- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 2-18265-871/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. L., Vilniaus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei G. Š. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. L. ir Vilniaus m. 44 – o notarų biuro notarė I. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
I. L. Š. 2015-09-10 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 31-35) prašydama priteisti iš atsakovės 27160 EUR turtinės žalos atlyginimo, 1000 EUR neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. 2015-09-10 patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniams, ieškovei L. Š. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 33,33 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009-11-25 ieškovė sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovę įgaliojo atsakovę G. Š. savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus ieškovės vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, nupirktą ir įteisintą turtą bei turimą nekilnojamąjį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra parduoti, nuomoti, mainyti ar įkeisti; šiuo tikslu atstovauti ieškovę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe VĮ Registrų centre, notarų biure, <...> sudaryti pirkimo-pardavimo, nuomos ar mainų sutartis ir priėmimo-perdavimo aktus notarų biure, gauti pinigus už parduotą, išnuomotą turtą. Analogišką įgaliojimą G. Š. buvo sudaręs ir V. A.. 2012 m. vasarą ieškovė sužinojo, kad atsakovė, neinformavusi ieškovės, 2009-12-23 už 231,72 Lt pardavė ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 metais šio buto rinkos vertė nustatyta 27 160 EUR. Ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį 27 160 EUR vertės butą, atsakovė pardavė už 231,72 Lt, šis sandoris parodo, kad atsakovė ne tik nesaugojo atstovaujamųjų turtinių interesų, bet sudarydama ginčo buto pardavimo sandorį, juos grubiai pažeidė. Tokia buto perleidimo sutartis neišreiškė nei ieškovės valios, nei teisėtų lūkesčių. Atsakovė ne tik neinformavo ieškovės apie jos atliktą sandorį, nepateikė jokios ataskaitos apie jį, bet už parduotą butą nedavė nei vieno cento. Pardavimo kaina neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Atsakovė veikė nesąžiningai, tuo padarė ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė ginčo bute gyveno nuo 1977 m. Šį butą išsipirko iš savivaldybės. Ieškovei praradus butą, buvo didelis moralinis smūgis, materialinė netektis, todėl prašomas patirtų pergyvenimų vertinimas kaip 1000 EUR neturtinė žala, yra realus vertinimo dydis.
Atsiliepimas
A. G. Š. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (1 t., b.l. 58-60) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė buvo suteikusi atsakovei įgaliojimą. 2007 metais ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama padėti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyveno. Kadangi ieškovė pinigų, reikalingų buto privatizavimui neturėjo, atsakovė jai paskolino 120 000 Lt pagal paprastąjį vekselį. 60 000 Lt ieškovė grąžino, o likusius 60 000 Lt liko skolinga. 2009 metais atsakovė turėjo didelių finansinių sunkumų, su ieškove žodžiu susitarė, kad atsakovė gali butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudoti kaip užstatą, kad gauti paskolą. Su V. L. susitarė, kad jis duos paskolą, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), įformins kaip užstatą, tačiau nuvykus pas notarą, L. nesutiko, kad būtų forminamas užstatas, jis nurodė, kad piniguos duos tik tuo atveju, jei bus įforminta pirkimo-pardavimo sutartis ir butas laikinai taps jo nuosavybe. Atsakovė nuolat bandė susisiekti su V. L. ir grąžinti jam pinigus, tačiau jis vengė buto grąžinimo. Ieškovė neturi teisės reikalauti žalos, nes ieškovė yra skolinga atsakovei 45 000 Lt, ieškovė buvo davusi žodinį sutikimą dėl nekilnojamojo turto sandorio. Turto vertė nurodoma keletą kartų didesnė nei reali, remiantis turto vertintojų ataskaita buto vertė 50 000 Lt, butas apgriuvęs, jam būtinas remontas.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarė I. D. pateiktu atsiliepimu (1 t., b.l. 55-57) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė turėjo ieškovės įgaliojimą parduoti butą. Įgaliojimas atitiko įstatymo reikalavimus, ieškovė, suteikdama įgaliojimus, aiškiai išreiškė valią, jog atsakovė atstovautų jos interesus. Notarė sutarties patvirtinimo metu neturėjo nei teisės, nei pareigos įtakoti ir analizuoti jau šalių susitartą ir sutartimi nustatytą kainą.
