Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2023 m. gegužės 25 d., 23.04 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžiu metu savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, jog tą vakarą jis vartojo gėrimus su iš matymo pažįstamu V. Tiksliai neatsimena, kokius gėrimus vartojo. Tikrai gėrė alų, bet nepamena, kiek išgėrė. Norėjo sau išeiginę pasidaryti. Pritrūko cigarečių ir V. paskambino kažkokiam savo pažįstamam ir paprašė paskolinti cigarečių. Jis (kaltinamasis) nežinojo, kur jis gyvena, jam (kaltinamajam) pasakė adresą. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), buvo naktis, pasiėmė navigatorių, į kurį įsirašė adresą ir vietoje to, jog eitų pėsčiomis, nuvažiavo automobiliu. Nuvažiavo 200 m per gatvę. Jis (kaltinamasis) apsisuko, nieko nekliudė, bet žmonės rūkę balkone išbėgo ir užtvėrė kelią. Jie pasakė paskambinti sutuoktinei, todėl jis (kaltinamasis) jai paskambino. Už 3-5 minučių atvažiavo policija. Suprato, kad buvo apsvaigęs. Nesipriešino, nesiginčijo. Jo vairuotas automobilis yra jo, registruotas jo vardu. Automobilis pirktas 2019 m. vasarį. Automobilis pirktas už 4 200 Eur. Yra duomenų, jog panašaus automobilio vidutinė rinkos kaina 2023 m. yra 6 220 Eur, tačiau dabar yra infliacija, o tais metais to modelio pradėjo leisti trečią kursą. Galbūt vertintojai vertina trečią kursą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

V. U. 2023 m. gegužės 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog jam žiūrint filmą, apie 22.50 val. jis išgirdo kieme triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė besisukinėjantį automobilį „Toyota“. Tada išėjo į balkoną pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė važiuojantį minėtą automobilį su nulūžusiu galiniu bamperiu. Minėtas automobilis pavojingai arti kitų automobilių apsisuko ir staigiai greitėdamas ir vinguriuodamas važiavo iš kiemo labai arti kitų stovinčių automobilių, vilkdamas savo nulūžusį bamperį. Vairuotojas pavažiavęs sustojo, išlipo ir bandė susitvarkyti nukritusį bamperį. Vairuotojas aukštas, stambaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, vyresnio amžiaus. Sutuoktinė skambino bendrajam pagalbos centrui, o jis (V. U.) tuo metu bėgo sustabdyti vairuotoją. Išėjęs į lauką pamatė vairuotoją tvarkantį bamperį. Jis (V. U.) paklausė vairuotojo kas atsitiko, o pastarasis pakėlė galvą ir atsakė, kad nieko. Vairuotojo blizgančios ir paraudusios akys jam sukėlė įtarimą, kad šis gali būti neblaivus. Todėl vairuotojui pasakė, kad šis daugiau šiandien nebevairuotų ir norėjo paimti automobilio raktelius. Raktelių nebuvo. Vairuotojas bandė patekti į automobilį, bet jis (V. U.) jam neleido užstodamas dureles. Tada atėjo kitas kaimynas ir jam padėjo neįleisti vairuotojo į automobilį (b. l. 23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. (A. Š.) 2023 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. patruliuojant kartu su patruliu L. S., apie 22.59 val. gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini) į kiemą įvažiavo tamsios spalvos automobilis „Toyota“, vairuotojas neblaivus, praneša gyventoja. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pranešėjas V. U., kuris paaiškino, kad jam būnant namie, išgirdo kieme triukšmą, pažiūrėjęs pro langą, pamatė besisukinėjantį automobilį „Toyota“. Išėjęs į balkoną pasižiūrėti, kas vyksta, pamatė kieme važiuojantį automobilį „Toyota“ su nulūžusiu galiniu bamperiu. Minėtas automobilis pavojingai arti kitų automobilių apsisuko ir bandė išvažiuoti iš kiemo. Vairuotojas pavažiavęs kelis metrus, sustojo kieme, išlipo iš automobilio ir bandė susitvarkyti savo automobilio bamperį. Pranešėjo žmona skambino 112 telefonu, o jis nubėgo į lauką prie minėto vairuotojo. Pribėgęs prie vairuotojo, paklausė, kas atsitiko, o M. G., kuris vairavo automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nieko neatsitiko ir bandė sutvarkyti savo automobilio galinį bamperį. V. U. bendraujant su vairuotoju M. G., jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas galimai neblaivus. Jiems atvykus į įvykio vietą, prie namo pasitiko pranešėjas, kuris nurodė automobilį ir vairuotoją. Vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, tai buvo M. G.. Bendraujant su M. G., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje su alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL - 0695, patikros sertifikato Nr. 1887312, pirmo patikrinimo metu M. G. nustatytas 2,73 promilių girtumo laipsnis, o antro patikrinimo metu – 2,72 promilių girtumo laipsnis (b. l. 21).

