Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, įvertinusi tai, kad GSB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 13d. visuotinio narių susirinkimo protokolu pareiškėja priimta į bendriją, GSB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 27 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjai priklauso garažas, byloje taip pat pateikta GSB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis bei įstatai, garažo kadastrinių matavimų byla, atsiliepime pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė, apie pradėtą procesą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą informuota tinkamai.

Per įstatymo nustatytą terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos į teismą niekas nesikreipė ir pareiškėjos nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo neginčijo, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. K. nuo 2015 m. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo, taip pat valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 2,3 dalys).

Pagal CK 4.70 straipsnio nuostatas asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-7(duomenys neskelbtini)16/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-1120/2024, 20 punktas).

Pareiškėja teigia, kad daiktą (garažą) nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. valdo teisėtai, yra sąžininga šio daikto valdytoja, elgiasi kaip daikto savininkė ir yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Č. N. 2015 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi su prašymu į GSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką prašydamas išregistruoti jį iš GSB „(duomenys neskelbtini)“ narių, nes garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas K. K. (b. l. 7), o pareiškėja tą pačią dieną taip pat kreipėsi su prašymu priimti ją į bendrijos narius, nes nusipirko garažą iš Č. N. (b. l. 6). Pagal GSB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. kovo 3 d. steigimo sutartį ir steigėjų sąrašą Č. N. buvo garažų bendrijos steigėju ir nariu (b. l. 9-14). GSB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio 2 d. pažymoje Nr. 22 nurodyta, kad Č. N. naudojasi bendrame pastate (nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), boksas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu – Vilniaus apskritis, Šalčininkų savivaldybė, (duomenys neskelbtini); bokso plotas yra 22,91 kv. m; už naudojamą garažą boksą Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaityta ir bendrija turtinių pretenzijų Č. N. neturi (b. l. 15). 2008 m. atlikti pastato (garažo) kadastriniai matavimai ir paruošta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-22).

GSB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 13 d. susirinkime pareiškėja K. K. buvo priimta į šios bendrijos narius (b. l. 8). GSB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad K. K. pagal pateiktą 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą priimta į GSB „(duomenys neskelbtini)“ narius; ji yra garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) (22,91 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) (kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė (b. l. 16).

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) garažui buvo suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl numerių suteikimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r.“ bei jo patvirtintu priedu garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dar kartą suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-27).

Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. sav., Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

Daiktą (garažą) pareiškėjai pardavęs asmuo Č. N. (duomenys neskelbtini) mirė.