Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15548-2024 (ROIK 24242184463).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. (toliau ir – pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15548-2024 (ROIK 24242184463) (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Nutarime konstatuota, kad A. M. 2024 m. gegužės 18 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą kuo trumpesniam laikotarpiui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tik formaliai nurodė, jog atsižvelgė į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Labai gailisi dėl savo lengvabūdiško elgesio ir veiksmų. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, artimųjų priežiūrai. Turi šeimą, yra oficialiai įregistruota santuoka, turi (duomenys neskelbtini) vaiką. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą. Nors labai seniai buvo nuteistas, tačiau naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgių nėra, be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad piktnaudžiauja alkoholiu. Dirba, darbdavio charakterizuojamas, kaip atsakingas ir geras darbuotojas, vienoje darbovietėje dirba jau virš (duomenys neskelbtini) metų. Jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus. 1 metų ribojimas vairuoti transporto priemones atima galimybę dirbti, o transporto priemonių vairavimas yra pagrindinis ir vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Yra profesionalus (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) kategoriją. Išlaiko savo 3 asmenų šeimą, kadangi žmona nedirba. Dirbant kitą darbą negalėtų uždirbti tiek, kad padengtų visos šeimos išlaidas, kurias sudaro: įsiskolinimas bankui nuo 2019 m. už būsto paskolą, kuris siekia virš 50 000 eurų, kiekvieną mėnesį privalo mokėti bankui 370 eurų už būstą, be to, komunaliniai mokesčiai apie 250 eurų, mokestis už darželį apie 100 eurų, nemažai pinigų išleidžiama vaiko (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė teismo sušvelninti jam paskirtą bausmę, neatimti teisės vairuoti, nes ji reikalinga darbui, vaiko priežiūrai. Įvykio dieną jis sunkiai dirbo, po darbo reikėjo remontuoti automobilį, nuvažiavo į garažą, planavo ten tvarkyti automobilį ir daugiau nebevairuoti, tačiau jam paskambinusi žmona pasakė, kad jų vaikas užsirakino balkone. Balkonas yra 7 aukšte, neįstiklintas, o vaikas turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reikalauja daug priežiūros. Jis išsigando ir norėjo kuo greičiau parvažiuoti namo. Buvo išgėręs du butelius alaus, tačiau jautėsi normaliai, todėl vairavo. Nuo garažo iki namų buvo 3 km atstumas, vyko reidas ir pusiaukelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ jį sustabdė policijos pareigūnai. Po antro pūtimo jam nustatė 0,45 prom. neblaivumą, o po 45 minučių jis kreipėsi į Vilniaus universitetinę ligoninę, kad ištirtų kraują, kraujyje rado 0,18 prom. alkoholio. Nesiteisina, blogai tai, kas įvyko, bet jis bijojo dėl vaiko gyvybės. Vaikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam skirta (duomenys neskelbtini), jį reikia (duomenys neskelbtini), vasarą paskirti (duomenys neskelbtini), veža privačiai pas gydytojus. Yra vairuotojas, šiuo metu nebedirba apie 3 mėnesius laiko, gauna nedarbingumo išmoką. Žmona nedirba, prižiūri vaiką. Šeima gyvena iš jo algos ir santaupų. Uždirbdavo apie 2000 Eur. Turi būsto paskolą virš 50 000 Eur sumai, moka 370 eurų per mėnesį. Jam teko girdėti apie alkobloką, sutiktų, jeigu nebūtų kitos išeities, nes jį reikėtų dėti į darbo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai <...>. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skunde pareiškėjas neginčija Nutarime konstatuotų faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, neginčija jam nustatyto neblaivumo dydžio, todėl teismas sprendžia tik dėl A. M. prašymo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pagrįstumo.

Minėta, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas 12 mėnesių (vieniems metams). Administracinio poveikio priemonė paskirta minimaliam terminui. Teismas pažymi, kad spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, Institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų, tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad teisė vairuoti pareiškėjui yra reikalinga, nes jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti kelių transporto priemones, taip pat dėl šeimos poreikių, kad galėtų rūpintis savo mažamečiu vaiku, turinčiu raidos sutrikimų, teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies išimtys dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – neskyrimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, o tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės savaime nelaikytinos išskirtinėmis, o ir pačiam pareiškėjui buvo žinomos nusižengimo darymo metu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vairavo neblaivus. A. M. nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, kuris nedaug viršija minimalią 0,4 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios asmeniui atsiranda administracinė atsakomybė pagal aptariamą straipsnį. Vis dėlto, automobilio vairavimas esant neblaiviam priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje ir aplinkybė, kad pareiškėjui nustatytas neblaivumas nedaug viršijo vairuotojams leistiną ribą, ar kad jo veiksmais nebuvo padaryta žalos, savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Aptariama teisės norma nėra materiali, ji nereikalauja pasekmių, taigi, yra formali. Pakanka neteisėto elgesio, kai vairuotojas yra neblaivus (nuo 0,4 promilių) ir tokios būklės vairuoja transporto priemonę. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo pat pradžių savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Tai skundžiamu nutarimu pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Svarbu paminėti tai, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. nėra pavyzdingas vairuotojas, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad per 5 metų laikotarpį iki šioje byloje aptariamo nusižengimo padarymo jis buvo 16 kartų baustas administracine tvarka, daugelis iš padarytų nusižengimų yra susiję su transporto priemonės vairavimu. Nors dauguma minėtų nusižengimų nelaikytini šiurkščiais KET pažeidimais ir, teismo vertinimu, dar nesudaro pagrindo teigti, kad A. M. yra linkęs sistemingai ir piktybiškai pažeidinėti KET reikalavimus, vis dėlto jie neleidžia ir jo charakterizuoti ir kaip išskirtinai pavyzdingo vairuotojo, nelinkusio pažeidinėti KET reikalavimų. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. M. už vieno iš anksčiau padarytų administracinių nusižengimų padarymą kartą jau buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui, tačiau per laikotarpį nuo šios administracinio poveikio priemonės termino pabaigos, t.y. nuo 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjas buvo net 6 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už naujų KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir pastarąjį nusižengimą, už kurį yra patrauktas atsakomybėn skundžiamu nutarimu. Be to, įvertintina ir tai, kad A. M. yra nebe pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 22.00 val., Architektų g. 208, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą jam, be kita ko, buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad A. M. nėra drausmingas vairuotojas, anksčiau jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniems laikotarpiams – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo šioje byloje aptariamo šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymo, todėl šįkart, siekiant sulaikyti pareiškėją nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, teismo vertinimu, yra būtina jam taikyti ne vien tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad A. M. paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas neskiriant pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skiriant trumpesnį nei minimalus terminas. Teismo vertinimu, tiek minimalaus dydžio piniginė nuobauda, tiek minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė pareiškėjui buvo paskirtos tinkamai, įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, paties pareiškėjo asmenybę.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo Institucijos nutarimo, pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, jog šiuo atveju tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-15548-2024 (ROIK 24242184463) paliktinas nepakeistas, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15548-2024 (ROIK 24242184463) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.