Įvykio kortelė, kurioje nurodyta, jog įvykis įregistruotas 2023 m. gegužės 25 d. 22.59 val. Pranešėja nurodė, kad mato pro langą, kaip kieme neblaivus vairuotojas bando išvažiuoti automobiliu „Toyota“, o kaimynas bando jį sulaikyti (b. l. 9).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašai ir jų 2023 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog apžiūrėti du garso įrašai:

1. garso įrašo pavadinimu „2023/05/25_22:55:39“ trukmė 4 min. 57 s. Skambino pranešėja moteris, kuri nurodė, jog skambina iš (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog kieme kažkoks vyras važinėja labai pavojingai, bamperis nukritęs, kad jis dabar kieme stovi. Moteris nurodė, jog automobilis lyg „Prius“ mėlynos spalvos. Nurodė, kad vairuotojas įvažiavo į kiemą ir bamperį sau numušė ir pusę mašinų vos nenumušė. Bando išvažiuoti iš kiemo. Moteris nurodė, kad minėtas automobilis kieme lyg tai nekliudė, bet pavojingai vairavo tarp mašinų ir vos neįvažiavo į mašinas. Nurodė, kad panašu, jog automobilis „Toyota“. Taip pat BPC darbuotojai nurodė, kad vyras nuėjo pažiūrėti ir panašu, kad vairuotojas išgėręs vyras. Patikslino, kad girtas, stumdosi. Moteris sujungta su policija. Moteris policijai nurodė, kad vairuotojas su mėlynu, galbūt „Toyota“ automobiliu. Nurodė, kad vairuotojui, kažkas užkliuvo ir vos į 3 mašinas neatsitrenkė. Taip pat nurodė, kad jos vyras apačioje ir sakė, kad panašu, kad girtas vairuotojas. Moteris policijai nurodė adresą. Pareigūnui paklausus, ar moteris mato valstybinius numerius, ji nurodė, kad nemato, tamsu. Nurodė, kad vidurinė raidė „U“, gal „KUJ“. Policijai nurodė, jog dabar vyras sustabdė ir dar pamatė, kad kaimynas nuėjo. Nurodė, jog vairuotojas stumdosi. Vairuotojas aukštas. Nurodė, kad jie triukšmauja, vairuotojas pavojingai staigiai bandė bėgti. Taip pat nurodė, kad jai atrodo, jog pavyko raktelius ištraukti. Taip pat paaiškino, kad, kieme girdėjo triukšmą ir išlindo pro balkoną žiūrėt, o vairuotojo automobilio bamperis visas vilkosi su visu galu ir vos apsisukinėdamas, neįvažiavo į kampinę mašiną ir taip staigiai lėkė palei kraštą ir į 3 mašinas vos neįvažiavo. Moteris nurodė, kur policijai įvažiuoti į kiemą;

2. garso įraše, pavadinimu „2023/05/25_22:58:44“, moteris bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, jog nori iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes per langą mato, kad galimai kaimynas arba kažkas tiesiog bando girtas važiuoti su mašina ir jis vos neįvažiavo. Taip pat nurodė, kad mato, jog apačioje vienas iš jos kaimynų ten pykstasi su vairuotoju. Girdisi, kaip pranešėja šaukia asmenims, esantiems lauke ir klausia koks automobilio modelis bei bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, kad tai „Toyota“ ir pridūrė, kad mato, jog atvažiavo policija (b. l. 15-18).

