Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-623-798/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-03-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2-623-798/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01264-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-623-798/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01264-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lintdora“ buvusio vadovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lintdora“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lintdora“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonės bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi pripažino BUAB „Lintdora“ bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrovės nemokumo momento, nurodė, kad BUAB „Lintdora“ finansinės atskaitomybės dokumentų registrui neteikė, jokio turto neturi. 2018 m. gruodžio 18 d. rangos sutarties pagrindu 2019 m. sausio 11 d. bendrovei (ir jos nurodytai įmonei) kaip rangovui buvo pervesti 63 571,36 Eur. 2019 m. gegužės 7 d. pranešimu apie rangos sutarties nutraukimą nurodoma, kad bendrovė nevykdo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl buvo pareikalauta iš bendrovės grąžinti sumokėtą avansą. Taigi esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad jau nuo 2019 m. gegužės 7 d. BUAB „Lintdora“ tapo nemokia.

2.2. Teismas nustatė, kad J. J., buvęs įmonės vadovas, bankroto administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų. 2020 m. sausio 9 d. rašytiniame paaiškinime bankroto administratoriui nurodė, kad nei įmonės balanso, nei buhalterinių dokumentų pateikti negali, įmonė veiklos nevykdo, neturi buhalterijos specialistų, negali vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes įmonei nepateikta reikalinga dokumentacija. Suinteresuoto asmens paaiškinimu, bendrovė buvo sudariusi tik vieną rangos sutartį su UAB „SportIN Grupė“, kuri nebuvo vykdoma dėl užsakovo kaltės. Neneigė, kad UAB „SportIN Grupė“ pervedė bendrovei avansą, tačiau nurodė, jog bendrovė šių piniginių lėšų neturi, jos buvo panaudotos paruošiamiesiems darbams, dalis pinigų buvo pervesta kitai įmonei darbams apmokėti, tačiau tiksliai kokie paruošiamieji darbai buvo atlikti, paaiškinti negalėjo. Suinteresuotas asmuo teigė turintis visus dokumentus, patvirtinančius gautų lėšų pervedimą UAB „NT partneriai“ (35 378,36 Eur), o nepateikė jų anksčiau, nes nežinojo, kad reikia pateikti. Be to, J. J. teigė, kad nežinojo apie teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šiuos suinteresuoto asmens argumentus atmetė.

2.3. Po rangos sutarties sudarymo bendrovė gavo piniginių lėšų; šios lėšos bankroto administratoriui nėra perduotos. Kaip matyti iš buvusio vadovo paaiškinimų, jos buvo panaudotos paruošiamiesiems statybos darbams atlikti, tačiau nei bankroto administratoriui, nei teismui jokie dokumentai, patvirtinantys šių piniginių lėšų panaudojimo pagrįstumą, nepateikti. J. J. nurodė, kad jis buvo ir UAB „Enifas“ vadovu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Enifas“ 2019 m. liepos 4 d. nutartimi irgi iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d.). Tai suponuoja išvadą, kad J. J. buvo žinomos ir aiškios Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos valdymo organo pareigos dėl tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo. Teismas pažymėjo, kad sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas sudaro prielaidas nuslėpti tikrąją įmonės turtinę padėtį, nemokumo priežastis, netinkamą įmonės valdymo organui tenkančių pareigų vykdymą, sandorius, išvengti asmeninės atsakomybės.

2.4. Teismas padarė išvadą, kad dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei neleidžia susidaryti objektyvios nuomonės dėl įmonės veiklos bei užkerta galimybę nustatyti nemokumo priežastis, toks neveikimas traktuotinas kaip sąmoningas siekimas neatskleisti tikrosios bendrovės finansinės padėties bei įvertinti jos veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus. Taigi bendrovės bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį; konstatuotina, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ar buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2.5. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Lintdora“ bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Suinteresuotas asmuo BUAB „Lintdora“ buvęs vadovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį. Nurodė, kad UAB „Reniva“, atliekanti nemokumo administratoriaus funkcijas, nepateikė teismui pagrindinio dokumento, kuriuo turi vadovautis abi šalys UAB „SportIN Grupė“ ir BUAB „Lintdora“. Tai – Rangos sutartis Nr. 2018/12-01 2018 m. gruodžio 18 d. sudaryta tarp UAB „SportIN Grupė“ (Užsakovė) ir BUAB „Lintdora“ (Rangovė). BUAB „Lintdora“ nepažeidė nei vieno sutarties straipsnio, priešingai nei UAB „SportIN Grupė“, kuri neįvykdė nei vieno sutarties įsipareigojimo. Pagal nurodytos Rangos sutarties 3.1 punktą rangovas įsipareigoja darbus pradėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai Užsakovas perduos Rangovui projektinę dokumentaciją su užrašu „Pritariu statyti“, kas neįvykdyta iki šiol. Vadovaujantis 3.3 sutarties punktu Užsakovei nepateikus darbo brėžinių, statybos darbų terminas pratęsiamas. BUAB „Lintdora“ sutarties nepažeidė ir sutarties nutraukimas dėl Rangovės kaltės neteisėtas. Priešingai pagal Rangos sutarties 3.4 punktą, jeigu darbai laiku nebaigiami dėl Užsakovo kaltės, Užsakovas Rangovui moka 20 000 Eur baudą ir atlygina kitus dėl Užsakovo kaltės patirtus nuostolius. Todėl Užsakovė sąmoningai nepateikė teismui Rangos sutarties, nes būtų aišku, jog Užsakovė yra kalta dėl sutarties nevykdymo. BUAB „Lintdora“ nėra skolinga UAB „SportIN Grupė“, o priešingai Užsakovė skolinga BUAB „Lintdora“ 20 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovė BUAB „Lintdora“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1337-577/2021 atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1337-577/2021 palikti nepakeistą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. J. atskirajame skunde citavo Rangos sutarties įsipareigojimus ir sutarties nutraukimo pagrindus, kurie absoliučiai nesusiję su pareikštu pareiškimu dėl BUAB „Lintdora“ bankroto pripažinimu tyčiniu, taip pat suinteresuotas asmuo atsiliepimu nepaneigė fakto, jog BUAB „Lintdora“ buhalterinę apskaitą vedė netinkamai, bei ateityje ketina perduoti BUAB „Lintdora“ dokumentus ir turtą, kas sudaro pagrindą daryti išvadai, jog apeliantas, būdamas BUAB „Lintdora“ direktoriumi, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neperdavė administratoriui būtinų dokumentų ir šie veiksmai traktuotini kaip sąmoningas siekimas neatskleisti tikrosios bendrovės finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl dokumentų pridėjimo prie bylos

6. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas J. J. pateikė į bylą Rangos sutartį Nr. 2018/12-01 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytą tarp UAB „SportIN Grupė“ (Užsakovė) ir BUAB „Lintdora“ (Rangovė).

7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad aukščiau nurodyta Rangos sutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pakartotinai į bylą prijungti byloje jau esantį dokumentą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai į bylą pateiktą Rangos sutartį atsisako priimti kaip perteklinę.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Lintdora“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad klausimo, ar įmonės bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia įstatyme nustatytos pareigos bankroto (nemokumo) administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 30 punktą). Tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 28 punktas).

11. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sprendžia, kad apelianto J. J. atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl BUAB „Lintdora“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

13. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria BUAB „Lintdora“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nurodė, kad bankrutavusi bendrovė nepažeidė sudarytos Rangos sutarties, o ją pažeidė užsakovė, todėl užsakovė privalo rangovei sumokėti baudą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla BUAB „Lintdora“, nemokumo administratoriumi paskirtas T. K.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d. Bankroto byloje 2020 m. sausio 21 d. patvirtinti 94 350 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. 2020 m. birželio 22 d. nutartimi atstatydintas BUAB „Lintdora“ nemokumo administratorius T. K. ir paskirta nemokumo administratorė UAB „Reniva“. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė įregistruota 2018 m. liepos 24 d., nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (bankroto bylos iškėlimo) įmonės vadovo pareigas ėjo apeliantas J. J. Taigi, būtent apeliantui įstatymai numatė pareigą dėl tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo.

15. 2019 m. spalio 30 d. teismo nutartyje, kuria BUAB „Lintdora“ iškelta bankroto byla yra nustatyta, kad bendrovė valstybės įmonei Registrų centras neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. BUAB „Lintdora “ pradelstas įsiskolinimas kreditorei (ieškovei) yra 96 000 Eur. BUAB „Lintdora“ transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė nereagavo nei į ieškovės raginimus atsiskaityti nei į teismo siunčiamus dokumentus. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovė arba turi rimtų finansinių problemų, arba apskritai nevykdo veiklos.

16. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, kad atsiliepdamas į ieškovės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bendrovės buvęs vadovas J. J. taip pat teisinosi, jog bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų nepildė, kadangi ji nevykdė veiklos. O apie pareigą perduoti nemokumo administratorei įmonės finansinius dokumentus ir turtą, apeliantas apskirtai nežinojęs.

17. Pirmiausia pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad būtent ūkio subjekto vadovas (o ne kiti subjektai) atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti aplinkybių, susijusių su įmonės vykdoma veikla, turtu, pajamomis, debitoriniais ir kreditoriniais įsipareigojimais, įvertinti buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės sudarytų sandorių, turto ir įsipareigojimų santykio ir kt., tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Taigi, vertintina, kad apeliantas galimai į bylą ir juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės apskaitos dokumentų neteikia todėl, jog jie galimai gali patvirtinti apeliantui nepalankias aplinkybes. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir / arba jų neperdavimo nemokumo administratoriui ne tik nėra įmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir / ar struktūros, tačiau šie veiksmai gali padaryti žalos įmonės kreditoriams, kurie dėl pajamų ir lėšų neapskaitymo galimai negalės nukreipti išieškojimo nei į įmonei priklausantį turtą, nei į įmonės gaunamas pajamas.

18. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad apelianto argumentai dėl bendrovės bankroto nepripažinimo tyčiniu yra nenuoseklūs, kadangi buvo teigiama, kad su atstatydintu bankroto administratoriumi buvo labai aktyviai bendradarbiauta, tai apeliantas teigia, kad nežinantis apie pareigą bendradarbiauti su nemokumo administratore ir perduoti įmonės turtą ir dokumentus Vėliau apeliantas nurodė, kad jokių finansinės atskaitomybės dokumentų bendrovė nepildė. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių apelianto argumentus apie tai, kad jis aktyviai bendravo su nemokumo administratoriais ir siekė įgyvendinti pareigą perduoti nemokios bendrovės turtą ir finansinius dokumentus. Galiausiai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad visos J. J. vadovaujamos bendrovės (pavyzdžiui, J. įmonė „J.“, UAB „Enifas“) šiuo metu yra bankroto stadijose. Todėl visiškai neįtikinamai atrodo apelianto versija, kad jis, kaip bendrovės vadovas, nežinojo apie pareigą perduoti bendrovės turtą ir visus turimus dokumentus nemokumo administratoriui.

19. Byloje yra nustatyta, kad atsakovė BUAB „Lintdora“ turi vienintelį kreditorių – UAB „SportIN Grupė“. Su nurodyta kreditore buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 18 d. Rangos sutartis Nr. 2018/12-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti Sutartyje numatytus statybos darbus, o kreditorė įsipareigojo už aukščiau nurodytus statybos darbus sumokėti numatytą kainą. Būtent iš šios Sutarties nuostatų yra kilęs kreditorės reikalavimas atsakovei, t. y. UAB „SportIN Grupė“ remiantis tarp šalių pasirašytos Sutarties 4.6. punktu, įsipareigojo sumokėti 64 350,00 Eur avansą, šią sumą pervesdama į antstolio Rimanto Vižainiškio depozitinę sąskaitą, o likusią 32 000 Eur sumą kreditoriaus vardu pervedė atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad kreditorė tinkamai įvykdė Rangos sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad kreditorė yra skolinga bankrutavusiai bendrovei 20 000 Eur. Priešingai nei teigia apeliantas, būtent BUAB „Lintdora“ negalėjo vykdyti Rangos sutarties sąlygų, kadangi netgi kreditoriaus reikalavimo dėl avanso grąžinimo pateikimo dieną, BUAB „Lintdora“ neturėjo kvalifikacijos atestato statybos darbams vykdyti. Taigi vertintina, kad apeliantas neturėjo teisės sudaryti su kreditore Rangos sutarties dėl statybos darbų atlikimo, neturėdamas visų reikalingų dokumentų.

20. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Pažymėtina ir tai, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

21. Taigi, atmestinas apelianto argumentas dėl to, kad jis turi visus reikalingus dokumentus, kurie gali patvirtinti, jog jis statybos darbus atlikti ruošėsi ir gali pagrįsti lėšų pervedimą UAB „NT partneriai“ (35 378,36 Eur). Pavedimą, kurį, anot apelianto jis atliko paruošiamiesiems darbams atlikti, pagrindžiančių dokumentų apeliantas nepateikė nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nei sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nei apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant apelianto skundą. Kreditorės pervesti pinigai (avansas) atsakovei už rangos sutartimi sulygtus darbus nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti. Todėl spręstina, kad apeliantas skundo argumentų neįrodė.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Lintdora“ nuo 2019 m. gegužės 7 d. tapo nemokia, kadangi 2019 m. gegužės 7 d. pranešime apie rangos sutarties nutraukimą kreditorė nurodė, kad bendrovė nevykdo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl buvo pareikalauta iš bendrovės grąžinti sumokėtą avansą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi šios išvados apeliantas pateiktame skunde nenuginčijo.

23. Galiausiai susipažinus su atskirojo skundo argumentais, nenustatyta, kad apeliantas būtų ginčijęs pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, kad teismas netinkamai išnagrinėjo klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

24. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas

25. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindo teigti, jog buvęs atsakovės vadovas, kaip juridinio asmens valdymo organas, nesilaikė įstatymo jam deleguotų pareigų, veikdamas juridinio asmens vardu. Tame tarpe ir ignoravo įstatyme numatytą pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir esminio bendrovės turtinės padėties pabloginimo. Todėl darytina išvada, kad apeliantas, būdamas atsakovės vadovu, nebuvo lojalus bendrovės interesams, nebuvo pakankamai rūpestingas, jo priimami sprendimai nebuvo sąžiningi bendrovės ir atžvilgiu. Kaip minėta, apeliantas neturėjo sudaryti Rangos sutarties su ieškove, kol nėra gauti visi reikalingi kvalifikacijos dokumentai statybos darbams atlikti. O supratęs, kad bendrovė tokių dokumentų negaus, apeliantas, būdamas atsakingu vadovu, privalėjo nedelsdamas ieškovei grąžinti sumokėtą avansą ir Rangos sutartį nutraukti. Galiausiai apeliantas neįrodė, kad Rangos sutartį jis buvo pradėjęs vykdyti ir pervedė avansą kitai bendrovei paruošiamiesiems statybos darbams atlikti. Taip pat apeliantas skunde nepaneigė jokių pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodomų aplinkybių. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tyčinio bankroto požymiai.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas