- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- I-3417-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01983-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (L.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 9 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K neužtikrino reabilitacijos programų, socialinių poreikių, taip pat nepakankamai buvo užtikrinti kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai. Taip pat teigia, kad nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, negalėjo sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti renginių, dirbti. Nurodo, kad tualete nebuvo užtikrintas privatumas. Lukiškių TI-K nėra užtikrinta ventiliacija, natūrali šviesa, oras ir šiluma. Nurodo, kad lovos, baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelės užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Suimtieji kamerose gyveno po tiek asmenų, kiek buvo vietų, todėl negalėjo išsimiegoti, pailsėti, turėjo nuolat sėdėti arba gulėti. Teigia, kad dėl didelio suimtųjų skaičiaus turėjo valgyti atšalusį maistą. Mano, kad vertinant asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kamerų plotą mažino lovos, tualetas, kriauklė, stalas ir spintelės daiktams susidėti. Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose ir dušuose nėra užtikrinta galimybė naudoti signalizacijos mygtukus, todėl norint išsikviesti budintį pareigūną, turi daužyti į duris. Nurodo, kad Lukiškių TI-K suteikė vienos valandos pasivaikščiojimą, nors turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke ir užsiimti naudinga veikla. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra šiukšlių kibirėlių ir peleninių, juose pilna šiukšlių, ant sienų yra pelėsio ir grybelio. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo. Kadangi langus dengia keturių eilių grotos, todėl vėjo ir oro srautas yra ribojami, dėl šios priežasties čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai. Taip pat oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose nėra užtikrinamas tinkamas apšvietimas, nes visose kamerose įrengtos 1–2 lemputės, kurių šviesa labai stipri ir nuo jų skauda akis. Lauko apšvietimas buvo nepakankamas, nes įrengtos keturios eilės grotų. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra. Teigė, kad Lukiškių TI-K administracijos ne kartą prašė išmatuoti temperatūrą, tačiau Lukiškių TI-K administracija atsisakė. Kamerų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgna, sienų dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, todėl skaudėdavo galvą ir gerklę. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas emocijas, sveikatos sutrikimą, t. y. negali užmigti, todėl turi vartoti vaistus, nuo kurių skauda galvą (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. birželio 7 d. (pareiškėjo skundo parašymo diena) pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, kurių laikotarpiai sutampa. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki Nr. 75, nuo Nr. 226A iki Nr. 244, nuo Nr. 104 iki Nr. 200, nuo Nr. 202 iki Nr. 227, nuo Nr. 356 iki Nr. 370, nuo Nr. 371 iki Nr. 385, nuo Nr. 309 iki Nr. 323, nuo Nr. 324 iki Nr. 338, nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki Nr. 257, nuo Nr. 386 iki Nr. 395, nuo Nr. 406 iki Nr. 417, nuo Nr. 418 iki Nr. 426.
Teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kamerų duryse įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Nurodo, kad kamerose nėra sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Pareigūnai su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių, mandagumo reikalavimų ir etikos principų.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Oro temperatūra kamerose yra ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Taip pat Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Be to, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Paaiškina, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Pasivaikščiojimo kiemuose yra rakinamos kameros, kuriose suimtieji gali pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui – barstomi. Pažymi, kad dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelius. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
Teigia, kad laisvalaikio užimtumo, skatinimo atsisakyti žalingų įpročių, suimtųjų subkultūros apraiškų mažinimo, sveiko gyvenimo būdo, sveikatos tausojimo, fizinio lavinimo ir pozityvaus mąstymo tikslais Lukiškių TI-K organizuojami konkursai bei kiti sporto ir kultūriniai renginiai, kuriuose išreiškę norą gali dalyvauti visi nuteistieji (suimtieji). Pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę lankytis fizinės reabilitacijos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga, bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose sporto ir kultūriniuose renginiuose bei konkursuose. Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais ir nuteistaisiais vykdomas tiek kamerose, tiek už kamerų ribų. Suimtieji ir nuteistieji gali sportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose. Be to, į kameras yra duodami šachmatų, domino ir kiti žaidimai. Lukiškių TI-K sudarė pareiškėjui visas sąlygas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose-priemonėse, o pareiškėjas jomis pasinaudojo tiek, kiek buvo išreiškęs tam norą.
Teigia, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 74–83).
Atsiliepimas
Pateiktame atsikirtime į atsakovo atsiliepimą, pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsiliepimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nė vienoje Lukiškių TI-K kameroje ir sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengta oro vėdinimo sistema, todėl jautė nemalonius kvapus. Teigia, kad Lukiškių TI-K nerekonstruoja patalpų ir pastatų. Pažymi, kad sanitariniame mazge nėra užtikrinamas privatumas, nes buvo matomas pareigūnų. Buvimo Lukiškių TI-K metu buvo nepilnametis, todėl turėjo būti sudaromos geresnės sąlygos (b. l. 134).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio šalių interesus, ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d.
Kadangi pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkretaus buvimo Lukiškių TI-K laikotarpio ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. gegužės 29 d.