Trečiasis asmuo V. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. kovo 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui (1 t., b.l. 134-136).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas ieškinį palaikė visiškai, iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.
Kviečiama į teismo posėdį ieškovė neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Ieškovė bylą vedė per atstovą, todėl ieškovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Kviečiama į teismo posėdį atsakovė neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsakovė bylą vedė per atstovą, todėl atsakovės neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.
Kviečiamas į teismo posėdį trečiasis asmuo notarė I. D. ir jos advokatas G. V. neatvyko, nors advokatui apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Todėl jų neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 247 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. L. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad atsakovę pažinojo. A. G. Š. pasiūlė jam pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo pervedė atsakovei 9600 Lt į jos sąskaitą. Butas buvo remontuotinas, apgriuvęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 2009-11-25 buvo išduotas ieškovės L. Š. įgaliojimas, notarinio reg. Nr. 3268 (1 t., b.l. 10-12), kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovę G. Š. savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus ieškovės vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, nupirktą ir įteisintą turtą bei turimą nekilnojamąjį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra parduoti, nuomoti, mainyti ar įkeisti; šiuo tikslu atstovauti ieškovę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe VĮ Registrų centre, notarų biure, <...> sudaryti pirkimo-pardavimo, nuomos ar mainų sutartis ir priėmimo-perdavimo aktus notarų biure, gauti pinigus už parduotą, išnuomotą turtą. I. L. Š. sutuoktinis V. A. (1 t., b.l. 6) 2007-05-14 taip pat išdavė įgaliojimą atsakovei G. Š., kuriuo V. A. įgaliojo atsakovę G. Š. savo nuožiūra ir savo aptartomis sąlygomis, įskaitant kainą, atsiskaitymo tvarką ir būdus jo vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, nupirktą ir įteisintą turtą bei turimą nekilnojamąjį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra parduoti, nuomoti, mainyti ar įkeisti; šiuo tikslu atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe VĮ Registrų centre, notarų biure, <...> sudaryti pirkimo-pardavimo, nuomos ar mainų sutartis ir priėmimo-perdavimo aktus notarų biure, gauti pinigus už parduotą, išnuomotą turtą (1 t., b.l. 14-15). 2009-12-23 buto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 3612, atsakovė G. Š. pardavė ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. 1094-0402-9018:0051, turintį 33,33 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. L., pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta turto pardavimo kaina 231,72 Lt (1 t., b.l. 16-20). Byloje neginčijama, kad pagal 2009 m. gruodžio 23 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį trečiasis asmuo V. L. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. 1094-0402-9018:0051, turintį 33,33 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-09-12 mirė ieškovės sutuoktinis V. A. (1 t., b.l. 26). Testamentų registro išrašo duomenimis palikimą, atsiradusį po V. A. mirties, priėmė ieškovė L. Š. (1 t., b.l. 165-166).
Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-094-12 bylos matyti, kad 2012-07-09 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d. pagal G. Š. pareiškimą, kad V. L. pagal susitarimą jai paskolino 15 500 Lt, patvirtinant buto esančio Ukmergės g. 143-4, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria butas laikinai – dviejų metų terminui, kol paskola nebus visiškai grąžinta, taps V. L. nuosavybe. Vėliau V. L. ėmė vengti vykdyti įsipareigojimą grąžinti butą, taip apgaulės būdu išviliojo svetimą didelės vertės turtą (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-094-12 medžiaga, b.l. 52-53). Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-10-02 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių, nurodžius, kad pareiškėjos keliami klausimai nesusiję su baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso reguliavimo sritimi, bet yra spręstini civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras 2013-03-15 nutarimu G. Š. skundą atmetė ir paliko galioti 2012-10-02 skyriaus prokurorės nutarimą (ik. t. Nr. 10-9-094-12, b.l. 60-61). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013-04-29 nutartimi G. Š. skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-03-15 nutarimo netenkino (ik. t. Nr. 10-9-094-12, b.l. 70-74).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad žala jai buvo padaryta nesąžiningais atsakovės veiksmais, 2009 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei ir jos sutuoktiniui V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. 1094-0402-9018:0051, turintį 33,33 kv. m. bendro ploto, esantį Ukmergės g. 143-4, Vilniuje, atsakovei pardavus už neprotingai mažą kainą 231,72 Lt, kai jo rinkos kaina buvo žymiai didesnė.
