Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovai V. B. ir A. B. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovo AB SEB banko 2013 m. liepos 29 d. vienašališkai atliktą kredito sutarties pakeitimą (nustatyta 3,73507 proc. fiksuotųjų palūkanų norma ateinantiems 5 metams); 2) pripažinti negaliojančiais sutarties bendrosios dalies 1 punkto 27 dalį, 3.3 ir 19.1–19.3 punktus, ir bendrosios dalies 1 punkto 27 dalį išdėstyti taip: „fiksuotosios palūkanos – Specialiosios dalies 6.3 punkte nustatytos palūkanos, jei Specialiosios dalies 6.1 punkte nustatyta, kad palūkanos yra fiksuotosios. Fiksuotosios palūkanos pirmą kartą nustatomos Sutarties pasirašymo dieną ir iš naujo nustatomos, jei bankas ir kredito gavėjas (-ai) dėl jų susitaria“; bendrosios dalies 3.3 punktą išdėstyti taip: „3.3. jei yra taikomos fiksuotosios palūkanos, jos nustatomos Specialiosios dalies 6.3.2 punkte nustatytam laikotarpiui iki kitos Specialiosios dalies 6.3.3 punkte fiksuotųjų palūkanų nustatymo dienos. Bankas įsipareigoja apie fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigą ir apie naujai siūlomą fiksuotųjų palūkanų normą raštu informuoti kredito gavėją (-us) prieš 30 kalendorinių dienų iki šio laikotarpio pabaigos. Jei per šį terminą kredito gavėjas (-ai) ir bankas dėl naujos fiksuotųjų palūkanų normos nesusitaria, automatiškai pradedamos taikyti kintamosios palūkanos, nustatytos Specialiosios dalies 6.2 punkte“; specialiąją dalį papildyti 6.2 punktu, išdėstant jį taip: „6.2. kintamosios palūkanos: 6.2.1. marža procentais – 0,7; 6.2.2. kintamoji palūkanų dalis – LIBOR Eur; 6.3.3. palūkanų keitimo laikotarpis – 6 mėn.“.

Ieškovai nurodė, kad 2008 m. liepos 14 d. su UAB „YIT Kausta būstas“ sudarė preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto (buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Šio nekilnojamojo turto įsigijimą finansavo atsakovas, jis taikė išskirtines būsto kredito sąlygas ieškovams – finansavo 100 proc. būsto įsigijimą ir suteikė 0,7 proc. maržą. Atsakovas patarė ieškovams fiksuoti palūkanas 5 metams ir taip apsidrausti nuo palūkanų didėjimo bei užtikrino, kad jie bet kuriuo sutarties vykdymo metu galės palūkanas iš fiksuotųjų pakeisti į kintamąsias neprarasdami jiems visam laikotarpiui nustatytos 0,7 proc. dydžio maržos. Šalys 2008 m. liepos 29 d. sudarė kredito sutartį ir sutiko 5 metams fiksuoti kredito palūkanas, kurių bendras dydis buvo 6,2162 proc. Sutarties Bendrosios dalies 3.3 punkte nurodyta, kad „jei yra nustatomos fiksuotosios palūkanos, jos nustatomos Specialiosios dalies 6.3.2 punkte nurodytam laikotarpiui iki kitos Specialiosios dalies 6.3.3 punkte fiksuotųjų palūkanų nustatymo dienos. Bankas įsipareigoja apie fiksuotųjų palūkanų galiojimo laikotarpio pabaigą ir apie naujai siūlomą fiksuotųjų palūkanų normą raštu informuoti Kredito gavėją (-us) prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki šio laikotarpio pabaigos. Jei per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos, nurodytos pranešime, Kredito gavėjas (-ai) nesikreipė į Banką dėl fiksuotųjų palūkanų nustatymo, šalys susitaria laikyti, jog Kredito gavėjas su nustatytomis palūkanomis sutinka.“ Ieškovų teigimu, jie buvo suklaidinti dėl palūkanų nustatymo būdo ir jų keitimo, nes į sutartį liko neįtrauktas 0,7 proc. maržos dydis, jie neturi realios galimybės keisti palūkanų rūšį, nebuvo įtvirtinti fiksuotųjų palūkanų normos nustatymo principai. Atsakovas 2013 m. birželio 14 d. pranešimu informavo ieškovus, kad 2013 m. liepos 29 d. baigia galioti sutartyje nustatyta fiksuotųjų palūkanų norma, ir pakvietė juos kreiptis į banką dėl sutarties pakeitimo. Ieškovai 2013 m. liepos 9 d. raštu nesutiko su siūloma nauja 3,73507 proc. fiksuotųjų palūkanų norma. 