- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- 1-1270-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15131-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis E. K. davė mažesnės negu vieno MGL vertės kyšį policijos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis:
2017-03-30, laikotarpiu nuo 09.05 val. iki 09.20 val., Vilniuje, Liepkalnio 41, stovėdamas prie policijos tarnybinio automobilio Skoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarnybiniame automobilyje sėdėjusių Vilniaus aps. VPK PR 2-os kuopos 4-o būrio vyriausiųjų patrulių G.L. S. ir D. L. akivaizdoje, sakydamas jiems „nerašykit, aš jums geriau ant pietų duosiu", pro atidarytas tarnybinio automobilio dešinės pusės priekines dureles kaltinamasis E. K., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą, padėjo 20 Eur į šių durelių daiktadėžę ir tokiais veiksmais siekė minėtus policijos pareigūnus papirkti, kad išvengtų administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 3 d. už tai, kad 2017-03-30, apie 09.05 val., Vilniuje, Dunojaus 4, vairuodamas automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (telefonu).
Kaltinamasis E. K. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad kaltinimus supranta, tačiau su jais nesutinka. Pripažįsta, kad minėtą rytą buvo sustabdytas pareigūnų už tai, kad vairuodamas automobilį kalbėjo telefonu. Pradžioje prie jo priėjo pareigūnė, pareikalavo dokumentų, minėjo, kad jis padarė pažeidimą, nes kalbėjo telefonu. Nesiginčijo. Po ko jis nuėjo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Vienas pareigūnas buvo už vairo, o moteris - keleivio vietoje. Pareigūnai jam pasakė, kad patikrins, ar turi jis nuobaudų. Liepė jam grįžti prie savo automobilio, ko jis nepadarė. Žinojo, kad nuobaudų neturi, skubėjo, todėl nutarė susimokėti pinigus - baudą vietoje. Kyšio pareigūnams jis nesiūlė. Papirkti pareigūnų nesiekė. Norėdamas susimokėti baudą vietoje padėjo pinigus, t.y. 20 eurų, į tarnybinio automobilio durelių daiktadėžę. Policininkai jo neįspėjo dėl galimos atsakomybės, nes priešingu atveju tokių veiksmų nebūtų daręs ir pinigus būtų atsiėmęs. Buvo sulaikytas. Už KET pažeidimą jam paskyrė 30 eurų baudą. Gailisi dėl savo poelgio, dabar tokių veiksmų neatliktų. Tačiau įvykio metu savo veiksmų jis gerai neapmąstė. Dabar dirba pagal verslo liudijimą.
Liudytoja G.L. S., policijos pareigūnė parodė, kad atsimena pažeidėją ir atpažįsta jį teismo posėdžių salėje. Dirbo su bendradarbiu D. L.. Kaltinamasis vairavo krovininį automobilį ir kalbėjo telefonu, todėl buvo sustabdytas Liepkalnio gatvėje. Priėjo prie jo automobilio, pasakė apie pažeidimą. Vairuotojas pateikė dokumentus. Jam buvo paaiškinta, jog bus surašytas protokolas. Vairuotojas pasisakė: „gal nereikia, duosiu jums ant pietų“. Paaiškino jam, kad už papirkimą yra numatyta atsakomybė. Grįžo į tarnybinį automobilį protokolui surašyti, tuomet priėjo vairuotojas ir vėl aiškino jiems: „gal nerašykit, duosiu ant pietų“. Pakartotinai buvo įspėtas, tačiau jis nesuprato ir įdėjo 20 eurų į tarnybinio automobilio dureles. Tada jam buvo pasakyta, kad bus surašytas protokolas, o už kyšio davimą reikės vykti į policijos komisariatą. Dėl kyšio davimo jis nesigailėjo, tik pasakė, kad jie sugadino jam gyvenimą.
Liudytojas D. L., policijos pareigūnas parodė, kad atsimena kaltinamąjį. Sustabdė jo vairuojamą automobilį, nes jis padarė pažeidimą - kalbėjo telefonu. Porininkė nuėjo, paėmė dokumentus ir grįžo į tarnybinį automobilį rašyti protokolą. Vairuotojas priėjo prie jų mašinos, sustojo dešinėje pusėje prie durelių, įkišo 20 eurų, sakydamas, kad „čia jums ant pietų“. Jis buvo įspėtas dėl galimos atsakomybės, tačiau į tai nereagavo. Pinigų nepaėmė. Kolegė aiškino, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už papirkimą dar prie jo automobilio.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas tarnybinis automobilis Skoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Buvo apžiūrėta 20 Eur kupiūra Nr. UB 4029382379, kuri buvo pridėta prie bylos medžiagos ir yra saugoma Vilniaus apskrities VPK.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Taigi, papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kasacinis teismas pažymi, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-176/2014, 2K-506-788/2015).
Teismų praktikoje, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo, pabrėžiama, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t.y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos išvadai, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (pvz., išvengti griežto nubaudimo, didelių turtinių nuostolių, išsaugoti gerą reputaciją).
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. birželio 21 d. įstatymu buvo papildytas BK 230 straipsnis ketvirtąja dalimi ir pateiktas kyšio sąvokos išaiškinimas. Šioje dalyje nurodyta, kad XXXIII skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t.y. ko konkrečiai siekė kyšio siūlytojas, davėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis E. K., pripažindamas atliktų veiksmų objektyviąją pusę, neigia turėjęs tyčią duoti kyšį ir taip papirkti policijos pareigūnus, kad šie neveiktų vykdydami įgaliojimus ir nesurašytų jam administracinio nusižengimo protokolo už įvykdytą teisės pažeidimą - vairavimą transporto priemonės naudojantis rankomis mobiliuoju telefonu, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymu visetu buvo nustatyta, kad kaltinamasis veikė siekdamas būtent tokio tikslo ir rezultato, t.y. administracinio nusižengimo protokolo jam nesurašymo.
Bylos duomenimis yra nustatyti faktai, kurių neginčija ir pats kaltinamasis E. K., o būtent tai, kad vairuotojas E. K. vairavo automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, laikydamas jį rankoje. Kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuojant naudotis mobilios ryšio priemonėmis ir už tai yra numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Ir tai, kad 2017 m. kovo 30 d. apie 9.05 val. kaltinamasis E. K. buvo sustabdytas Liepkalnio gt., Vilniuje, kuomet policijos pareigūnė G.L. S. priėjo prie sustabdyto automobilio, paaiškino įvykdyto pažeidimo esmę ir pareikalavo iš vairuotojo dokumentų.
Kaltinamasis nurodo, kad 20 eurų jis padėjo į pareigūnų automobilio durelių „kišenę“, kadangi tiesiog skubėjo ir norėjo vietoje susimokėti baudą, pareigūnų įspėjimo dėl galimos atsakomybės už tokį savo veiksmą negirdėjo, kelyje buvo triukšminga dėl važiuojančių transporto priemonių. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų G.L. S. bei D. L. parodymais apie tai, kad padėdamas į durelių daiktadėžę pinigus (20 eurų), kaltinamasis aiškiai pasisakė „nerašykit, aš jums geriau ant pietų duosiu“. Tokiu būdu, kaltinamasis E. K. suvokė, kad šiais veiksmais siekia, jog jam nebūtų surašytas už įvykdytą pažeidimą protokolas ir žada už tai atsidėkoti pareigūnams - „duoti pietums“. Savo žodžius jis patvirtino veiksmais, kuomet į tarnybinio automobilio durelių daiktadėžę įdėjo 20 eurų. E. K. pripažįsta, kad iš jo buvo paimti dokumentai, matė, kad pareigūnė dirbo kompiuteriu ir tikrino, ar jis neturi nuobaudų, ruošėsi surašyti jam protokolą.
Kaltinamasis E. K. teigia, kad norėjo vietoje sumokėti baudą už įvykdytą teisės pažeidimą, tačiau tokią jo poziciją paneigia tai, jog jis turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, buvo baustas už KET pažeidimus baudomis ir gerai žino, kad vairuotojai nemoka pareigūnams baudų vietoje. Kita vertus, jis pats pripažįsta, kad jam nebuvo netgi pareigūnų pasakyta, kokio dydžio bauda jam gresia. Už jo padarytą pažeidimą ANK 417 straipsnio 3 dalis numato baudą nuo 60 iki 90 eurų. Taigi, netgi taikant administracinį nurodymą, jis privalėtų mokėti ne 20 eurų, bet daugiau - 30 eurų. Vėl gi, 20 eurų jis neperdavė pareigūnams į rankas, savo veiksmų nelydėjo žodžiais apie mokamą baudą, priešingai - pinigus jis įdėjo į durelių daiktadėžę, aiškindamas, kad „duoda pietums“.
E. K. parodė, kad jis negirdėjo pareigūnų įspėjimų apie galimą atsakomybę už tokį veiksmą, t.y. pinigų davimą pareigūnams. Nors ir neneigia, kad toks įspėjimas galėjo būti. Liudytoja, pareigūnė D.L. S. teigia, kad įspėjo vairuotoją, tiek prie jo automobilio, tiek ir prie tarnybinio. Šioje vietoje, teismas, pripažindamas įrodytu įspėjimo faktą, pabrėžia, kad BK 227 straipsnio dispozicijoje, kaip ir kituose straipsniuose, toks požymis nėra nurodytas. Tai reiškia, kad jis nėra būtinas, bet gali būti įrodinėjamas siekiant pagrįsti kitus dispozicijoje nurodytus požymius, pavyzdžiui, tyčios turinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, „kad BK 227 straipsnio nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo su tuo, ar prieš kyšio siūlymą asmuo buvo įspėtas dėl už tai gresiančios baudžiamosios atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-648/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-291-593/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į visa tai, teismas pripažįsta įrodytais kaltinamojo E. K. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes: 2017-03-30, laikotarpiu nuo 09.05 val. iki 09.20 val., Vilniuje, Liepkalnio 41, sakydamas pareigūnams „nerašykit, aš jums geriau ant pietų duosiu", būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšininkavimą, kaltinamasis davė jiems kyšį - padėjo 20 Eur į šių durelių daiktadėžę ir tokiais veiksmais siekė minėtus policijos pareigūnus papirkti, kad išvengtų administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017-03-30, apie 09.05 val., Vilniuje, Dunojaus 4, vairuodamas automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis (telefonu).
Asmuo pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, laikomas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, E. K. davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo asmenybę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, arba jų nebuvimą, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Spręsdamas E. K. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, kuris baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Byloje nėra nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo E. K. asmenybė yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, jis nėra teistas, yra dirbantis pagal verslo liudijimą. Augina nepilnametį vaiką. Galiojančių administracinių nuobaudų 2017-03-30 dienai neturėjo. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo svarstyti griežtesnių bausmių nei numatyta švelniausia bausmė. Kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis yra žymiai žemesnis nei galimas baudos vidurkis.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 75,27 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam E. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi byla buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 straipsniais, teismas
NUSPRENDĖ:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti 15 MGL dydžio (564,90 Eur) bauda.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.
Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuoti 20 Eur, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK (kvitas A 2017-04-04 Serija AAC Nr.003454).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 75,27 Eur išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. K. netenkinti.
Nuosprendžiui perdavus vykdyti kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.