Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-09 · Byla Nr. ATP-689-498/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.11.-619-297/2015Nutarimas · 2015-05-11Alytaus apylinkės teismas
  2. ATP-689-498/2015Nutartis · 2015-07-09Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-233-800/2023Nutarimas · 2023-09-28Alytaus apylinkės teismas
  4. A2.13.-260-800/2023Nutarimas · 2023-11-14Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
ATP-689-498/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00491-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 50.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-689-498/2015
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00491-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu Nr. A2.6.-79-791/2015 buvo pripažinta, kad E. L. 2015-01-02 apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (įvertinus matuoklio paklaidą, nustatytas 2,42 promilės girtumas), vairavo automobilį Audi A4, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124-1 str. 8 d. Už šių pažeidimų padarymą pažeidėjui paskirta subendrinta nuobauda - 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. 2015-03-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi iškelta A. L., gimusiam 1960-07-14, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, liudytoju buvo apklaustas A. L.. Jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnyje, 2015-02-18 teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, tvirtindamas, jog jis įvykio dieną, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Audi A4, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo drauge su juo važiavo E. L. ir K. L.. Nurodė, kad atvykęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, netyčia nuspaudęs laisvą pavarą, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes išsigando, kadangi kilo triukšmas, vienas žmogus norėjo jį mušti, todėl broliui liepė likti ir išsiaiškinti, laukti policijos, o jis išvažiavo.

Alytaus rajono apylinkės tesimo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu A. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje, skirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-11 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.6194-297/2015 ir bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėjimui į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Apeliaciniame skunde A. L. nurodo, kad teismas nagrinėdamas jo brolio atžvilgiu iškeltą ATP bylą, ją sprendė ir nagrinėjo išimtinai atsižvelgdamas tik į nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų parodymus, o mano parodymus vertino kritiškai. Skunde nurodo, kad 2015-01-02 Alytaus mieste, brolio paprašytas atvairavo jo sūnui priklausantį automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)". Pakeliui paėmė pažįstamą K. L.. Brolis automobilio nevairavo, nes buvo per daug išgėręs. Atvykus prie parduotuvės, brolis nuėjo už kampo nusišlapinti, o jam užsikalbėjus su K. L., nepastebėjo kaip atleido automobilio stabdi (automobilis su automatine pavarų dėže) ir jis nuriedėdamas atgal nežymiai atsitrenkė į kitą automobilį. E. L. tai pamatęs nuėjo į parduotuvę ieškoti automobilio savininko. Iš parduotuvės išėjus nukentėjusiam, kuris koliojosi, grasino ir paprašė 4000 Lt, bei ruošėsi skambinti policijai, jie su K. L. iš įvykio vietos pasišalino.

A. L. skunde nurodo, kad nukentėjusysis davė melagingus parodymus. Be to apelianto nuomone teismas visiškai nefiksavo įvykio vietoje buvusio dar vieno, asmens. Prie parduotuvės prieš eismo įvykį A. L. brolis užkalbino jo pažįstamą buvusį dziudo trenerį, kuris įsėdo į jo vairuojamą automobilį Audi, nes buvo neblaivus ir prašė, kad jie jį pavežtų į namus. A. L. jį nuvežė į namus -(duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai vertintini visiškai kritiškai. A. L. skunde teigia, kad Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulė S. L. „iš oro" tarnybiniu pranešimu nustatė kas yra kaltininkas. Nukentėjusysis atvirkščiai nei nurodė savo paaiškinime, jau policijai teigė, kad matė tiesiogiai per langą eismo įvykį, tačiau duotame paaiškinime nurodė, kad apie automobilių susidūrimą jis išgirdo iš trenksmo, kurio realiai nebuvo.

Skunde apeliantas teigia, kad į nukentėjusiojo E. M. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) netyčia atsitrenkė A. L., patvirtina jo brolis, jis pats, K. L., kurio policija neapklausė, nors jis buvo iškart nurodytas, eismo įvykį matęs asmuo, kuris apie tai atvirai pranešė atėjęs į parduotuvę ir netiesioginė liudytoja - parduotuvėje tą dieną dirbusi pardavėja vardu D.

Taip pat skunde nurodoma, kad visa įvykio esmė tame, kad neblaivus nesugebėjo tinkamai paaiškinti situacijos ir nenorėjo veltis į ginčą su policijos pareigūnais, kad nebūtų apkaltintas kuo nors daugiau. A. L. skunde teigia, kad nukentėjusysis pradžioje apklausiamas teisme nurodė, kad Audi automobilyje važiavo kažkuris iš brolio vaikų, kuris yra juodas. Jokių vaikų automobilyje nebuvo ir apie tai net nekalbama. Nurodo, kad jo ir sūnaus vaikai yra šviesūs, o jis daugiau nieko nematė ir nežino. Nukentėjusiojo paaiškinime yra pastovūs neatitikimai ir verčia abejoti jo parodymais, kurie yra melagingi. Pirminiuose parodymuose nukentėjusysis teigė, kad jis apie eismo įvykį išgirdo per sukeltą triukšmą, vėliau, kad pamatė per langą, o dar vėliau aiškino ir kitas aplinkybes, kas rodo jo abejones apie eismo įvykio aplinkybes. Teisme nukentėjusysis aiškino, kad automobilio langai buvo aprasoję. Tai jau akivaizdu, kad jis nieko negalėjo matyti per aprasojusius langus. Jo tikslas buvo, bet ką apkaltinti ir nukentėjusysis negalvodamas aiškino kas jam palanku.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusysis aiškino, kad matė parduotuvėje brolį dar prieš įvykį, nors jo parduotuvėje nebuvo. Nurodo, kad nukentėjusysis aiškino, kad buvo išgėręs, alkoholinius gėrimus atseit gėrė parduotuvėje, nes įpūtė 0,81 prom., tačiau tokį faktą paneigė pardavėja, o teismas šio svarbaus fakto neišsiaiškino. Nukentėjusiojo apsirikimui tai irgi galėjo turėti įtakos.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nenustatė koks dar asmuo buvo prieš eismo įvykį atėjęs į parduotuvę su vaiku, kurie irgi matė ir pranešė apie eismo įvykį. A. L. teigimu Nukentėjusysis teisme melavo, kad reikalavo sumokėti 4000 Lt. Taip pat nurodo, kad nukentėjusysis melavo, kad Audi automobiliui sustojus prie parduotuvės buvo pastoviai garsiai burzginamas variklis. A. L. automobilis prie parduotuvės stovėjo išjungtu varikliu ir tik vėliau supainiojęs automatinėje pavarų dėžėje pavarą, netyčia praslydo pro nukentėjusiojo automobilio dureles. Kad nebuvo jokio trenksmo, patvirtina pateikiamos fotonuotraukos. Kitos pateikiamos fotonuotraukos patvirtina, kad nukentėjusysis iš parduotuvės negalėjo tamsiu paros metu nieko matyti per langą, nes langą užstoja prekystalis, o tuo labiau, kad buvo tamsus paros metas.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimą palikti nepakeistą

A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. L. kaltės padarius ATPK 187² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, jis suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei suprato atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą.

Apeliaciniame skunde A. L. iš esmės cituoja nukentėjusiojo E. M. parodymus ir teigia, kad visa ką nukentėjusysis parodė yra melas bei pateikia savo įvykių versiją. Apeliacinės instancijos teismas A. L. apeliaciniame skunde nerado jokių motyvų ir argumentų, kuriais apeliantas pagrįstų savo skundo reikalavimą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu E. L. nubaustas už pažeidimus numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje. 2015 m. kovo 16 d. įsiteisėjusiu nutarimu nustatyta, kad nagrinėjant bylą liudytojas A. L. kelis kartus keitė parodymus, todėl už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje teismas A. L. iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, todėl 2015 m. kovo 16 d. nutarimu nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2015-02-18 teismo posėdžio metu A. L. pats pripažino, kad policijoje duotame paaiškinime „prirašė nesąmonių“. O tai tik patvirtina kad A. L. nuo pat tyrimo pradžios bandė iškraipyti faktines bylos aplinkybes, tokiu būdu siekdamas suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad A. L. tyčia teismui davė melagingus parodymus ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir pagrįstai A. L. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Olegas Šibkovas