Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., nukentėjusiajam E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad E. L. 2015-01-02 apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (įvertinus matuoklio paklaidą, nustatytas 2,42 promilės girtumas), vairavo automobilį Audi A4, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124-1 str. 8 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. kaltės nepripažino, parodė, kad automobilį Audi A4 vairavo jo brolis A. L., o jis sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Automobilyje kartu važiavo K. L. ir dar vienas nežinomas žmogus. Visi buvo neblaivūs, brolis taip pat. Važiavo iš Šarūno gatvės į parduotuvę, esančią Gardino gatvėje. Atvažiavę sustojo aikštelėje, prie parduotuvės. Nuėjo gamtinių reikalų ir grįžęs pamatė, kad Audi A4 atsitrenkusi į džipą. Automobilio Audi dešinys buferis buvo įsirėmęs į džipo užpakalines dešines dureles ir slenkstį. Pažiūrėjo, kas važiavo Audi automobiliu, po to nuėjo į parduotuvę „Žara“ ieškoti džipo savininko. Parduotuvėje džipo savininkui pasakė, kad įvyko autoįvykis, o šis iškvietė policiją. Pripažino, kad tuo metu buvo išgėręs, todėl džipo savininkas gal pagalvojo, kad jis vairavo ir dėl to iškvietė policiją. Nors jis ir pats buvo išgėręs. Tuo metu Audi automobilis nuvažiavo. Nukentėjusysis policijai nurodė jį kaip kaltininką gal dėl to, kad jis liko vienas, o gal dėl to, kad susimaišė, nes jis atėjo prie parduotuvės durų. Nukentėjusysis tikrai negalėjo matyti, kad tai jis vairavo automobilį. Galėjo sumaišyti su broliu, nes abu panašūs. Nurodė, kad nukentėjusysis, būdamas parduotuvėje, negalėjo girdėti atsitrenkimo, nes parduotuvėje yra plastikiniai langai ir dvejos durys. Tai pat jis tikrai negalėjo pastebėti, kad automobilyje važiavo dviese, kadangi automobilio Audi yra užtemdinti stiklai. Jis patikino, kad nebėgo iš įvykio vietos, nors galėjo su jais išvažiuoti ir niekas nebūtų pastebėję. Kadangi jis nevairavo, todėl nebijojo ir atėjo pas nukentėjusįjį. Pripažino, kad automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, bet nukentėjusysis meluoja nurodydamas, jog matė, kad jis vairavo. Automobilį vairavo brolis, todėl tegul jis ir atsako už pažeidimą.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad jis atvažiavo su sūnum į parduotuvę. Prie parduotuvės stovėjo skersai pastatytas sidabrinis automobilis Audi. Savo automobilį pastatė toliau ir praėjo pro Audi automobilį. Pastebėjo, kad viduje sėdėjo šis žmogus (parodė į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį) ir toks juodukas, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptas. Labai nekreipė dėmesio, kuris kur sėdėjo, bet matė, kad jie sėdėjo priekinėse sėdynėse. Parduotuvėje nusipirko butelį Porterio alaus ir laukė žmonos. Vaikščiodamas po parduotuvę išgirdo stipriai gazuojantį automobilį. Pažvelgęs pro langą pamatė, kad Audi automobilis įvažiavęs į jo automobilį, matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo E. L.. Kol užsagstė sūnui striukę, atėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas žmogus ir sako, „broli nepyk, įvažiavau į tavo mašiną“. Jis buvo visiškai girtas. Į lauką iš parduotuvės išėjo kartu su E. L., automobilis Audi buvo atitrauktas apie 3 metrus nuo jo automobilio. Kitas Audi automobilyje buvęs žmogus (juodukas) tuo metu buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo lauke. Kol šnekėjo su E. L., tas juodukas, būdamas dar girtesnis, sėdo už Audi automobilio vairo ir išvažiavo. Jis paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvažiavo jo žmona. Tada E. L. pradėjo kalbėti, kad jis nieko neįrodys. Atvykus policijai visi nuvyko į policijos nuovadą. Norėjo tik tiek, kad draudimas išmokėtų pinigus, nes eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas jo automobilis. E. L. brolį A. pamatė tik policijos komisariate, kai atėjo prisiimti kaltę. Apie tai, kad jie yra broliai, pasakė policijos pareigūnai. Patvirtino, kad negalėjo sumaišyti šių dviejų asmenų, kadangi E. L. yra mažesnio ūgio, veidas randuotas. Be to, būtent su juo bendravo, jis siūlė kelis šimtus litų, bandė susitarti. Vairuotojas buvo visiškai girtas, todėl jis nesileido į kalbas. Įvykio vietoje su liudytoju A. L. tikrai nebendravo, su juo bendravo tik policijos komisariate. Nurodė, jog yra šimtu procentų įsitikinęs, kad eismo įvykio metu už vairo buvo E. L..