2013 m. liepos 19 d. susitikimo metu ieškovai prašė leisti jiems pakeisti fiksuotąsias palūkanas į kintamąsias ir pagrįsti, kodėl jiems siūlomas 3,73507 proc. fiksuotųjų palūkanų normos dydis. 2013 m. liepos 25 d. atsakovas pasiūlė 3,53507 proc. dydžio fiksuotųjų palūkanų normą. Ieškovai prašė dar kartą pagrįsti siūlomos normos dydį, siūlė nustatyti 3 proc. dydžio fiksuotųjų palūkanų normą. Atsakovas 2013 m. liepos 29 d. nurodė, kad, ieškovams iki 2013 m. liepos 29 d. nepasirašius kredito sutarties pakeitimo dėl 3,53507 proc. fiksuotųjų palūkanų normos, jis vienašališkai nustatys 3,73507 proc. dydžio fiksuotųjų palūkanų normą ateinantiems 5 metams. Šios aplinkybės, pasak ieškovų, patvirtina, kad atsakovo teiginiai, jog jie galės rinktis kintamąsias palūkanas, liko deklaratyvūs, o tiksli ir išsami informacija apie kredito kainą jiems nebuvo pateikta. Negalėdami visapusiškai įvertinti atsakovo pasiūlymo ir priimti sprendimo, ieškovai sutarties pakeitimo nepasirašė. Atsakovas 2013 m. liepos 29 d. vienašališkai nustatė 3,73507 proc. dydžio fiksuotųjų palūkanų normą ateinantiems 5 metams. Ieškovų teigimu, pasirašant sutartį jiems nebuvo paaiškinta, kad pagal sutartį bus taikomos tik fiksuotosios palūkanos, o jų dydis bus nustatomas vienašališkai ateinantiems 5 metams, todėl sutarties Bendrosios dalies 3.3 punktas neaiškus, o 1 punkto 27 dalis ir 3.3 punktai laikytini siurprizinėmis sąlygomis, nes atsakovas nepateikė jokios informacijos apie konkrečius fiksuotųjų palūkanų nustatymo kriterijus, ieškovai negavo aiškios ir nedviprasmiškos informacijos apie tikslius savo tolesnius finansinius įsipareigojimus. Be to, atsakovo siūloma nauja fiksuotųjų palūkanų norma yra nepagrįstai didelė. Sutartimi atsakovui įtvirtintas akivaizdus pranašumas prieš ieškovus, kurie realiai neturi jokių teisių, tik pareigą mokėti objektyviais kriterijais nenustatytą palūkanų normą. Ieškovų nuomone, ginčo atveju yra pagrindas teismui taikyti CK 6.228 straipsnį, kad sąlygos dėl palūkanų nustatymo atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei būtų atkurta ieškovų ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyra. Ieškovų valia ir noras buvo rinktis kintamąsias palūkanas. Jiems visam kredito laikotarpiui buvo nustatyta 0,7 proc. marža. Nei kreditavimo pasiūlyme, nei kredito komiteto posėdžio protokole nėra nurodyta, kad 0,7 proc. marža taikoma tik kintamųjų palūkanų atveju. Ieškovams bendras fiksuotųjų palūkanų dydis buvo nustatytas 6,2162 proc., tai reiškia, kad atsakovas, nustatydamas šių palūkanų normą, taikė tą pačią nustatytą 0,7 proc. maržą. Jei fiksuotųjų palūkanų atveju marža nebūtų sudėtinė kainos dalis, tai atsakovas tokiu atveju taikytų tik iFTP dydžius. Ieškovų nuomone, atsakovas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi ir ieškovų neišprusimu finansų srityje, pasinaudodamas tuo, kad sutartyje neva nėra nustatytos maržos ir paties palūkanų nustatymo mechanizmo, maržą praėjus tam tikram laikotarpiui nustato iš naujo. Atsakovas maržos dydį vienašališkai padidino net 1,4 proc., arba net tris kartus, nors tokia galimybė kredito sutartyje nėra nustatyta. 2013 m. birželio 14 d. iFTP 5 metų fiksuotųjų palūkanų kreditams eurais atveju buvo (duomenys neskelbtini) proc., vadinasi, taikant ieškovams nustatytą 0,7 proc. maržos dydį, atsakovas jiems galėjo nustatyti ne didesnes nei (duomenys neskelbtini) proc. dydžio fiksuotąsias palūkanas. Toks palūkanų normos dydis atitinka ir Lietuvos banko pateikiamus statistinius duomenis apie jau suteiktų paskolų būstui įsigyti, kurių terminas – nuo 5 metų, palūkanų normų dydžius, kurie yra 2,29 proc.