Vaizdo įrašas iš pareigūno, atvykusio į įvykio vietą „Body“ kameros ir jo 2023 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūno atvykusio į įvykį „Body“ kameros, pavadinimu „PSS-20230525-230940UTC+0300“. Įrašo trukmė 22 min. 53 s. Matyti, kad filmavimas vyko tamsios paros metu, namo kieme. Užfiksuoti stovintis policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, pareigūnai, du jauni vyrai, kaltinamasis, apsirengęs pilkos spalvos džemperiu, kurio viršus juodos spalvos, užsisega užtrauktuku, su sportinėmis tamsios spalvos kelnėmis, guminėmis šlepetėmis. Kaltinamasis stovi prie apšvietimo stulpo, kartais už jo laikosi, kalba daug, klausinėja to paties. Pareigūnai prašo jo pateikti asmens dokumentą, kurio jis ieško savo piniginėje, klausinėja ar bus paleistas, pripažįsta kad vairavo. Jam aiškinama, kad jis pripūtė 2,73 promiles. Kaltinamasis sako, kad atvažiavo, užkliuvo už bordiūro, sako, kad nieko nesudaužė, sutinka su pareigūnais, kad galėjo to nedaryti, klausinėja, kur bus jo automobilis, vėl kartoja, kad nieko nepadarė, pripažįsta, kad gėrė namuose, kad gėriau būtų atėjęs pėsčiomis, klausia, ar jis nebus pasodintas, vėl tvirtina, kad nieko nepadarė. Pareigūnai jam pasako, kad gerai, kad nieko nepartrenkė. M. Č. teisinasi, kad gyvena netoli, tik 200 m pavažiavo. Pareigūnai jam paaiškino, kad vairuoti neblaiviam draudžiama. M. Č. pasakoja, kad sukosi ir į bortelį savo bamperį sulaužė, viską tvarkingai padarė, o čia išbėgo. M. Č. klausia, ar bus atimtas automobilis, prašo parašyti ką nors lengvesnio. Pareigūnai jam paaiškina, kad viską spręs teismas. Pareigūnams paklausus, kodėl važiavo, kaltinamasis paaiškino, kad važiavo pas draugą paimti vyno, būtų nevažiavęs, jei nereikėtų. Pareigūnai pasako, kad jie mato, kad jis yra neblaivus, kad jis pats prisipažino, kad vairavo. M. Č. pučia antrą kartą. Nustatytas 2,72 promilių girtumas. M. Č. paklausė, kur bus laikomas jo automobilis, o jam atsakyta, kad Minsko pl. 21 (b. l. 19-20).

Neblaivumo nustatymo 2023 m. gegužės 25 d. akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1887312 duomenimis, M. Č. 2023 m. gegužės 25 d. 23.04 val. nustatytas 2,73 promilių girtumas, o 2023 m. gegužės 25 d. 23.24 val. – 2.72 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas bei nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą ir kad vartojo alų bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 24-28);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2023 m. gegužės 25 d. protokolo bei 2023 m. gegužės 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys, fotolentelė, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, jog apgadintas minėto automobilio galinis buferis. Taip pat nustatyti automobilio išorės nusidėvėjimo požymiai – įvairūs pabraižymai ir korozija. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis. Nuotraukose Nr. 4-7 užfiksuotas apgadintas automobilio galinis bamperis. Įtarus, jog minėtą automobilį vairavo neblaivus asmuo, minėtas automobilis išvežtas į aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 29-45);

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2023 m. gegužės 26 d. išrašo duomenimis, automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra M. Č. (b. l. 46);

Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2023 m. gegužės mėnesį automobilio „Toyota Prius“ (pasirinkti 2008 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 6 220 Eur (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad įrodyta, jog M. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias - 2,72 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis M. Č. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio vakarą vartojo alkoholį su savo pažįstamu. Vartojo alų. Jiems pritrūko cigarečių, V. paskambino savo pažįstamam ir jo paprašė paskolinti cigarečių. Kaltinamasis nežinojo, kur gyvena V. pažįstamas, todėl nurodytą adresą įsivedė į navigaciją ir nuvažiavo. Nuvažiavo nedaug, apie 200 m. Teisme pripažino, kad išties galėjo eiti pėsčiomis, tačiau nusprendė važiuoti, todėl 200 m važiavo automobiliu. Jis kieme apsisuko, nieko nekliudė, tačiau balkone buvę žmonės jį pamatė ir išbėgo į lauką bei užtvėrė jam kelią. Pripažino, jog jis nesipriešino ir nesiginčijo, sutiko. Kaltinamasis taip pat teisme pripažino, jog suvokė, kad buvo apsvaigęs.

