Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „Baltikhaus“ ieškinį atsakovams G. S. ir D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš G. S. ir D. S. 3760 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2024 m. vasario 26 d. ieškovė ir atsakovė G. S. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr.2024/02/26 (toliau – Sutartis Nr.1), pagal kurią atsakovė pavedė ieškovei surasti pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Taip pat ieškovė nurodo, kad 2024 m. vasario 26 d. ieškovė ir atsakovai sudarė Tarpininkavimo sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą (toliau – Sutartis Nr.2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovams priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), už 130 000 Eur. Ieškinyje nurodo, kad pagal Sutartį Nr.1 atsakovė G. S. įsipareigojo už paslaugas sumokėti 1 proc. nuo įsigyjamo daikto kainos (Sutarties Nr.1 3 punktas). Pagal Sutarties Nr.1 3.1. punktą atsakovė G. S. įsipareigojo sumokėti 0,5 proc. nuo įsigyjamo daikto kainos pasirašius preliminarią sutartį su turto pardavėjais. Ieškovė nurodo, kad ieškovė surado atsakovei tinkamą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2024 m. kovo 4 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), savininkai (K. J. ir T. M.) su atsakove G. S. pasirašė ieškovės paruoštą Preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymi, kad sudarius preliminarią sutartį, atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą. Nurodo, kad pagal Klaipėdos miesto 15 notarų biuro notarės A. G. tvirtintą 2024 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), už 166000 Eur. Ieškovė nurodo, kad pagal Sutarties Nr.1 nuostatas, 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. ieškovė pareikalavo sumokėti iš atsakovų 1160 Eur už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė atsisako tai daryti teigdama, jog sumokėtas avansas 500 Eur yra pakankama suma už suteiktas paslaugas. Taip pat pažymi, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavėjai su ieškove atsiskaitė tinkamai. Be to, ieškovės teigimu, ieškovė vykdydama Sutarties Nr.2 nuostatas, dėjo skelbimus apie atsakovams priklausiusio buto pardavimą, fotografavo butą, o taip pat surado pirkėją - A. Č.. Pažymi, kad nurodyta pirkėja sutiko pirkti atsakovams priklausiusi butą už 130 000 Eur, tačiau atsakovai atsisakė parduoti butą ieškovės surastam pirkėjui bei Sutartį Nr.2 nutraukė. Ieškinyje pažymi, kad kadangi Sutarties Nr.2 parduodamo buto kaina buvo nustatyta 130 000 Eur (Sutarties Nr.2, 5.1 punktas), o atsakovai atsisakė parduoti butą ieškovės surastam pirkėjui, bei butą pardavė kitam asmeniui, todėl atsakovai privalo sumokėti ieškovei 2600 Eur (130 000 * 2 proc.) atlyginimą pagal pasirašytos sutarties sąlygas. Taip pat ieškinyje nurodo, kad 2024 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku atsakovai buvo paraginti susimokėti skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, tačiau atsakovai nereaguoja, skolos nesumoka.

3. Atsakovė G. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė nurodo, kad, sudarydama tarpininkavimo sutartį, siekė per ieškovę parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovė - už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovei paslaugą - surasti pirkėją, kuris nupirktų atsakovų nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad tarp atsakovų ir pirkėjo būtų sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas aktas. Atsakovės teigimu, turtas pirkėjų nuosavybėn nebuvo perduotas, t. y. realiai nekilnojamojo turto pardavimas pagal tarpininkavimo sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus atsakovams pagal tarpininkavimo sutartį ir suteikė paslaugą atsakovams, t. y., kad buvo surastas atsakovų nekilnojamojo turto pirkėjas, kuris realiai būtų įsigijęs atsakovų turtą. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė mano, kad tarpininkavimo sutarties (punktai 4.2.5, 4.2.6, 4.2.7, 4.2.9, 7.2) sąlygos, nurodytos yra nesąžiningos ir pažeidžia jos, kaip vartotojos teises. Taip pat atsakovė nurodo, kad 2024-02-26 atsakovė ir ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovei pavesta surasti atsakovams pirkti nekilnojamąjį daiktą - namą su žemės sklypu, Klaipėdos r., orientacinė kaina-170 000 Eur. Paslaugų sutarties 2 punkte nustatyti ieškovės įsipareigojimai, už kurių viseto atlikimą, atsakovės manymu nustatytas 1 procento atlygis nuo įsigyjamo daikto kainos, tačiau ieškovė pilnai neįvykdė sutarties 2 punkte nustatytų įsipareigojimų: suteikti klientui juridines konsultacijas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo klausimais; padėti sutvarkyti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo dokumentus ir kitus dokumentus, reikalingus, jei nekilnojamasis daiktas perkamas imant paskolą (reikalingas notariškai patvirtintas įgaliojimas); padėti perrašyti kliento vardu sutartis su elektros, dujų, šilumos, vandens tiekėjais, butą administruojančia bei šiukšlių tvarkymo įmone. Ieškovė, atsakovės reikalavimu nepateikė ataskaitos apie paslaugų suteikimą ir teikimo eigą. Paslaugų teikimo sutarties 4 punkto nuostata, atsakovės manymu yra nesąžininga. Atsakovė nurodo, kad Paslaugų sutarties 3 punkte nustatyta, kad už atliktas paslaugas klientas sumoka paslaugų teikėjui 1 proc. nuo įsigyjamo daikto kainos, sutartos su pardavėju, bet ne mažiau 500 Eur, atsakovė nurodo, kad jos manymu, ji atsiskaitė su ieškove. Atsakovės teigimu, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai patvirtina ir tai, kad parduodamas objektas atsakovei buvo parodytas vėliau, negu sutartyje nurodyta data. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės ruoštų sutarčių sąlygos yra standartinės, kas patvirtina, jog su atsakovais nebuvo suderintos individualios sutarčių sąlygos.