Liudytoja S. L. parodė, kad gavo iškvietimą, jog Gardino gatvėje yra eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu, rado nukentėjusįjį su žmona, apgadintą jo automobilį ir visiškai neblaivų šitą asmenį (nurodė į E. L.). Nukentėjusysis paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvažiavo į jo automobilį, bet tuo metu automobilio jau nebuvo. E. L. buvo piktas, agresyvus ir viskuo nepatenkintas, todėl jį sulaikė ir parvežė į policijos komisariatą. Dokumentų įforminimą perdavė Kelių eismo priežiūros pareigūnams. Į policijos komisariatą buvo atėjęs E. L. brolis ir jie ten aiškinosi, kuris vairavo. Eismo įvykio vietoje buvo matyti, kad džipo apgadintas šonas. Nukentėjusysis sakė, kad E. L. savo automobiliu įvažiavo į jo automobilį, nes jie dviese gėrė Audi A4 automobilyje. Tuo metu, jis buvo parduotuvėje ir atėjo E. L. neblaivus ir prisipažino sudaužęs automobilį bei siūlė susitarti, kad nereiktų nieko forminti. Tuo metu asmuo, kuris buvo su E. L., sėdo už vairo ir išvažiavo. Automobilis Audi buvo paslėptas Margio gatvėje, kieme. Iškvietė tralą ir tą automobilį išvežė saugojimui. Broliai L. yra policijai žinomi, kad jie yra skandalistai ir mėgsta išgėrę važinėti, tai ne pirmas kartas.

Liudytojas A. L. parodė, kad tik jis vienas gali pasakyti apie šį įvykį, nes tik jis vienas žino. Nurodė, kad automobilyje buvo jo brolis E. L. (sėdėjo priekyje), K. L. (sėdėjo gale) ir jis - už automobilio vairo. Kadangi automobilio langai buvo tamsinti, todėl niekas nematė, kad jame sėdėjo K. L.. Visi buvo išgėrę, bet jis buvo blaiviausias. Važiavo nuo Šarūno gatvės į parduotuvę Žara. Toje aikštelėje stovėjo keturi automobiliai. Pirmas stovėjo Opelis, po to jų automobilis, toliau trečias automobilis ir ketvirtas. Netyčia įjungęs laisvą pavarą įriedėjo atbulas į tą ketvirtą automobilį. Jis išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo kas atsitiko. Jo brolio automobilyje tuo metu nebuvo, jis tik paskui atėjo iš už kampo. Po kiek laiko atėjo nukentėjusysis, kalbėjo su juo, bet jie pradėjo ant jo rėkti, vienas žmogus norėjo jį mušti, todėl broliui liepė likti ir išsiaiškinti, laukti policijos, o jis išvažiavo. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes išsigando. Automobilį pastatė pas K. L. kieme. Pasitarė su K. L., kad reikia eiti prisistatyti policijoje, nes bus dar blogiau. Policijoje rašė du pareiškimus, nes susinervino, tai prirašė nesąmonių. Patikino, kad joks T. nevairavo, už vairo buvo jis. Parodymus keitė ne dėl to, kad gresia automobilio konfiskacija, o todėl, kad išsigando, kadangi policijos pareigūnas pradėjo jį gąsdinti, kad uždarys.

Liudytojas D. L. parodė, kad tą dieną dirbo su L. K.. Atvykę į policijos komisariatą rado po eismo įvykio pristatytus E. L. ir nukentėjusįjį E. M.. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas, nukentėjusysis parašė paaiškinimą. E. L. buvo patalpintas laikino sulaikymo kameroje, jam buvo nustatytas girtumas. Su nukentėjusiuoju nuvyko į eismo įvykio vietą, nufotografavo, subraižė schemą. Grįžęs į komisariatą, nukentėjusysis parašė paaiškinimą. Ruošiantis nukentėjusiajam išeiti, į komisariatą prisistatė E. L. brolis A. L. ir pareiškė, kad jis vairavo automobilį. Nukentėjusysis iš karto pasakė, kad vairavo tikrai ne šis asmuo, todėl pagal nukentėjusiojo paaiškinimą ir pagal patrulių tarnybinius pranešimus, surašė ATP protokolą E. L.. Su E. L. bendravo pačiu paskutiniu. A. L., kuris aiškino, kad jis vairavo automobilį, davė rašyti paaiškinimą. Jis rašė, kad jis vairavo, po to persigalvojo. Iš jo žodžių buvo surašyti du paaiškinimai, kadangi jis vis nurodė skirtingas aplinkybes, tai vairavo, tai nevairavo automobilio, neteisingai nurodė pažeidimo laiką, neteisingai nurodė automobilį, į kurį atsitrenkė ir automobilį, kurį pats vairavo. A. L. nenorėjo pasirašyti savo paaiškinimo, jis norėjo atsiimti kažkurį vieną paaiškinimą, kuris buvo rašytas iš jo žodžių. Brolis A. L. nenorėjo išduoti automobilio buvimo vietos, stengėsi nuslėpti, bet netyčia išsikalbėjo. Matydamas, kad nieko neišeina, jis pradėjo grasinti dėl ko buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Po to apklausė E. L., kuris nurodė, kad ne jis vairavo automobilį. Nukentėjusysis nurodė, kad tas vairuotojas, kuris vairavo automobilį, liko su juo stovėti ir šnekėti, o kažkas iš automobilio keleivių jį nuvarė. Protokolą surašė pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis. Supildė eismo įvykio schemą. Automobilio apgadinimai atitiko, pagal tą automobilį, kurį rado liudytojo kieme. Liudytojui A. L. spaudimo nedarė, jokių gąsdinimų nebuvo.

Liudytoja L. K. parodė, kad yra kelių policijos patrulė. Paaiškinimus davė E. L. brolis A. L.. Viename jų, jis aiškino, kad vairavo Audi A3 ir atsitrenkė į BMW automobilį, važiuodamas atbulomis, įjungė laisvą pavarą ir nepajautė, kaip nuriedėjo. Neprisiminė, kas buvo rašyta kitame paaiškinime, bet po pirmo paaiškinimo jis persigalvojo, tada pakeitė savo nuomonę ir, pagal jo žodžius, ji surašė antrą paaiškinimą. Liudytojo A. L. niekas negąsdino, jam nebuvo daromas spaudimas. Pirmo paaiškinimo jis nepasirašė, nes pakeitė nuomonę, tada rašė antrą paaiškinimą pagal jo žodžius ir tą paaiškinimą jis pasirašė. Jis savo nuomonę keitė, kadangi nelabai žinojo, į kokį automobilį atsitrenkė, su kokiu automobiliu važiavo, painiojosi laike. A. L. pats parodė, kur pastatytas automobilis. E. L. paaiškinimą ji surašė iš jo žodžių.

