dienų (456 + 404)), 2-ajame korpuse – nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. kovo 24 d., nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. liepos 5 d. ir nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d.(iš viso 34 dienas (2 + 15 + 17)). Minėti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad didžiąją dalį ginčui aktualaus laikotarpio jis buvo apgyvendintas 1-ajame korpuse.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-77316 (b. l. 73), fotonuotraukos (b. l. 58, 59, 63, 65, 68, 70, 71, 84, 85, 86) patvirtina aplinkybe, kad tiek 1-ojo korpuso, tiek 2-ojo korpuso dušuose prausimosi vietos išdėstytos vienoje eilėje (nėra įrengtos viena prieš kitą), viena nuo kitos atitvertos pertvaromis iki lubų ir tik viena, įėjimui į dušą skirta pusė yra atvira. Pareiškėjas 1-ajame korpuse buvo apgyvendintas 6-ame ir 7-ame būriuose ir pagal patvirtintą grafiką (b. l. 78) dušu naudojosi porinėmis dienomis (ketvirtadieniais, penktadieniais) taip pat neporinėmis dienomis (ketvirtadieniais, penktadieniais); 2-ajame korpuse pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose Nr. 22, Nr. 27, Nr. 13, Nr. 30 ir pagal patvirtintą grafiką (b. l. 80) dušu naudojosi atitinkamai antradieniais ir šeštadieniais arba ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Teismas neturi pagrindo atsakovės pateiktais atsakingų asmenų pasirašytais dokumentais netikėti, todėl vertina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė du kartus per savaitę naudotis dušu pagal patvirtintus grafikus tinkamai privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.
Atsakovės pateiktame 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 75-76) nurodoma aplinkybę, jog 1-ojo korpuso aukštuose yra įrengtos papildomos dušo patalpos, kuriose nuteistieji kiekvieną dieną neribotą laiką (nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegas“) gali naudotis dušu Minėtų dušų įrengimas neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, nes jais naudotis pareiškėjui nebuvo privaloma, todėl jų įrengimo teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Pareiškėjas pateikė fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamą dušų įrengimą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 punkte pateiktą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų ir reikmenų sąrašą, pareiškėjas Įstaigoje negalėjo turėti fotoaparato ar mobilaus telefono. Todėl pareiškėjo pateiktų nuotraukų, padarytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, teismas negali pripažinti tinkamais įrodymais šioje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.).
Įvertinęs visumą į bylą pateiktų dokumentų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu prausiantis dušuose, kuriuose prausimosi vietos įrengtos vienoje patalpos pusėje (nesant viena prieš kitą įrengtų prausimosi vietų), atitvertos sienelėmis iki lubų, nors ir nesant įrengtų dušo kabinų su durimis, buvo užtikrintas pakankamas privatumas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Toks aplinkybių dėl privatumo duše pažeidimo, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, vertinimas atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023).
Pareiškėjo nurodytose LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje (administracinė byla Nr. TA-21-520/2024) ir 2024 m. kovo 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. TA-9-492/2024), buvo vertinami dušų įrengimai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), ir konstatuota, kad prausimosi vietos įrengtos viena prieš kitą. Nagrinėjamos administracinės bylos ir pareiškėjo nurodomų administracinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl, nagrinėdamas šią bylą, teismas neturi pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytų administracinių bylų išnagrinėjimo rezultatą.
Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl Įstaigoje nepakankamai užtikrinto privatumo naudojantis dušais ir netinkamai įrengtų laisvalaikio kambarių bei vietų maisto produktams laikyti, todėl nėra pagrindo atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Kadangi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo nurodytų aplinkybių apimtyje, o nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl nėra būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti, todėl skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.