Taigi, aplinkybę, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį patvirtina paties kaltinamojo parodymai, vyriausiojo patrulio A. Š. 2023 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kūno kamera daryti vaizdo įrašai bei V. U., kuris buvo prie kaltinamojo lauke ir neleido kaltinamajam įsėsti į automobilį rašytinis paaiškinimas. Iš šių duomenų matyti, jog V. U. iš namų balkono matė pavojingai manevruojantį kaltinamojo automobilį, su nulūžusiu bamperiu, matė, kaip kaltinamasis išlipo iš automobilio, buvo išėjęs į laiką ir neleido kaltinamajam toliau vairuoti. Į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis, kuris pripažino vairavęs išgėręs, kitų asmenų automobilyje neužfiksuota. V. U. nurodytas aplinkybes patvirtina bendrojo pagalbos centro garso įrašai „2023/05/25_22:55:39“ ir „2023/05/25_22:58:44“ ir jų 2023 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog dėl įvykio į bendrąjį pagalbos centrą kreiptasi du kartus (dvi moterys). Garso įraše „2023/10/25_22:55:39“ užfiksuota, kaip moteris (V. U. sutuoktinė) praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, tiek kiek matė apibūdino automobilį bei nurodė, jog jos sutuoktinis išėjo į lauką sustabdyti kaltinamąjį. Taip pat pranešėja nurodė, jog jai atrodo, kad pavyko ištraukti raktelius bei nurodė, ką tuo metu matė pro langą, t. y. kad kaltinamojo neišleidžia, kad kaltinamasis stumdosi, kad kaltinamasis aukštas. Garso įraše pavadinimu „2023/05/25_22:58:44“ taip pat užfiksuotas pranešimas apie nagrinėjamą įvykį. Iš garso įrašo girdėti, jog skambino kita moteris, kuri nurodė tokį pat adresą ((duomenys neskelbtini)), taip pat nurodė, jog pastebėjo atvažiuojant policiją. Taigi, įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Tai, kad automobilį kaltinamasis vairavo neblaivus, be kaltinamojo parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūno tarnybinis pranešimas, pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas bei jo 2023 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolas. Alkotesterio kvituose ir vaizdo įraše „PSS-20230525-230940UTC+0300“ užfiksuota, jog pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 2,73 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu M. Č. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti be kita ko ir 2023 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko. Neblaivumo faktą įrodo ir įvykio vietoje nustatyti kaltinamojo M. Č. neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nekoordinuoti judesiai).

Taigi išdėstyti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo jį neblaivus ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi.

Iš kaltinamo parodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis M. Č. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamojo ir jo draugės E. P. prašymai su priedais perduoti M. Č. E. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 98-.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Nuoširdų gailestį dėl įvykio ir prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, teismas, pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Nagrinėjamoje byloje žalos klausimas nėra sprendžiamas.

Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismas taip pat sprendžia, jog byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, M. Č., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą suponuoja tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai bei gailisi dėl padaryto. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Iš kaltinamojo apklausos teisme matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi ir dėl savo padarytos nusikalstamos veikos pergyvena. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 77). Jis yra darbingo amžiaus, pasak kaltinamąjį jis vykdė individualią veiklą, tačiau dabar veiklos nevykdo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2023 m. birželio 12 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis, kaltinamasis vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2021 m. birželio 21 d. paliko automobilį stovėti transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje, ant vejos, paskirta bauda sumokėta (b. l. 108). Savo prašyme M. Č. nurodė, jog supranta savo veiksmų pavojingumą, kad toks jo elgesys visiškai netoleruotinas. Nurodė, jog padarė didelę klaidą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarimu kaltinamasis patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas neblaivus, policijos komisariato patalpose keikėsi necenzūriniais žodžiais aplinkinių akivaizdoje, vaikščiojo po budėtojų dalį trukdydamas pareigūnams dirbti, nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti tokius veiksmus ir po perspėjimo necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad praeityje kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka už savo elgesį būnant neblaiviam. Kita vertus, taip pat matyti, jog po 2011 m. sausio 18 d. nutarimo priėmimo kaltinamasis daugiau nebuvo nei traukiamas administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio veikas, taip pat jis praeityje neteistas, todėl teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad M. Č. iš esmės laikosi įstatymų, nėra linkęs daryti nusižengimus ar nusikalstamas veikas, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat privalo įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).‏‏‎