Liudytojas K. L. parodė, kad E. ir A. L. yra jo draugai. Žino, kad A. atsitrenkė į automobilį. Buvo tamsu, jis ėjo Vytauto gatve link Žaros parduotuvės. A. išsuko iš Šarūno gatvės, sankryžoje pamatęs jį, sustojo ir paėmė. E. automobilyje snaudė, jis buvo išgėręs. Automobilyje buvo trise - jis, A. ir E.. Visi buvo neblaivūs. A. buvo už vairo, E. sėdėjo šone, jis sėdėjo gale. Nuvažiavę prie Žaros parduotuvės, sustojo. Tada atvažiavo kažkoks automobilis ir sustojo paskui juos. Prikėlė E., kad nueitų į parduotuvę. E. išėjo gamtiniais reikalais. Tada privažiavo dar vienas automobilis. A. norėjo prisiparkuoti normaliai, kadangi į aikštelę atvažiavo daugiau automobilių, nes stovėjo skersai. Jis įjungė atbulinės eigos bėgį ir atsirėmė į automobilį. Nežino į kokį automobilį įvažiavo, į džipą. A. išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo į automobilį, jis išlipęs nebuvo. Tuo momentu atėjo E.. Jie abu apžiūrėjo automobilį. E. nuėjo link parduotuvės, o A. įsėdo į automobilį, jį pavarė truputį toliau nuo to kito automobilio ir sustojęs išlipo. Įvykio vietoje buvo A., E. ir dar du kažkokie žmonės, pradėjo bartis. A. sėdo į automobilį ir jie nuvažiavo. Nežino, kodėl jis išvažiavo, turbūt išsigando. Kadangi buvo tamsu, nukentėjusiojo nepažįsta, todėl nekreipė dėmesio ar jis buvo įvykio vietoje. Tuo metu 17-18 val.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Taigi pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir šiuos veiksmus padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, kad buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau E. L. neigė vairavęs automobilį, tvirtindamas, kad automobilį vairavo brolis A. L.. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus daro pagrįstą išvadą, kad E. L. nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos faktiniams duomenims ir yra vertintos kaip gynybinė pozicija. Tiek nukentėjusysis, tiek ir policijos pareigūnai patvirtino, kad šias asmuo, tariamai vairavęs automobilį, atsirado tik policijos komisariate. Aplinkybę, kad E. L. padarė eismo įvykį, kurio metu būdamas neblaivus apgadino kitą transporto priemonę, patvirtino įvykį matęs ir policiją iškvietęs nukentėjusysis E. M. raštu bei teismo posėdžio metu. Jo parodymai yra nuoseklūs. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis asmuo anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nenustatyta kitų aplinkybių, kad siekia melagingai jį apkalbėti ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo E. M. šališkumo nenurodė ir pats pažeidėjas, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai apžiūrėjo abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, buvo apklausti visi liudytojai ir nukentėjusysis. Policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, netikėti jų duotais parodymais, nėra objektyvaus pagrindo. Teismas pažymi, kad E. L. pakviesti liudytojai skirtingai nurodė tos dienos įvykio aplinkybes. Liudytojas A. L., kuris kelis kartus keitė savo parodymus, parodė, kad jis vairavo Audi A3, aikštelėje netyčia nuspaudė laisvą pavarą ir atbulas atsitrenkė į BMW markės automobilį. Liudytojas K. L. parodė, kad A. norėjo prisiparkuoti normaliai, kadangi į aikštelę atvažiavo daugiau automobilių, nes stovėjo skersai. Šie liudytojų parodymai visiškai nesutampa detalėse, nenuoseklūs, prieštaraujantys ne tik vieni kitiems, bet ir E. L. nurodytoms aplinkybėms. Šie nesutapimai leidžia teismui daryti prielaidą, kad pažeidėjas meluoja. Todėl teismas nesivadovauja A. L. ir K. L. teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes juos vertina kaip melagingus, siekiant padėti E. L. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo tikėti šiais E. L. liudytojų teisme duotais parodymais ir už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje teismas A. L. ir K. L. kelia administracines bylas pagal ATPK 187² straipsnį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui pateiktais bei teisme ištirtais įrodymais, teismui nekyla abejonių, jog E. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 124-1 str. 8 d..

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidimo padarymo dienai galiojančių nuobaudų neturėjo. E. L. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau neteistas, dirba vairuotoju. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina administracinė nuobauda – straipsnio sankcijose numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. L. už pažeidimą, numatytą ATPK 124-1 str. 8 d., skirti įspėjimą, už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., skirti administracinę nuobaudą – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Remiantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.