Taigi šioje byloje spręstinas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą galimai netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Byloje nustatyta, jog skundą teismui pareiškėjas pateikė 2018 m. birželio 11 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo 2014 m. balandžio 3 d. – 2016 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu, taip pat 2017 m. sausio 13 d. – 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi dar 2017 metais, darytina išvada, kad pareiškėjas visą ginčijamą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie tai, jog jo teisės kalinant yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2018 m. birželio 11 d. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. birželio 10 d.
Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). Pareiškėjas skunde teismui nepateikė argumentų, dėl ko jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis, nenurodė jokių termino praleidimo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo priežasčių, kurios būtų laikytinos objektyviomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tvirtina, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas emocijas, sutriko miegas, todėl teigtina, kad jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio (lot. pagal pareigas) taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą iš atsakovės atstovo Lukiškių TI-K kildina dėl to, kad: 1) buvo laikomas kamerose, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, kurį mažino lovos ir kiti baldai, dėl didelio suimtųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą; 2) kamerose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, temperatūra ir oro judėjimo greitis, neįrengta ventiliacija, dėl ko tvyrojo drėgmė, kamerų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, sienų dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui; 3) pažeistas privatumas naudojantis tualetu; 4) netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai: nėra šiukšlių kibirų ir peleninių, kiemeliuose daug šiukšlių, ant kiemelio sienų veisėsi pelėsis ir grybelis; 5) kamerose ir dušo patalpose nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai; 6) nebuvo užtikrintos reabilitacijos programos, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos renginiai, nesudarytos sąlygos sportuoti lauke ir patalpose, lankytis renginiuose, nesudaryta galimybė dirbti; 7) pažeista teisė į ne trumpesnį kaip 8 val. per dieną praleidimą lauke.
Pažymėtina, jog teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas ginčija netinkamas kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, susijusias su kalinimu perpildytose kamerose, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (b. l. 6–7).
Įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 350 Eur neturtinę žalą dėl to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes buvo laikomas pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią ploto normą ir teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, 2017 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3799-281/2017 tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 29 d.
Taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 850 Eur neturtinę žalą dėl to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes buvo laikomas kamerose antisanitarinėmis sąlygomis (kamerų lubos ir sienos atsilupusios), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią minimalią kameros ploto normą ir teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2097-561/2017 tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, priteisiant pareiškėjui 140 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. spalio 13 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), pažeidžiant pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., taip pat dėl pareiškėjo kalinimo antisanitarinėmis sąlygomis kamerose, kuriose lubų ir sienų dažais atsilupę, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje vertinami pareiškėjo argumentai, ar:
– laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. sausio 12 d. Lukiškių TI-K pažeidė jo teisę į kalinimą kamerose, atitinkančiose minimalią ploto normą vienam asmeniui, ir teisę į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais;
– laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Lukiškių TI-K pažeidė jo teisę į kalinimą tinkamai sutvarkytose kamerose, kuriose lubų ir sienų dažai būtų neatsilupę;
– laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Lukiškių TI-K pažeidė jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas: kamerose, kuriose būtų tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, temperatūra ir oro judėjimo greitis, įrengta ventiliacija, kamerų lubos ir sienos nepasidengusios pelėsiu, grybeliu; tinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai; kamerose ir dušo patalpose įrengti signalizacijos mygtukai; užtikrintos reabilitacijos programos, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos renginiai, sudarytos sąlygos sportuoti lauke ir patalpose, lankytis renginiuose, sudaryta galimybė dirbti; pažeista teisė į ne trumpesnį kaip 8 val. per dieną praleidimą lauke.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).
Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pareiškėją kalinant perpildytose kamerose ir pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nurodytina, jog, remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 84–87), ginčo 2016 m. lapkričio 25 d. – 2017 m. sausio 12 d. laikotarpiu pareiškėjas nebuvo kalinamas Lukiškių TI-K, t. y. pareiškėjas 2016 m. lapkričio 24 d. iš Lukiškių TI-K išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, o 2017 m. sausio 13 d. atvyko į Lukiškių TI-K, todėl pastarasis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo teigimu, jis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. kalėjo Lukiškių TI-K kamerose, kuriose lubų ir sienų dažai buvo atsilupę.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 44 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kurioje dėl gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų bei lubų buvo nurodyta tik tai, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. ir šį laikotarpį buvo kalinamas kamerose Nr.: 336, 321, 334, 112B, 120, 107, 311, 112, 110, 104, 310 (b. l. 139–141). Įvertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktus (b. l. 93–127), nustatyta, kad atlikus kameros Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., patikrinimą, pradėtą 2017 m. kovo 24 d., baigtą 2017 m. balandžio 3 d., HN 134:2015 pažeidimai nenustatyti (b. l. 115–116). Atlikus kameros Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 6 d., patikrinimą, pradėtą 2017 m. kovo 16 d., baigtą 2017 m. kovo 27 d., HN 134:2015 pažeidimai nenustatyti (b. l. 118–120). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat nustačius, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsilupusių dažų ant kamerų sienų ir lubų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas (pvz., Centrą) dėl kamerų, kuriose buvo laikomas būklės, ištyrimo (b. l. 90), nedetalizavo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobūdžio pažeidimai, spręstina, jog vien pareiškėjo subjektyvia nuomone grindžiami argumentai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Lukiškių TI-K kalėjo kamerose, kuriose nebuvo tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, temperatūra ir oro judėjimo greitis, neįrengta ventiliacija, kamerų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu.
Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerose buvusios netinkamos temperatūros, apšvietos, ventiliacijos, oro judėjimo greičio, pelėsio ir grybelio veisimosi visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma Lietuvos higienos normose nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvieta, oro judėjimo greitis, ventiliacija, veisėsi pelėsis ir grybelis, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus ar administraciją.
Įvertinus minėtus atsakovės atstovo byloje pateiktus Centro patikrinimo aktus, matyti, kad HN 134:2015 pažeidimai ginčo 2015 m. birželio 10 d. – 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu pareiškėjui būnant kamerose Nr.: 346, 342, 341, 340, 299, 294, 337, 336, 321, 334, 112B, 120, 107, 311, 112, 110, 104, 310 (b. l. 139–141), nustatyti nebuvo.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nustačius, kad, kaip minėta, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, būklės ištyrimo, nedetalizavo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobūdžio pažeidimai, darytina išvada, jog objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017). Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naštos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl, kaip minėta, vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų būklės negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K neužtikrino reabilitacijos programų, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos renginių, nesudarė sąlygų sportuoti lauke ir patalpose, lankytis renginiuose, nesudarė galimybės dirbti.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K pareigūnus ar administraciją, norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose užimtumo programose, renginiuose, kad teikė Lukiškių TI-K administracijai prašymus, o pastaroji jų netenkino. Pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytų sąlygų dalyvauti renginiuose ir sportuoti, nesudarytos galimybės dirbti yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui neteigė, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K su atitinkamais prašymais, o įstaigos administracija į šiuos pareiškėjo prašymus nereagavo ar jų nepagrįstai netenkino. Be to, dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovės atstovas nesudarė sąlygų pareiškėjui dirbti, nurodytina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo epizodiškai, t. y. atvykdavo į Lukiškių TI-K, kur praleisdavo po kelias paras (maksimalus praleistas parų skaičius – 13), ir išvykdavo. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas dėl įdarbinimo negalėjo būti objektyviai įvykdytas, net ir esant būtinoms įdarbinimo sąlygoms.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems taikomos pagrindinės užimtumo formos yra šios: socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros, sporto ir kiti renginiai. Taip pat Lukiškių TI-K vykdomos socialinės reabilitacijos programos – priemonės: Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonių aprašas, suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonės, savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašas, kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa. Teigė, jog pareiškėjas, išreiškęs norą, turėjo galimybę lankytis fizinės reabilitacijos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose sporto ir kultūriniuose renginiuose bei konkursuose. Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Nurodė, jog Lukiškių TI-K lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Taip pat nurodė, kad socialinis darbas ir užimtumas vykdomas tiek kamerose, tiek už kamerų ribų. Suimtieji ir nuteistieji turi galimybę sportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose. Teigė, kad į kameras yra duodami šachmatų, domino ir kiti žaidimai. Pažymėjo, kad norint dalyvauti socialinės reabilitacijos programose-priemonėse, suimtasis ar nuteistasis turi išreikšti norą (b. l. 80–81).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naštos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui nepateikus teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas) nagrinėjamu atveju nesudarant sąlygų dalyvauti renginiuose ir sportuoti, nesuteikiant darbo buvo neteisėti, skunde apsiribota deklaratyviais teiginiais apie nesudarytas sąlygas užsiimti tam tikra veika ir dalyvauti tam tikruose renginiuose (programose). Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atstovo veiksmai (neveikimas) nagrinėtu aspektu negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o iš teisėtų veiksmų negali atsirasti neturtinė žala.
Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė kamerose ir dušo patalpose pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir išsikviesti budintį pareigūną, mygtukai buvo sugedę.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, inter alia (lot. be kita ko), aliarminis iškvietimas.
Pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo neįrengimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. buvo pažeista jo teisė į ne trumpesnį kaip 8 val. per dieną praleidimą lauke.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems kasdien suteikiama teisė į ne mažiau kaip vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 103 str. 2 d.). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo leista ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl konstatuotina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pažymėta, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių, nes juose nebuvo šiukšlių kibirų ir peleninių, dėl ko buvo šiukšlių, ant sienų veisėsi pelėsis ir grybelis.
Atsakovės atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelius nuolat valo kiemsargis ir nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti. Pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kompetentingas patikrinimus įkalinimo įstaigose atliekančias institucijas su nusiskundimais dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių, o atsakingi pareigūnai į tokius skundus nereagavo. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Lukiškių TI-K administraciją dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių, spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių būklės nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam Lukiškių TI-K tinkamomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-3417-596/2018 dalyje dėl pareiškėjo A. L. (L.) reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl pažeistos teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., taip pat dėl pareiškėjo A. L. (L.) kalinimo antisanitarinėmis sąlygomis kamerose, kuriose lubų ir sienų dažai atsilupę, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d.
Likusią pareiškėjo A. L. (L.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.