Kaltinamasis M. Č. ir E. P. duodami paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad juos sieja artimi santykiai, tiesiog jie jų neįforminę. Vienas nuo kiti gyvena 10 minučių atstumu pėsčiomis. Kartu yra jau 18 metų. Susitinka beveik kiekvieną dieną. Kaltinamasis nurodė, kad E. P. nuomonė jam labai svarbi, kad jis neturi net kitų draugų, brolio, sesės. O E. P. nurodė, kad jie traktuoja, kad yra vienas kito žmogus, kad tik dėl sūnaus negali gyventi kartu, bet praktiškai visą gyvenimą leidžia kartu, susitinka, kaltinamasis visada jai padeda, padeda rūpintis sūnumi, jie yra kaip šeima. Jos nuomone, ji tikrai daro įtaką kaltinamajam. Tiek kaltinamasis, tiek E. P. teisme nurodė, kad kaltinamasis neslėpė įvykio. Tuo metu ji buvo išvykusi ir jis jai ryte pranešė. Kaltinamasis nurodė, kad su E. P. aptarė įvykį. O E. P. nurodė, kad situacija buvo sunki, iki dabar sunku kalbėti, nes kaltinamojo darbas buvo susijęs su vairavimu ir jam tai gerai sekėsi, dėl viso M. Č. gailisi, o ji padeda suprasti, kodėl negerai pasielgė. E. P. teisme taip pat nurodė, kad kaltinamasis problemų su alkoholiu neturi.

E. P. 2023 m. birželio 7 d. charakteristikoje nurodyta, jog ji nuo 2002 m. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S.“ vyr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad ji nuo įmonės veiklos pradžios atsakingai organizavo apskaitą, perkėlė ją į kompiuterinę apskaitos programą. E. P. pasižymi strateginiu mąstymu, rūpinasi apskaitos dokumentų paruošimu, yra kruopšti ir atidi smulkmenoms. Ji atsakingai ir laiku pateikia reikiamas ataskaitas visoms valstybės institucijoms, konsultuoja įmonės akcininkus ir darbuotojus įmonės veiklos mokestiniais klausimais. Ji inovatyvi ir imli naujovėms ir pasiūlymams, drausminių pažeidimų per 20 darbo metų neturėjo (b. l. 101).

Teistumo registro duomenimis E. P. neteista (b. l. 102), o 2023 m. birželio 12 d. už administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn traukta vieną kartą, už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 103). Šie duomenys rodo, kad laiduotojos nėra jokio pagrindo vertinti, kaip asmens, kuris ignoruotų įstatymų reikalavimus, jų piktybiškai nesilaikytų.

Teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, jog E. P. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, todėl yra tinkama laiduotoja.

Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal E. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą M. Č. nutraukti. Įvertinus ne tik pirmiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų — uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo manymu baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti, siekiant prevencinių tikslų, atgrasyti asmenis (kalbant ne tik apie kaltinamą asmenį) nuo vairavimo išgėrus alkoholio, kaltinamajam M. Č. turi būti paskirtos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio, kuris panaudotas nusikalstamai veikai daryti ir priklauso kaltinamajam, konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, jog M. Č. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, vairuota vėlų vakarą, miegamojo rajono kieme. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai bei turtui. Todėl akivaizdu, jog M. Č. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės kaltinamasis nevengė, tai, kad kaltinamasis vykdė individualią veiklą ir dirbo pavėžėju ir anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas, už KET reikalavimų pažeidimą, kuris laikomas nešiurkščiu (sustojimas draudžiamoje vietoje), baustas vieną kartą, o tai rodo, jog kaltinamąjį galima laikyti drausmingu vairuotoju. (b. l. 75). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu. Teismas įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį bei jo padarytą veiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks M. Č. skirti minimalaus termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą , t. y. 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos (nuo 2023 m. gegužės 31 d.).

M. Č. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonės) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis (b. l. 46) automobilis, kurį vairavo kaltinamasis M. Č., nuosavybės teise priklausė jam. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2023 m. gegužės mėnesį automobilio „Toyota Prius“ (pasirinkti 2008m.) vidutinė vertė su PVM buvo 6 220 Eur, o pasak kaltinamojo automobilis įgytas už mažesnę sumą – 4 200 Eur. teismas įvertinęs pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jų vertinimą, automobilio įsigijimo vertę, šios baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau aprašytus tikslus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju privalo būti iš kaltininko konfiskuojama nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis. Automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.

Kaltinamajam M. Č. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Prokuroro Ž. K. 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu M. Č. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (b. l. 48-50) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą M. Č. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 31 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti M. Č. priklausančią transporto priemonę „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti ją valstybės nuosavybėn.

M. Č. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Prokuroro Ž. K. 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu M. Č. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kompaktinę laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

M. Č. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. Č. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

E. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.