4. Atsakovas D. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, jam skirti procesiniai dokumentai įteikti per šeimos narį, t.y. sutuoktinę atsakovę G. S. (CPK 123 straipsnio 3 dalis), apie teismo posėdį pranešta, byla išnagrinėta atsakovui D. S. nedalyvaujant (CPK 234 straipsnis).

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad pagal Paslaugų teikimo sutartį atsakovė pavedė ieškovei surasti pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kurį norėjo įsigyti savo nuosavybe. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas 1 proc. nuo įsigyto daikto kainos, ir pasirašius sutartį dalį mokėjimo 0,5 proc. (500 Eur) sumokėjo avansą. Buvo rastas atsakovei priimtinas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) už 160 000 Eur. Ieškovė atliko veiksmus, kad įsivertinti namą, suorganizavo apžiūras, ir pagal notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė turtą įsigijo. Paaiškino, kad pagal paslaugų sutartį atsakovė ir jos sutuoktinis turėjo sumokėti 1660 Eur užskaičius 500 Eur avansą, liko skola 1160 Eur. Paaiškino, kad pagal antrąją sutartį ieškovė taip pat įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovams priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė vykdė sutarties įsipareigojimus, dėjo skelbimus apie buto pardavimą, fotografavo butą, surado pirkėją A. Č., kuri sutiko pirkti butą už 130 000 Eur, tačiau atsakovai 2024 m. kovo 28 d. minėtą butą pardavė kitam asmeniui už 128 000 Eur. Nurodė, kad pagal antrąją sutartį atsakovė turėjo sumokėti 2600 Eur už ieškovės suteiktas paslaugas. Atstovas pažymėjo, kad tarpininkavimo sutartis dėl namo buvo visa apimtimi įvykdyta, nes pasiektas rezultatas - nupirktas namas ir nuosavybė įgyta.

6. Atsakovė G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl namo praktiškai viską tvarkė ji pati. Patvirtino, kad ieškovės agentė nufotografavo butą, įdėjo skelbimą dėl buto pardavimo. Paaiškino, kad 2024 m. kovo 2 d. vyko apžiūrėti namo, o 2024 m. kovo 4 d. vyko pasirašyti sutartį. Paaiškino, kad namo vertinimą užsakė agentė, o atsakovė turto vertinimą turėjo pati pateikti bankui, kad gautų paskolą. Atsakovė patvirtino, kad tarpininkavimo sutartį dėl buto pardavimo nutraukė. Paaiškino, kad buto nenorėjo parduoti, nes nupirktas namas atsakovės sutuoktiniui nepatiko, nes matė namą nuotoliniu būdu. Tačiau sutuoktiniui grįžus iš užsienio ir jam nuvykus apžiūrėti namo, nupirktas namas jam patiko. Patvirtino, kad preliminarią sutartį tarp atsakovės ir pardavėjo sudarė agentė, tačiau agentė nesiaiškino, nerinko informacijos dėl saulės elektrinės panaudojimo. Paaiškino, kad butą pardavė kaimynės draugei, be agentūros pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. iš byloje su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2024 m. vasario 26 d. ieškovė IĮ „Baltikhaus“ ir atsakovė G. S. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr.2024/02/26 (toliau – Sutartis Nr.1), pagal kurią atsakovė pavedė ieškovei surasti pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Taip pat 2024 m. vasario 26 d. ieškovė IĮ „Baltikhaus“ ir atsakovai G. S., D. S. sudarė Tarpininkavimo sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą (toliau – Sutartis Nr.2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovams priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

8. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

9. Kasacinio teismo praktikoje susitarimas dėl tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, kvalifikuojamas kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo rezultato sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-378/2018; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

11. Jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (CK 6.718 straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus; jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis).

12. Už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 5 dalis).

13. Pagal nurodytoje teismų praktikoje esančius kasacinio teismo išaiškinimus (teismo sprendimo 9 punktas), sprendžiant tokio pobūdžio ginčą yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarčių galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarčių tikslas.

14. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties Nr.1 tikslas – atsakovų siekis nupirkti nekilnojamąjį daiktą – namą su žemės sklypu Klaipėdos rajone už orientacinę 170000 Eur kainą, užsakant šią paslaugą atlikti ieškovę, bei atsakovų įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti.

15. Tiek bylos rašytinė medžiaga, tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojo T. M. parodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto 15 notarų biuro notarė A. G. patvirtino 2024-04-12 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), už 166000 Eur.

16. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė parengė preliminarią nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą.

17. Atsakovės argumentas, kad ieškovė neįvykdė Sutartimi Nr. 1 numatytų įsipareigojimų viseto, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė surado atsakovams tinkantį nekilnojamąją turtą, organizavo daiktų apžiūrą, užsakė nekilnojamojo turto vertinimą, suderino su notaru sutarties pasirašymą, nurodė kokie reikalingi dokumentai pirkimo pardavimo sandoriui, pateikė informaciją kaip sudaryti sutartis dėl elektros, dujų, šilumos ir vandens tiekėjais. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės atliktų veiksmų patvirtina liudytojos G. K. parodymai, G. K. el.laiškas, ir pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Ieškovė neįrodinėjo, kad kontaktavo su banku dėl paskolos suteikimo, nurodydama jog tam atsakovė turėjo kitą asmenį. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, kaip įrodymas ieškovės pateiktas su ieškiniu. Šios aplinkybės atsakovė ir neneigė. Atsakovės argumentas, kad Sutarties Nr. 1 4 punktas laikytinas nesąžiningu, laikytinas nepagrįstu. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad tam tikrus veiksmus ieškovė galėjo atlikti tik gavusi atsakovų įgaliojimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai tokį įgaliojimą ieškovei būtų išdavę. Atsakovės argumentus dėl saulės elektrinės panaudojimo paneigia liudytojo T. M. parodymai. Be to, pažymėtina, kad ieškovė negali už atsakovus atlikti veiksmų, įgalinančių gautą saulės energiją naudoti ne tik savo buitinėms reikmėms, bet ir komerciniais tikslais.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentas, kad ieškovė po nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio pasirašymo nepateikė ataskaitos apie atliktus darbus atmestinas, nes tai įrodo ieškovės 2025-05-02 el.laiškas. Atsakovės argumentas, kad nekilnojamojo turto apžiūros data nesutapo su preliminarios sutarties sudarymo data, nepaneigia atsakovų, tarpininkaujant ieškovei, pasiekto tikslo (rezultato) - įsigyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo Klaipėdos rajone už 166000 Eur (Sutarties Nr. 1 1 punktas). Tačiau, atsakovai pagal Sutartį Nr. 1 buvo sumokėję tik 500 Eur avansą (Sutarties Nr. 1 3.1 punktas), į ieškovės raginimus sumokėti likusią atlyginimo už suteiktas paslaugas sumą nereagavo, taigi, turi pareigą atsiskaityti už ieškovės atliktas paslaugas likusią sumą, t.y. 1160 Eur (Sutarties Nr. 1 3 punktas, CK 6.720 straipsnio 3 dalis), todėl šis ieškinio reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas.

19. Sutartimi Nr.2 ieškovė (Sutartyje Tarpininkas) įsipareigojo už atlyginimą tarpininkauti atsakovams parduodant priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o atsakovai (Sutartyje Klientas) įsipareigojo bendradarbiauti su Tarpininku, bei tarpininkui tarpininkaujant pardavus nekilnojamąjį turtą, sumokėti sutartą kainą (Sutarties Nr. 2 1.1-1.2 punktai).

20. Ieškovė nurodo, kad vykdydama Sutarties Nr.2 nuostatas, dėjo skelbimus apie atsakovams priklausiusio buto pardavimą, fotografavo butą, bei surado pirkėją - A. Č., kuri sutiko pirkti atsakovams priklausiusi butą už 130000 Eur, tačiau atsakovai atsisakė parduoti butą ieškovės surastam pirkėjui bei Sutartį Nr.2 nutraukė.

21. Ieškovė ieškinyje cituoja Sutarties Nr.2 4.2.7 punktą, bei 4.2.9 punktą ir nurodo, jog parduodamo buto kaina buvo nustatyta 130000 Eur (Sutarties Nr.2 5.1 punktas), o atsakovai atsisakė parduoti butą ieškovės surastam pirkėjui bei butą pardavė kitam asmeniui, todėl atsakovai privalo sumokėti ieškovei 2600 Eur (130000 * 2%) atlyginimą pagal pasirašytos sutarties sąlygas.

22. Atsakovės atstovė nurodė, kad sutarties tikslas buvo ne tik surasti pirkėją, bet ir faktiškai parduoti nekilnojamąjį turtą – butą, už 130 000 Eur. Kadangi turtas nebuvo parduotas per ieškovę, atsakovai atsisakė parduoti ieškovės surastam pirkėjui ir vėliau butą pardavė kitam asmeniui, ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl tarpininkavimo paslaugos rezultatas – turto pardavimas nebuvo pasiektas. Taip pat atsakovė prašo teismo vertinti Sutarties Nr. 2 sąlygas (punktai 4.2.5, 4.2.6, 4.2.7, 4.2.9, 7.2) kaip nesąžiningas ir pažeidžiančias jos, kaip vartotojos teises, bei pažymint jog šios sąlygos nebuvo individualiai aptartos.

23. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Sutarties neįvykdymas lemia šalies civilinę atsakomybę.

24. CK 6.228¹ straipsnio l dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vadovaujantis CK 6.228¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalimi, darytina išvada, kad ieškovė, teikdama tarpininkavimo paslaugas perkant - parduodant nekilnojamąjį turtą, veikia kaip verslininkas, o atsakovai yra vartotojai.

25. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

26. CK numato, jog individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jei tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Ieškovė nepaneigė atsakovės argumento, bei atsakovų papildomai pateiktų įrodymų, kad su atsakovais sudarytos sutartys yra standartinės, t.y. individualiai su atsakovais neaptartos.

27. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Teismas, vadovaudamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas.

28. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos sutarties sąlygos, kai nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad tarpininkavimo sutarties 4.2.6; 4.2.7; 4.2.8; 4.2.9 punktuose nustatytos sąlygos yra nesąžiningos, nes juose nustatyta neproporcingai didelė atsakovų atsakomybė - 2 proc. sutarties kainos už netinkamą sutarties vykdymą, kai 4.2.5 punkte nustatytas ieškovės atlygis - 1 proc. sutarties kainos.

29. Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad buto pardavimas buvo sustabdytas, kol nupirkto namo nepamatė vyras. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2024-03-14 SMS pranešimu informavo ieškovę apie tarpininkavimo sutarties dėl buto pardavimo nutraukimą.

30. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai 2024-03-28 jiems priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė už 128000 Eur ne ieškovės surastam pirkėjui.

31. CK 6.721 straipsnio l dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

32. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad kadangi įstatymas nustato teisę atsakovams vienašališkai nutraukti sutartį, tarpininkavimo sutarties 4.2.9. punkto ir 7.2 punkto nuostatos yra nesąžiningos, kadangi 4.2.9 punktu nustatyta atsakovų atsakomybė už sutarties nutraukimą, kas prieštarauja CK 6.721 straipsnio l dalies nuostatoms, o 7.2 punkto nuostatos apriboja atsakovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip išaiškinta kasacinio teismo ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017).

33. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma tinkamai įgyvendinta, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad priešingu atveju paslaugos teikėjas, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

34. Kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą.

35. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu.

36. Tarpininkavimo sutarties 4.2.5 punktas nustato, kad šalys susitarė dėl atlyginimo už tarpininkavimą, kurį sudaro 1 procentas (vienas procentas) sutarties kainos, kuria yra parduodamas Klientui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas tuo atveju, bet nemažiau nei 500 Eur (Penki šimtai eurų), kai pirkėjas yra asmuo, sutikęs su Tarpininko pateiktu pasiūlymu.

