Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-2629/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2-2629/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Atsakovas
I. I.
Kategorijos
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2629/2013Procesinio sprendimo kategorija: 124.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010, priteisė ieškovo RUAB „Junesta“ naudai iš atsakovės J. B. ir atsakovės I. I. po 150 025 Lt bei po 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškinį atsakovui D. J. atmetė, priteisė iš atsakovės J. B. ir atsakovės I. I. valstybės naudai po 4 019,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį atmetė. Bylos esmė - tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovų J. B., I. I. ir D. J. (pardavėjų ir jų atstovo) prievolės grąžinti ieškovui RUAB „Junesta“ (pirkėjui) pagal preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį ieškovo sumokėtas sumas po to, kai ieškovės J. B., I. I. bei mirusi V. D., kurios teisių ir pareigų perėmėja yra įpėdinė I. I., pažeidė savo prievolę dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šioje civilinėje byloje ieškovas RUAB „Junesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. B., D. J. ir I. I., prašydamas priteisti iš atsakovės J. B. 150 025 Lt avansą, o iš atsakovų D. J. ir I. I. - solidariai 150 025 Lt avansą. Atsakovės J. B. ir I. I. pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 22 d. protokolų dėl sutarties nutraukimo 2 punkto dalis, kuriomis atsakovė J. B. įsipareigojo grąžinti ieškovui 150 025 Lt avansą, o atsakovės I. I. bei V. D. įsipareigojo grąžinti ieškovui 150 025 Lt avansą.

Šalies argumentai

Atsakovė I. I. 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovės J. B. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai 225 037 Lt, iš atsakovės I. I. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai 75 012 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu - naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį rado 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimą, kuris patvirtina, jog I. I. ir V. D. pinigų pagal preliminariąją sutartį negavo, nes jie buvo perduoti J. B..

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovę I. I. iki 2013 m. sausio 3 d. pateikti teismui naują pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame būtų nurodyta: proceso atnaujinimo ribos; argumentai dėl būtent tokio jos reikalaujamo sprendimo priėmimo; data kada buvo surastas 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimas, taip pat pateikti 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo originalą bei apmokėti pareiškimą 2 250,39 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo negali būti tenkinamas, nes jis iš esmės yra pagrįstas tik pilnamečio sūnaus daliniu nedarbingumu, o prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintinas todėl, kad nėra duomenų, jog jos turtinė padėtis gali pasikeisti. Dėl šios nutarties atsakovė I. I. pateikė atskirąjį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi buvo atmestas, skundžiama nutartis palikta nepakeista. Apeliacinis teismas nurodyta nutartimi pripažino, jog pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes iš esmės nėra motyvuotas, nėra aiškus naujų aplinkybių paaiškėjimo terminas, neaiškios proceso atnaujinimo ribos, atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė atsakovei I. I. naują terminą iki 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui.

Šalies argumentai

Atsakovė I. I. 2013 m. kovo 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimo ir šalindama teismo nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus tą pačią dieną pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-122-565/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės I. I. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Dėl šios nutarties atsakovė I. I. pateikė atskirąjį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo atmestas, skundžiama nutartis palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Atsakovė I. I. 2013 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010, atnaujinus procesą priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės J. B. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai 150 025 Lt, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės J. B. valstybės naudai 3 520,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. surado 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimą, kuris patvirtina, kad atsakovės I. I. ir V. D. pinigų pagal preliminariąją sutartį negavo, nes jie buvo perduoti atsakovei J. B..

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė atsakovei I. I. terminą iki 2013 m. spalio 16 d. prašymo trūkumams pašalinti – suformuluoti aiškų prašymą teismui dėl naujo sprendimo priėmimo, kuriame būtų nurodyta atsakovės ginčijama suma, nurodyta, kuriuo iš 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimų (ar abiem) atsakovė remiasi, pateikti teismui jų originalus; pagrįsti įrodymais 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo(-ų) suradimo datą ir aplinkybes, sumokėti už prašymą dėl proceso atnaujinimo įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Šalies argumentai

Vykdydama teismo nutartį atsakovė I. I. 2013 m. spalio 16 d. pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovės I. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010 laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nepašalino visų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų.

Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė pareigą nurodyti teisingą 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimų radimo datą bei pagrįsti tai tinkamais įrodymais. Pažymėjo, kad pagrįsti įrodymais nurodytų susitarimų suradimo datą ir aplinkybes nagrinėjamu atveju buvo ypač svarbu ne tik dėl to, jog tai turi reikšmę prašymo padavimo termino skaičiavimui (CPK 368 str.), bet ir dėl to, kad prieš beveik metus teismui pateiktame analogiškame prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė tvirtino šiuos susitarimus radusi 2012 m. rugsėjo mėnesį, vėliau – 2012 m. rugpjūčio mėnesį, 2012 m. rugsėjo 21 d. (civilinė byla Nr. A2-2477-392/2013).

Teismas nustatė, kad atsakovė žyminio mokesčio nesumokėjo ir jos pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog ankstesnė teismo išvada apie visapusiškai nepagrįstą sunkią turtinę padėtį buvo neteisinga. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 7 d. atsakovė pardavė tris jai priklausiusius žemės sklypų Vilniaus mieste dalis, kurių bendra rinkos vertė yra 293 981,94 Lt. Teismo teigimu, nors atsakovė tvirtino, kad šias žemės sklypo dalis ji pardavė tik už 5 000 Lt, tačiau jos pateikta 2010 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties nepatvirtinta kopija to nepatvirtina. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad atsakovės naujai pateikti įrodymai nesudaro pagrindo atsakovę atleisti (atidėti) nuo žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė I. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pažeidė pareigą nurodyti teisingą susitarimų radimo datą bei pagrįsti įrodymais 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo (ų) suradimo datą ir aplinkybes. Atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė minėto susitarimo suradimo datą ir aplinkybes.Teismas nepagrįstai nesvarstė atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo/žyminio mokesčio atidėjimo. Be to, netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir ateityje nepagerės, patvirtina byloje esantys įrodymai: VĮ Registrų centro pažyma apie apribotą teisę jos vieninteliam nekilnojamajam turtui, jos sūnaus nedarbingumo lygio pažyma, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus pažyma, kad ji gauna šalpos pensiją 540 Lt, VĮ Regitra pažyma, kad atsakovė jokio kilnojamojo turto neturi, banko išrašas, kad atsakovės sąskaitos yra areštuotos antstolių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties kopijos neaišku už kiek buvo parduoti sklypai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria buvo išspręstas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas – prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.); tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 bei 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat pridedamus rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus bei įrodymus, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 5 p., 114 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 2 d.).

Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 str.). Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalyje 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai.

