- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2-1432/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- I. I.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010 laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010, priteisė ieškovo RUAB „Junesta“ naudai iš atsakovės J. B. ir atsakovės I. I. po 150 025 Lt bei po 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat atmetė likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Bylos esmę sudarė tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovų J. B., I. I. ir D. J. (pardavėjų ir jų atstovo) prievolės grąžinti ieškovui RUAB „Junesta“ (pirkėjui) pagal preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį ieškovo sumokėtas sumas po to, kai ieškovės J. B., I. I. bei mirusi V. D., kurios teisių ir pareigų perėmėja yra įpėdinė I. I., pažeidė savo prievolę dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šioje civilinėje byloje ieškovas RUAB „Junesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. B., D. J. ir I. I., prašydamas priteisti iš atsakovės J. B. 150 025 Lt avansą, o iš atsakovų D. J. ir I. I. - solidariai 150 025 Lt avansą. Atsakovės J. B. ir I. I. pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 22 d. protokolų dėl sutarties nutraukimo 2 punkto dalis, kuriomis atsakovė J. B. įsipareigojo grąžinti ieškovui 150 025 Lt avansą, o atsakovės I. I. bei V. D. įsipareigojo grąžinti ieškovui 150 025 Lt avansą.
Šalies argumentai
Atsakovė I. I. 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010 ir priteisti iš atsakovės J. B. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai 225 037 Lt, o iš atsakovės I. I. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai 75 012 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu - naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį rado 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimą, kuris patvirtina, jog atsakovės I. I. ir V. D. pinigų pagal preliminariąją sutartį negavo, nes jie buvo perduoti J. B..
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovę I. I. iki 2013 m. sausio 3 d. pateikti teismui naują pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriame būtų nurodyta: proceso atnaujinimo ribos; argumentai dėl būtent tokio jos reikalaujamo sprendimo priėmimo; data kada buvo surastas 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimas. Teismas taip pat nurodė pateikti 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo originalą bei apmokėti pareiškimą 2 250,39 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo negali būti tenkinamas, nes jis iš esmės yra pagrįstas tik pilnamečio sūnaus daliniu nedarbingumu, o prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkintinas todėl, kad nėra duomenų, jog jos turtinė padėtis gali pasikeisti.
Dėl šios nutarties atsakovė I. I. pateikė atskirąjį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi buvo atmestas, o ginčijama nutartis palikta nepakeista. Teismas pripažino, jog pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes iš esmės nėra motyvuotas, nėra aiškus naujų aplinkybių paaiškėjimo terminas, neaiškios proceso atnaujinimo ribos. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė atsakovei I. I. naują terminą iki 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui.
Šalies argumentai
Atsakovė I. I. 2013 m. kovo 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimo, o, šalindama teismo nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, tą pačią dieną pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-122-565/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės I. I. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o jos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas atmetė pakartotinį atsakovės prašymą dėl jos atleidimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nes sprendė, kad jos pateikti papildomi įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis, kad jai priklausantis butas yra areštuotas – nesudaro pagrindo kitaip išspręsti žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovė nepašalino nei vieno iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jei jis būtų sumokėtas, prašymas dėl proceso atnaujinimo bet kokiu atveju būtų laikomas nepaduotas ir grąžintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė I. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir ateityje nepagerės, patvirtina byloje esantys įrodymai: pažyma apie jos darbo užmokestį, sūnaus nedarbingumo lygio pažyma (atsakovė išlaiko savo pilnametį sūnų, kurio darbingumo lygis – 35 proc.), Nekilnojamojo turto registro išrašas (atsakovei priklausantis butas yra areštuotas penkių antstolių).
2. Prašymo dėl proceso atnaujinimo esmę sudaro ta aplinkybė, kad apeliantei negavus pinigų po motinos mirties, iš jos, kaip iš paveldėtojos, negalėjo būti priteisti pinigai ieškovo naudai. 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimas yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, nes nei apeliantė, nei V. D. pinigų negavo – jie buvo perduoti atsakovei J. B. ir iš jos turi būti priteisti.
3. Apeliantei, kaip V. D. įpėdinei, kreditoriaus RUAB „Junesta“ reikalavimas nebuvo pareikštas laikantis CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, todėl jai negalėjo pereiti ir palikėjos V. D. turtinė prievolė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Dėl prašymo atnaujinti procesą atitikimo jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas – prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Atsakovė I. I. siekia atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010, kurioje 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu iš jos ir atsakovės J. B. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai buvo priteista po 150 025 Lt bei procesinės palūkanos. Šioje Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovo RUAB „Junesta“ reikalavimų faktinį pagrindą sudarė 2006 m. gruodžio 19 d. preliminariąja žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp J. B., I. I. bei V. D., kaip pardavėjų, ir ieškovo RUAB „Junesta“, kaip pirkėjo, prisiimtų įsipareigojimų dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pažeidimas dėl pardavėjų kaltės, dėl ko atsakovėms atsirado prievolė dėl ieškovo joms pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį perduotų pinigų grąžinimo.
Atsakovė I. I. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo atsakovė I. I., pagrindą šių aplinkybių konstatavimui sudaro naujas įrodymas – 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimas, kuris patvirtina, jog V. D. ir I. I. pagal 2006 m. gruodžio 19 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį gautus pinigus perdavė J. B., kas sudaro pagrindą daryti išvadą dėl atsakovės I. I. prievolių ieškovui RUAB „Junesta“ nebuvimo.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovė I. I. buvo įpareigota pateikti 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo originalą. Byloje nustatyta, jog kartu su 2012 m. gruodžio 11 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovė buvo pateikusi 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo, sudaryto tarp J. B. ir I. I., kopiją (b.l. 9). Pateikdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, atsakovė pateikė 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo, sudaryto tarp J. B. ir V. D., originalą (b.l. 21). Kadangi skiriasi atsakovės pateikta dokumento kopija ir originalas, todėl iš jos prašymo dėl proceso atnaujinimo neaišku, kuriuo iš šių 2006 m. gruodžio 20 d. sudarytų susitarimų ji remiasi. Jei atsakovė remiasi abiem 2006 m. gruodžio 20 d. sudarytais susitarimais, tai ji pažeidė pareigą ne tik pateikti abiejų susitarimų originalus, bet ir pareigą tai aiškiai nurodyti savo prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvuose.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, buvo įpareigojęs atsakovę nurodyti 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo radimo datą, kadangi tai turi teisinę reikšmę CPK 368 straipsnyje įtvirtinto prašymo padavimo termino skaičiavimui. Pažymėtina, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingą minėto susitarimo radimo datą: 2012 m. gruodžio 11 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo – 2012 m. rugsėjo mėnuo; 2012 m. gruodžio 19 d. atskirajame skunde – 2012 m. rugpjūčio mėnuo; 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. kovo 6 d. patikslintuose prašymuose dėl proceso atnaujinimo – 2012 m. rugsėjo 21 d. Todėl pripažintina, jog atsakovė I. I. pažeidė pareigą nurodyti teisingą 2006 m. gruodžio 20 d. susitarimo radimo datą bei pagrįsti tai atitinkamais įrodymais.
Prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovė I. I. pareiškė teismui prašymą, jog, atnaujinus procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1252-565/2010, teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, priimtų naują sprendimą, kuriuo iš atsakovės J. B. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai priteistų 225 037 Lt, o iš atsakovės I. I. ieškovo RUAB „Junesta“ naudai – 75 012 Lt. Tokiu būdu atsakovė I. I. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodydama, jog nei ji, nei V. D. pagal 2006 m. gruodžio 19 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pinigų nėra gavusios, teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluotu prašymu pripažįsta savo prievolę dėl 75 012 Lt skolos grąžinimo ieškovui RUAB „Junesta“, nes prašo, pakartotinai išnagrinėjus bylą, šią sumą priteisti iš jos ieškovui. Tai sudaro pagrindą konstatuoti esant prieštaravimui tarp jos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ir jos teismui suformuluoto prašymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neištaisė trūkumo dėl proceso atnaujinimo ribų tinkamo nurodymo.
Be to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo ribų tinkamo apibrėžimo, iš atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra aišku, ar ji, kaip V. D. įpėdinė, savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu nurodo savo prievolės ieškovui RUAB „Junesta“ nebuvimą dėl to, kad ieškovas, kaip mirusios V. D. kreditorius, pažeidė CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą savo reikalavimų pareiškimo atsakovei, kaip palikėjos įpėdinei, tvarką, ir kaip ši aplinkybė susijusi su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu ar kitu proceso atnaujinimo pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog atsakovė I. I. neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, dėl ko šis prašymas pagrįstai buvo laikytas nepaduotas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (115 str. 3 d.).
Dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo
Apeliantė I. I. atskiruoju skundu skundžia ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinimas ar jo atmetimas nagrinėjamu atveju nebūtų turėjęs jokios teisinės reikšmės atsakovės I. I. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimui, kadangi, nepašalinus kitų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartyje nurodytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, šis atsakovės procesinis dokumentas pagrįstai buvo laikytas nepaduotu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria inter alia buvo atmestas atsakovės I. I. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teisėtumo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus – 2012 m. gruodžio 7 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 16379 (b.l. 14) bei atsakovės sūnaus K. I. darbingumo lygio pažymą Nr. 0671200 (b.l. 12) – kaip nesudarančius pagrindo tenkinti minėtą atsakovės prašymą. Atsakovei I. I. pakartotinai teikiant prašymą dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jį grindžiant jos nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (butą, esantį Viršuliškių g. 83-11, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė - 154 000 Lt) ir jo areštą patvirtinančiu įrodymu (2013 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 36-37)), Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi padarė išvadą nesant pagrindo pripažinti sunkią atsakovės turtinę padėtį ir ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties šioje dalyje teisėtumo, pripažįsta, jog atsakovė visapusiškai nepagrindė savo sunkios turtinės padėties dėl turimo turto ir piniginių lėšų. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad jai nuosavybės teise priklausė 514/13998 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste. Registro duomenimis, atsakovei priklausiusios žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė – 124 369,05 Lt. Šio registro duomenys taip pat patvirtina, jog 2010 m. birželio 7 d. atsakovė sudarė šios žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-4032. Nesant viešojo registro duomenis paneigiančių atsakovės galimas pajamas patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti jos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovei I. I. priklausančio buto arešto faktas pats savaime nepatvirtina, jog ji neturi kito turto ar piniginių lėšų. Be to, atsakovei savo sunkią turtinę padėtį įrodinėjant sūnui teikiamu išlaikymu, ji turėjo pateikti ir sūnaus gaunamas pajamas (pašalpas, pensijas ar išmokas) patvirtinančius įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.