37. Nagrinėjamu atveju tarpininkaujant ieškovei (Sutarties 1.1 punktas) pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad atlyginimas pagal Sutartį Nr. 2 neturi būti mokamas. Juolab pažymėtina, kad ieškovė, nors nurodo, kad atsakovai turi sumokėti atlyginimą, tačiau remiasi Sutarties 4.2.9 punktu, kuris, teismui vertinant sutarties sąlygas, yra prašymas taikyti atsakovų civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo, o ne reikalavimas sumokėti atlyginimą.

38. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje remiasi ir Sutarties Nr. 2 4.2.7 punktu, kuris numato sumokėti atlyginimą už tarpininkavimą, kurį sudaro 2 procentai (du procentai) sutarties kainos, kuria yra parduodamas Klientui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, bet nemažiau nei 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų), tuo atveju, jei potencialiam pirkėjui sutikus pirkti nekilnojamąjį turtą už šios sutarties 5.1. punkte nustatytą arba už kitą, su Klientu iš anksto suderintą, kainą, Klientas atsisako sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį.

39. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės surastas pirkėjas A. Č. sutiko pirkti butą už 130 tūkst. eurų. Liudytoja apklausta A. Č. nurodė, kad buvo apsisprendusi pirkti butą antrame aukšte už maždaug 120 000 Eur. Antra, atsakovė neatsisakė parduoti buto šiai ieškovės surastai pirkėjai. Byloje pačios ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pranešė jog stabdo atsakovams priklausančio buto pardavimą, kol visko nesuderins su sutuoktiniu, kuris tuo metu buvo išvykęs. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A. Č..

40. Taip pat pažymėtina, kad yra pagrindas taikyti ir CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 16 punktą, nes Sutarties Nr. 2 punktuose 4.2.6; 4.2.7; 4.2.8; 4.2.9 nustatytos sąlygos – įsipareigojimai tik vartotojui, tačiau nei vienu Sutarties punktu nenumatyti analogiški įsipareigojimai verslininkui, nenumatytos jokios baudos ar mokesčiai, jeigu verslininkas nevykdys Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat pažymėtina, kad net aštuoniais sutarties Nr. 2 punktais (4.2.6; 4.2.7; 4.2.8; 4.2.9; 4.2.10; 6.11; 6.1.3; 7.2) numatyta vartotojo baudinė atsakomybė.

41. Taigi, tiek vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, tiek pripažįstant šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties (Sutartis Nr. 2) sąlygas, numatytas sutarties 4.2.6; 4.2.7; 4.2.8; 4.29; 4.210; 3; 7.2 nesąžiningomis, ieškovei neįrodžius kad atsakovai turi pareigą sumokėti atlyginimą už tarpininkavimą, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 2600 Eur skolą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (CPK 177-178 straipsniai, CK 6.228⁴ straipsnio 8,9 dalys, 6.721 straipsnis, 6.720 straipsnis).

42. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovų jai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 1160 Eur skolą, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už šią priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

44. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 3760 Eur sumą, o teismo sprendimu ieškovei iš atsakovų priteistina 1160 Eur, t. y. tenkinta 30,85 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 69,15 proc. ieškinio reikalavimų, pagal tokią proporciją paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.

45. Pagal pateiktus duomenis ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 85 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 2420 Eur už advokato teisinę pagalbą (už ieškinio surašymą, susipažinimą su atsakovų pateiktais dokumentais, dalyvavimas bylos nagrinėjime), iš viso 2505 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašoma priteisti 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 30,85 proc., ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 772,79 Eur (2505 Eur x 30,85 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

46. Pagal pateiktus duomenis atsakovės G. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos: 2500 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (2300 Eur susipažinimas su ieškiniu bei priedais, atsiliepimo į ieškinį paruošimas; 200 Eur – atstovavimas teisme). Atsakovės prašoma priteisti 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už advokato padėjėjos teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas 69,15 proc., atsakovei G. S. iš ieškovės priteistinas 1728,75 Eur (2500 Eur × 69,15 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

47. Iš byloje esančios pažymos, apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad byloje susidarė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą, nes būtent atsakovas neatsiėmė jam paštu siųstų procesinių dokumentų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

priteisti solidariai iš atsakovų G. S. ir D. S. 1160,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt eurų) skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1160,00 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 772,79 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei IĮ „Baltikhaus“.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovei G. S. iš ieškovės IĮ „Baltikhaus“ 1728,75 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. S. valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt trys eurai 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, pateikiant teismui sumokėjimo įrodymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.