CPK 369 str. reglamentuojama, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Atsakovė I. I. 2013 m. spalio 1 d. pateikė teismui prašymą ir 2013 m. spalio 16 d. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad pagrindą šių aplinkybių konstatavimui sudaro naujas įrodymas – 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimas(-ai), kuris (-ie) patvirtina, jog V. D. ir I. I. pagal 2006 m. gruodžio 19 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį gautus pinigus perdavė J. B., kas sudaro pagrindą daryti išvadą dėl atsakovės I. I. prievolių ieškovui RUAB „Junesta“ nebuvimo. 2013 m. spalio 16 d. pateiktame patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė nurodė, kad minėtą susitarimą surado 2013 m. rugpjūčio 15 d.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK jam keliamų reikalavimų, 2013 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė terminą atsakovei pagrįstai pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą. Pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus bei nustatyti terminą juos pašalinti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovė I. I. buvo įpareigota pateikti teismui tokį prašymą, kuriame būtų nurodyta ginčijama suma, nurodyta kuriuo iš dviejų pateiktų teismui 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimų (vieno sudaryto tarp J. B. ir I. I., o kito – tarp J. B. ir V. D.) ji remiasi, pateikti teismui jų originalus, pagrįsti įrodymais 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo (ų) suradimo datą ir aplinkybes, kadangi tai turi teisinę reikšmę ne tik CPK 368 straipsnyje įtvirtinto prašymo padavimo termino skaičiavimui, bet ir dėl to, kad prieš beveik metus teismui pateiktame analogiškame prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė tvirtino šiuos susitarimus radusi 2012 m. rugsėjo mėn., 2012 m. rugpjūčio mėn., 2012 m. rugsėjo 21 d., bei sumokėti žyminį mokestį. Patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė I. I. nurodė, kad mirus jos motinai, negalėjo rasti 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo (ų), tačiau nusprendus parduoti knygas, 2013 m. rugpjūčio 15 d. jas peržiūrėjo ir vienoje iš jų rado minėtų susitarimų originalus, kuriuos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui. Pažymėjo, kad pirkėją knygoms rado internetiniame tinklalapyje, tačiau duomenų apie pirkėją neturi. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės I. I. patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos susitarimo (-ų) suradimo aplinkybės nėra konkrečios, nenurodyti tai patvirtinantys duomenys, todėl ji neįvykdė teismo nustatytos pareigos ištaisyti pareiškimo trūkumus. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neištaisė pareiškimo trūkumo, kuriuo iš dviejų pateiktų teismui 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimų (vieno sudaryto tarp J. B. ir I. I., o kito – tarp J. B. ir V. D.) ji remiasi, nepagrindė jo radimo aplinkybių tinkamais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sutinka su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties nurodytomis išvadomis dėl prašymo trūkumų neištaisymo.

Dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo

Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido atsakovės nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir neatidėjo jo mokėjimo, nes CPK imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl kurių šis apskritai negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bei nėra duomenų apie ateityje galimą jo turtinės padėties pagerėjimą (CPK 83 str. 3 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2304/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Teismas, nustatydamas sunkią asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu (pareiškimu) ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria inter alia buvo atmestas atsakovės I. I. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus – 2012 m. gruodžio 7 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 16379 bei atsakovės sūnaus K. I. darbingumo lygio pažymą Nr. 0671200 - kaip nesudarančius pagrindo tenkinti minėtą atsakovės prašymą. Atsakovei I. I. pakartotinai teikiant prašymą dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jį grindžiant jos nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 154 000 Lt) ir jo areštą patvirtinančiu įrodymu (2013 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu), Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi padarė išvadą nesant pagrindo pripažinti sunkią atsakovės turtinę padėtį ir ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties šioje dalyje teisėtumo, pripažino, jog atsakovė visapusiškai nepagrindė savo sunkios turtinės padėties dėl turimo turto ir piniginių lėšų.

Atsakovei I. I. pakartotinai pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi nepatenkino apeliantės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (žyminio mokesčio atidėjimo), nes, teismo vertinimu, pateikti įrodymai visapusiškai nepagrindžia sunkios atsakovės turtinės padėties, be to, atsakovė nepateikė teismui valstybinio socialinio draudimo pažymos apie kitų pajamų turėjimą (neturėjimą), taip pat įrodymų, patvirtinančių pilnamečio sūnaus gaunamas pajamas (pašalpas, pensijas ar kitas išmokas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nagrinėjamu klausimu ir sprendžia, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jos sunkios turtinės padėties ir kad ši padėtis gali pasikeisti. Apeliacinio teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nepagrįstai neatleido jos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar neatidėjo jo mokėjimo. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas apskritai nesvarstė apeliantės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir teismas nepasisakė dėl kokių priežasčių negali žyminio mokesčio atidėti. Atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Atsakovei I. I. priklausančio buto arešto faktas pats savaime nepatvirtina, jog ji neturi kito turto ar piniginių lėšų. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė taip pat neįrodė, kad žemės sklypo dalis 2010 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė tik už 5 000 Lt, kurių bendra vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 293 981,94 Lt. Nesant viešojo registro duomenis paneigiančių atsakovės galimas pajamas patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti jos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių apeliacinis teismas pasisakė ir 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1432/2013.

Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas