Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities VTAS atstovei Jolantai Mulskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus VTAS ieškinį atsakovams I. M., E. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo byloje A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Tėvai gyvena skyrium. 2022-07-13 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2- 4353-308/2022 išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos motinos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2021 metais Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimis civilinėse bylose Nr. eS2- 3702-308/2021 ir Nr. eS2-3688-922/2021 išduoti teismo leidimai paimti nepilnametį vaiką V. S. iš jos motinos I. M. ir tėvo E. S..

Nepilnametei V. S. laikinoji globa buvo nustatyta du kartus, t. y. nuo 2021­06-29 iki 2022-05-06 ir nuo 2022-07-13 iki šiol.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-07-19 įsakymu Nr: DV-724 „Dėl laikinosios globos V. S. nustatymo" nepilnametei V. S. nustatyta laikinoji globa, laikinaja globėja paskirta A. S. (senelė). V. S. globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

I. M. šeima Teritoriniam skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma dėl motinos alkoholio žalingo vartojimo ir priklausomybės, motina negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų. I. M. šeimai nuo 2021 metų teiktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, nuo 2023 m. birželio mėnesio teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos, nuo 2020 metų taikoma atvejo vadyba.

E. S. šeima Teritoriniam skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma dėl tėvo alkoholio žalingo vartojimo ir priklausomybės, tėvas negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų. E. S. šeimai nuo 2021 metų teiktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, nuo 2023 m. birželio mėnesio teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos, nuo 2020 metų taikoma atvejo vadyba.

2024-02-02 Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis vaiko tėvas E. S. baustas už administracinius nusižengimus, nusižengimai nėra susijęs su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams. E. S. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas .

Nepilnametei V. S. buvo penkis kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaiko teisių pažeidimai susiję su to, kad abu vaiko atstovai apsvaigęs nuo alkoholio, galimai turi priklausomybę nuo alkoholio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galinti sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

2024-01-11 teritoriniame skyriuje gautas Varėnos socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas: visos įmanomos pagalbos I. M. šeimai ir E. S. šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

2022-07-12 vyko E. S. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Plane numatyta tęsti 2023-02-10 numatytus uždavinius: spręsti alkoholio vartojimo problemas, lankyti psichologo konsultacijas, lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, registruotis į Užimtumo tarnyba, lankyti priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas ir kt. E. S. į atvejo vadybos posėdį neatvyko, todėl aptarti šių uždavinių vykdymo nepavyko. Rašte siūloma kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo E. S. ir nuolatinės globos nustatymo nepilnametei V. S..

Motyvuotame siūlyme pažymima, kad įvertinus tai, kad I. M. ir E. S. nededa jokių pastangų, jog išnyktų problemos dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, visos pagalbos priemonės yra išnaudotos, tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Nepilnamečio motina I. M. ir tėvas E. S. nesistengia ir vengia atlikti savo kaip motinos pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, išlaikyti ją, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teritorinio skyriaus specialistai su nepilnamete V. S. bendravo 2024-01-03. Vaiko manymu, motina vėl gali vartoti alkoholį. Vaikas pažymėjo, nuo rugsėjo mėnesio mama ją aplankė tris kartus, mamos namuose ji nesilankydavo. Mamai ji dažniau paskambindavo, nei mama jai. Vanesa nurodė, kad tarp mamos ir jos ryšio nėra visai. Teigė, kad ji tvirtai apsisprendusi gyventi su senele. Mama ji nepasitiki, nes mama ją buvo pažadėjusi aplankyti per šventes, tačiau neaplankė. Mergaitė teigė. Kad skambina mamai per Šv. Kūčias, tačiau mamos balsas buvo pasikeitęs, ji mano, kad mama buvo neblaivi. Mergaitės teigimu, tėtis gyvena šalia, jis dažnai būna neblaivus, beveik kiekvieną dieną. Kai tėtis būna blaivus jie pasikalba.

Teritorinio skyriaus nuomone yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnametės V. S. atžvilgiu, nes visos įmanomos pagalbos, priemonės motinai I. M. ir tėvui E. S. išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Nepilnametės V. S. tėvai nesistengia ir vengia atlikti savo kaip tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog I. M. ir E. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, juo nesirūpina.

Pažymi, kad 2011-12-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1203-308/2011, pagal I. M. ieškinį E. S. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai V. S. priteisimo, iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 litų (87 eurai) per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės.

Atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius, nepilnametės V. S. išlaikymo dydis, priteistas iš tėvo E. S. po 300 litų (87 eurai) neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl tikslinga padidinti išlaikymo sumą iki 150 eurų kas mėnesį.

Vadovaujantis LR CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.

Teritorinio skyriaus nuomone tikslinga nepilnametei V. S. išlaikymui iš motinos I. M. ir tėvo E. S. priteisti po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei V. S. skirtos lėšos reikalingos būtiniausiams poreikiams tenkinti. Vaikui reikalinga visavertė mityba. Nėra duomenų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, yra jauno darbingo amžiaus, todėl, Teritorinio skyriaus nuomone, 150 eurų dydžio suma proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Nepilnametei V. S. nuo 2022-07-19 nustatyta laikinoji globa. Globos vieta nustatyta A. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

A. S., laikinosios globėjos pareigas vykdo tinkamai, t. y. užtikrina nepilnametės V. S. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, V. S. yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. A. S. yra nepilnametės V. S. senelė.

Teritorinio skyriaus nuomone, tikslinga nepilnametės V. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nustatyti A. S. gyvenamojoje vietoje.

2024-06-11 teismo posėdžio metu buvo gautas ieškovės ir atsakovės I. M. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nurodyta:

Šalys sudarė taikos sutartį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civ. byloje Nr. e2-1894-445/2024 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei prašome teismo ją patvirtinti:

1. Šalys patvirtina ir susitaria, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai apribojama motinos valdžia nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ( LR CK. 3.180 str., 3.181 str. ).

2. I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Šalys susitaria nustatyti nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei Bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 42, 140, 293 str. 294 str. ir kituose straipsniuose, Šalims yra žinomos.

Sutarties Šalys pareiškia, jog joms suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, t.y. įsiteisėjus Varėnos rūmų Alytaus apylinkės teismo nutarčiai, kuria patvirtinama tarp Šalių sudaryta Sutartis, civilinė byla Nr. e2-1894-445/2024 dalyje dėl pareikštų reikalavimų I. M. yra nutraukiama. Bylą nutraukus, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią bei interesus. Šalys šią sutartį sudaro laisva valia, siekiant taikiai ir galutinai užbaigti tarp šalių kilusį ginčą. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais: ieškovei, atsakovui, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

Atsakovė I. M. teismo posėdyje dalyvavo iki sudarant taikos sutartį, vėliau į teismo posėdį neatvyko ir nedavė paaiškinimų.

Tretysis asmuo A. S. dalyvavo teismo posėdyje iki šalių pareikšto noro sudaryti taikos sutartį, vėliau nedalyvavo ir nedavė paaiškinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Tėvai gyvena skyrium.

2021 metais Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimis civilinėse bylose Nr. eS2- 3702-308/2021 ir Nr. eS2-3688-922/2021 buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką V. S. iš jos motinos I. M. ir tėvo E. S..

2022-07-13 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2- 4353-308/2022 buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos motinos I. M. ir tėvo E. S..

Nepilnametei V. S. laikinoji globa buvo nustatyta du kartus, t. y. nuo 2021-06-29 iki 2022-05-06 ir nuo 2022-07-13.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-07-19 įsakymu Nr: DV-724 „Dėl laikinosios globos V. S. nustatymo" nepilnametei V. S. nustatyta laikinoji globa, laikinaja globėja paskirta A. S. (senelė). V. S. globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

2024-06-11 teismo posėdžio metu buvo gautas ieškovės ir atsakovės I. M. sudaryta taikos sutartis.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

Peržiūrėjęs ir išanalizavęs 2024-06-06 taikos sutartyje sutartas sąlygas, teismas daro išvadą, kad šalių pasirašyta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tokia taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl gali būti tvirtinama. 2024-06-06 taikos sutartimi šalys tarpusavio pozicijų suderinimo būdu išsprendė visus 2024-02-05 teisme gauto ieškinio reikalavimus atsakovės I. M. atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas nutraukia bylą jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Šalims, neatsižvelgiant į jų pareiškimą dėl jiems žinomų taikos sutarties patvirtinimo teisinių pasekmių, šia nutartimi išaiškintinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio turinys.

Pateiktoje ieškovo ir atsakovės I. M. taikos sutartyje nurodyta:

„Šalys patvirtina ir susitaria, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai apribojama motinos valdžia nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ( CK 3.180 str., 3.181 str. ).

2. I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Šalys susitaria nustatyti nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei Bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 42, 140, 293 str. 294 str. ir kituose straipsniuose, Šalims yra žinomos.

Sutarties Šalys pareiškia, jog joms suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, t.y. įsiteisėjus Varėnos rūmų Alytaus apylinkės teismo nutarčiai, kuria patvirtinama tarp Šalių sudaryta Sutartis, civilinė byla Nr. e2-1894-445/2024 dalyje dėl pareikštų reikalavimų I. M. yra nutraukiama. Bylą nutraukus, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią bei interesus. Šalys šią sutartį sudaro laisva valia, siekiant taikiai ir galutinai užbaigti tarp šalių kilusį ginčą. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.“

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Teismas atkreipia atsakovės I. M. dėmesį į tai, kad motinos valdžia atsakovei apribojus laikinai iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, tačiau, nepateisinus suteiktos galimybės vėlgi gali būti svarstomas neterminuotos tėvų valdžios apribojimas.

CK 6.985 straipsnis numato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

CPK 294 straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nagrinėjamu atveju tokios nuostatos negalioja, jeigu atsiranda naujas pagrindas ieškiniui pareikšti.

Dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atsakovui E. S.

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat vaikų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės).

Ieškinyje nurodyta, kad E. S. šeima skyriui yra žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų, dėl tėvo alkoholio žalingo vartojimo ir priklausomybės, tėvas negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų. E. S. šeimai nuo 2020 metų taikoma atvejo vadyba, nuo 2021 metų teiktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, nuo 2023 m. birželio mėnesio teikiamos socialinės priežiūros šeimai paslaugos.

2024-02-02 Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis vaiko tėvas E. S. baustas už administracinius nusižengimus, nusižengimai nėra susijęs su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams. E. S. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Vaiko teisių pažeidimai susiję su to, kad abu vaiko atstovai apsvaigę nuo alkoholio, galimai turi priklausomybę nuo alkoholio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, gali sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Atsakovas E. S. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė jokių paaiškinimų dėl pareikšto ieškinio, nors tam turėjo realias galimybes.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – neišnykusi atsakovo E. S. alkoholio vartojimo problema.

Varėnos socialinių paslaugų centro 2024-01-10 motyvuotam siūlyme nurodyta, kad 2023-07-12 vyko E. S. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Plane numatyta tęsti 2023-02-10 numatytus uždavinius: spręsti alkoholio vartojimo problemas, lankyti psichologo konsultacijas, lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, registruotis į Užimtumo tarnyba, lankyti priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas ir kt. E. S. į atvejo vadybos posėdį neatvyko, todėl aptarti šių uždavinių vykdymo nepavyko. Rašte siūloma kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo E. S. ir nuolatinės globos nustatymo nepilnametei V. S..

Motyvuotame siūlyme pažymima, kad įvertinus tai, kad I. M. ir E. S. nededa jokių pastangų, jog išnyktų problemos dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, visos pagalbos priemonės yra išnaudotos, tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Nepilnamečio vaiko V. S. tėvas E. S. nesistengia ir vengia atlikti savo kaip tėvo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, išlaikyti ją, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tokias aplinkybes patvirtina Varėnos socialinių paslaugų centro 2024-01-10 motyvuotam siūlyme nurodytos aplinkybės.

Teritorinio skyriaus specialistai su nepilnamete V. S. bendravo 2024-01-03. Mergaitės teigimu, tėtis gyvena šalia, jis dažnai būna neblaivus, beveik kiekvieną dieną. Kai tėtis būna blaivus jie pasikalba.

Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, sakančioje, kad tėvų teisė ir pareiga yra dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismų praktikoje pateiktas tėvų valdžios instituto aiškinimas, išskiriant, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39).

Teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį, o taip pat tėvų kaltę dėl netinkamo pareigų vykdymo. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Bylos duomenys: Varėnos socialinių paslaugų centro pateikta informacija 2024-01-10 apie šeimos – I. M. ir E. S. elgesį prižiūrinti ir auklėjant nepilnametį vaiką V. S., gim. 2010 m.; Alytaus apylinkės teismo 2022-07-13 nutartis, kuria išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką V. S. iš tėvų; Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas 2024-01-03; Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2022-06-08; Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys apie E. S.; Vaiko situacijos vertinimo anketa 2022-06-15 ir kita, neginčijamai patvirtina, jog atsakovas E. S., gyvendamas atskirai nuo nepilnamečio vaiko V. S., sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu, visiškai nesirūpino vaiku.

Teismo vertinimu, atsakovas E. S. sistemingai piktnaudžiaudamas alkoholiu piktybiškai vengė atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo E. S. sistemingu piktnaudžiavimu alkoholiu, gyvenimas atskirai nuo nepilnamečio vaiko, leidžia spręsti, egzistuoja Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvo valdžios apribojimo sąlygos, t. y. atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaiku. Atsakovas E. S. nepriima jam teikiamos pagalbos ir apskritai ignoruoja pastabas ar pasiūlymus iš valstytbinių ar savivaldybės institucijų.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: nuolatinis alkoholio vartojimas šeimoje, atsakovo E. S. epizodinis bendravimas su vaiku ir tai vaiko iniciatyva, nesirūpinimas vaiku, nebendradarbiavimas su specialistais, pagalbos planų nevykdymas.

Įstatymas numato, jog tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaikų interesams (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

2011-12-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1203-308/2011, pagal I. M. ieškinį E. S. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai V. S. priteisimo, iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 litų (87 eurai) per mėnesį nuo 2011-11-17 iki jos pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirta I. M..

Ieškovas nurodo, kad išlaikymo dydis, priteistas iš tėvo E. S. po 300 litų (87 eurai) neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl tikslinga padidinti išlaikymo sumą iki 150 eurų kas mėnesį.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas E. S. būtų nedarbingas asmuo, turintis neįgalumą ir pan. Dėk vedamo netinkamo gyvenimo būdo, atsakovas neturi legalių pajamų, kadangi niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, kaip bedarbis, ieškantis darbo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydis, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Kasacinio teismo yra pabrėžta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.

Nors vaiko poreikiams teikiama pirmenybė vaiko tėvų galimybių atžvilgiu: teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tėvai turi išnaudoti profesines galimybes, keisti savo elgesį siekiant uždirbti pajamas vaikams išlaikyti, tačiau teismas turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, negali ignoruoti šio kriterijaus. Kaip jau minima sprendime, dabartinė šalių turtinė padėtis neriboja galimybių teikti orientacinio dydžio – artimą pusei minimaliosios mėnesinės algos dydžio (abu tėvai po lygiai) išlaikymą nepilnametei dukrai, vis dėlto šalių turtinė padėtis, atsižvelgiant ir į tai, kad jie gyvena atskirai, nesudarę santuokų, vertintina kaip vidutinė.

Teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad nepilnametės dukros tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, išlaikymo, jos auklėjimo ir ugdymo. Todėl prašoma priteisti išlaikymo periodinė suma kas mėnesį po 150 Eur yra reali ir pagrįsta.

Šiuo sprendimu nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina laikina globėja (rūpintoja) A. S. iki bus nustatyta vaikui nuolatinė globa (rūpyba)..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

CK 3.253 straipsnio 1 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.

CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Paėmus vaiką iš tėvų pagal teismo išduotą leidimą, vaikui I. S. nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

CK 3.253 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.

CK 3.262 straipsnis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma per tris darbo dienas nuo šio kodekso 3.250 straipsnio 3 dalyje nurodyto valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymo užregistravimo savivaldybės administracijoje dienos savivaldybės mero sprendimu.

CK 3.263 straipsnyje nurodyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-07-19 įsakymu Nr.DV-724, buvo nustatyta laikinoji globa V. S. nuo 2022-07-19, laikinąja globėja paskiriant A. S.. Vadovaujantis CK 3.253 straipsnio 2 dalimi vaiko laikinoji globa (įskaitant 6 mėn. pratęsimą) pasibaigė 2024-01-19, kai į teismą su ieškiniu buvo kreiptasi 2024-02-05.

Nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia laikinosios globos paskyrimo/pratęsimo klausimų, kadangi įstatymu tai nėra teismo kompetencija, tačiau tuo atveju, kai vaikas negali būti grąžintas tėvams (nustačius laikiną ir neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą), vaikas lieka gyventi ten, kur ir nustatyta laikinoji globa iki bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 47.58 Eur. Teismas taiko Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę, todėl išlaidos sudaro 48 Eur.

2011-12-08 sprendimu iš atsakovo E. S. buvo priteistas išlaikymas vaikui V. S. – 300 litų (86.89 Eur). Padidinus priteistiną išlaikymą iki 150 Eur, skirtumas 63.11 Eur.

Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atleistas ieškovas yra 110 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p.) ir 23 Eur (taikant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę) (CPK 85 str.1 d. 3 p., 80 str.1 d.1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), išskyrus atsakovę I. M., kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-06-10 pažymą, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei I. M., bylinėjimosi išlaidos sudaro 362.50 Eur.

Atsakovei I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-02-22 sprendimu buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, t. y. ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė I. M. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovės I. M. procesinis elgesys buvo tinkamas, ji per atstovę pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, sudarė taikos sutartį. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atstovės paruošto procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį ir dalyvavimo parengiamajame bei teismo posėdžiuose.

Kadangi ieškinys atsakovo E. S. atžvilgiu tenkintas pilnai, jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo priteistinas žyminis mokestis - 133 Eur ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 48 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atsakovui E. S. tenkinti.

Atsakovui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti 2011-12-08 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1203-308/2011 priteistą iš E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2024-02-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina laikinąją globėją (rūpintoją) A. S. iki bus paskirta nuolatinė globėja (rūpintoja).

Nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta laikyti laikinąja globa paskirtą gyvenamąją vietą pas A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 133 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Patvirtinti tarp ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (kodas 188752021), atstovaujamos vyriausios specialistės (teisininkės) Jolantos Mulskienės, ir atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (toliau - Šalys) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią:

„1. Šalys patvirtina ir susitaria, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai apribojama motinos valdžia nepilnametės dukros V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ( LR CK. 3.180 str., 3.181 str. ).

2. I. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 eurų per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Šalys susitaria nustatyti nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei Bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 42, 140, 293 str. 294 str. ir kituose straipsniuose, Šalims yra žinomos.

Sutarties Šalys pareiškia, jog joms suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, t.y. įsiteisėjus Varėnos rūmų Alytaus apylinkės teismo nutarčiai, kuria patvirtinama tarp Šalių sudaryta Sutartis, civilinė byla Nr. e2-1894-445/2024 dalyje dėl pareikštų reikalavimų I. M. yra nutraukiama. Bylą nutraukus, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šalys patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygos atitinka jų valią bei interesus. Šalys šią sutartį sudaro laisva valia, siekiant taikiai ir galutinai užbaigti tarp šalių kilusį ginčą. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.“

Nepilnamečio vaiko V. S. išlaikymui atsakovės I. M. įsipareigotų mokėti periodinių išmokų - lėšų tvarkytoja paskirti laikiną globėją (rūpintoją) A. S. iki bus nustatyta vaikui nuolatinė globa (rūpyba).

Atleisti atsakovę I. M. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šias išlaidas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų.

Išaiškinti atsakovams tėvų valdžios ribojimo pasekmes (padarinius, numatytus CK 3.180 straipsnio 3 dalyje): apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, būti išlaikomam vaikui tapus pilnamečiu, paveldėti vaiko turtą ir pan.), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Teismo sprendimas tiek dėl laikino, tiek dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo neįgyja res judicata galios ir tėvų valdžios ribojimas gali būti pakeistas švelnesniu (iš neterminuoto į laikiną) ar visiškai panaikintas pagal tėvo/motinos, kuriems taikytas valdžios ribojimas ieškinį ( CK 3.181 str., 3. 182 str. 3 d., 3.183 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.