Kaip minėta, 2009-12-23 buto pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 3612, atsakovė G. Š., veikdama pagal išduotus įgaliojimus, pardavė ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 33,33 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. L. (1 t., b.l. 16-20). Įgaliojimuose buvo numatyta, kad atsakovė G. Š. gali ieškovės ir V. A. vardu pirkti nekilnojamąjį turtą, nupirktą ir įteisintą turtą bei turimą nekilnojamąjį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra parduoti, nuomoti, mainyti ar įkeisti; šiuo tikslu atstovauti ieškovę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe VĮ Registrų centre, notarų biure, <...> sudaryti pirkimo-pardavimo, nuomos ar mainų sutartis ir priėmimo-perdavimo aktus notarų biure, gauti pinigus už parduotą, išnuomotą turtą (1 t., b.l. 10-12, b.l. 14-15). Nagrinėjamoje byloje išduoti įgaliojimai nebuvo ginčijami. 2009-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad šalių susitarimu, turtas parduodamas už 231,72 Lt, ranka įrašyta rankraštinis įrašas sutartyje „gavau du šimtai trisdešimt vieną litą 72 cnt“ (1 t., b.l. 17). Byloje neginčijama, kad pagal 2009 m. gruodžio 23 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį trečiasis asmuo V. L. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 33,33 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta.
Ieškovė nurodo, kad ieškovei padaryta žala dėl 2009-12-23 parduoto buto sudaro 27160 EUR, o žalos dydį grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-09-19 išrašu ir jame nustatyta vidutine buto rinkos verte 93700 Lt, kas pagal oficialų kursą sudaro 27137,40 EUR, rinkos vertės nustatymo data 2012-02-28 (1 t., b.l. 7-9).
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodo, kad 2012 m. vasarą ji sužinojo apie parduotą butą, todėl remiasi buto verte nustatyta 2012 metais. Teismas pažymi, kad ieškovė savo nuostolius kildina būtent iš 2009-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo perleistas butas trečiajam asmeniui už 231,72 Lt. Buto perleidimas įvyko 2009-12-23, todėl nustatant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl 2009-12-23 buto perleidimo, būtina įrodyti žalos dydį 2009-12-23 sandorio sudarymo metu, o ne 2012 metais. Aplinkybė, kada ieškovė sužinojo apie buto perleidimą, negali lemti žalos dydžio, nes pati ieškovė būdama protinga, rūpestinga ir atidi turto savininkė privalo domėtis savo turtu, jo būkle ir likimu. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės dėl ginčo buto perleidimo 2009-12-23, jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, būtina nustatyti ginčo buto vertę 2009-12-23 sandorio sudarymo metu. 2016-05-26 teismo posėdžio metu ieškovei teismas pasiūlė pateikti įrodymus dėl ginčo turto rinkos vertės sandorio sudarymo dieną 2009-12-23, tačiau ieškovė nepasinaudojo teise teikti papildomus įrodymus, prašyti teismo skirti ekspertizę, laikėsi pozicijos, kad turto vertę pagrindžia minėtas 2012-09-19 išrašas, bei motyvuodama, tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5878-302/2012 nurodė, kad „pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog ginčijama sutartimi parduoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2012-02-28 nustatyta 93 700 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo sandoriu ieškovai pardavė butą už 231,72 Lt, o realesne buto vidutine rinkos verte laikytina ta, kuri yra nustatyta 2012 m., t.y. 93 700 Lt, sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimo dydis viršija 150 000 Lt, todėl ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui“ (1 t., b.l. 44-45). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neturi prejudicinės galios nustatant žalos dydį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes Vilniaus apygardos teismas vertino tik ieškovų L. Š. ir V. A. ieškinio dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo priėmimo bei teismingumo klausimą, o kaip žinia ieškinio suma tokiuose ginčuose nustatoma pagal grąžintino turto rinkos vertę (CPK 85 str. 11 p.) ir nesprendė civilinio ginčo iš esmės dėl civilinės atsakomybės bei nevertino šioje byloje esančių įrodymų.
Kaip minėta, žalos dydį ieškovė grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-09-19 išrašu ir jame nustatyta vidutine buto rinkos verte 93700 Lt, kas pagal oficialų kursą sudaro 27137,40 EUR (93700 : 3,45280), rinkos vertės nustatymo data 2012-02-28 (1 t., b.l. 7-9). Tuo tarpu atsakovė G. Š. su atsiliepimu pateikė Ober H. N. turtas atliktą preliminarų rinkos vertės nustatymą, pagal kurį 2009-07-24 dienai nustatyta vertinamo buto, esančio Ukmergės g. 143-4, Vilniuje, rinkos vertė 50 000 Lt (prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-595-860/2015, b.l. 48-49).
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant dėl ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės sandorio sudarymo metu (2009 m. gruodžio 23 d.), teismas remiasi atsakovės G. Š. su atsiliepimu pateiktu Ober H. N. turtas atliktu preliminariu rinkos vertės nustatymu, pagal kurį 2009-07-24 dienai nustatyta vertinamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 50 000 Lt, kas sudaro 14 481 EUR. Visų pirma, individualaus vertinimo išvados laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose nurodyta turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Iš šio akto matyti, kad vertinamas ginčo butas buvo apžiūrėtas individuliai turto vertintojo padėjėjo, padarytos buto fotonuotraukos, iš kurių matyti, buto faktinė būklė. Antra, šiuo atveju, individualus vertinimas atliktas 2009-07-24, t.y. likus 5 mėnesiams iki sandorio sudarymo dienos. Net ir vertinant tą aplinkybę, kad nekilnojamojo turto kainos galėjo augti, teismo vertinimu, argumentas, kad per mažiau nei pusę metų turto kaina galėjo išaugti žymiai arba ieškovės nurodoma apimtimi (27 160 EUR), yra neįtikimas. Tuo tarpu ieškovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad masinis ginčo turto vertinimas atliktas 2012-02-28 (1 t., b.l. 7-9), t.y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po sandorio sudarymo. Todėl teismas negali remtis 2012-02-28 nustatyta masiniu būdu vidutine ginčo buto rinkos verte, vertindamas buto rinkos vertę sandorio sudarymo 2009-12-23 dienai. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), byloje darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčo buto rinkos vertė 2009 m. gruodžio 23 d. buvo 50 000 Lt, kas sudaro 14 481 EUR.
Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą 231,72 Lt nurodė pati ieškovė, tačiau šie atstovo teiginiai atmestini kaip niekuo neįrodyti (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė davė sutikimą įgaliotinei parduoti turtą už šią sumą (CK 6.759 str., CPK 185 str.). Be to, pačios atsakovės teiginiai prieštaringi, nes 2012-05-09 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė nurodė, kad „su L. Š. žodžiu susitarė, kad gali butą Ukmergės g. 143-4, Vilnius, panaudoti kaip užstatą, kad gauti paskolą“ (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-0094-12 b.l. 18), taigi, akivaizdu, kad ne parduoti.
Teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad 231,72 Lt kainą pagrindžia 2008-10-23 buto pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio reg., Nr. 22269, nes pastarąja sutartimi ieškovė butą įgijo lengvatinėmis sąlygomis specialia įstatymo nustatyta tvarka, po to kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 7203- 235/2008 pripažino L. Š. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį Ukmergės g. 143-4, Vilniuje pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, o ne rinkos kainomis (CPK 179 str. 3 d.).
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 23 d. sutartimi atsakovei perleidus ieškovei ir jos sutuoktiniui, po kurio mirties palikimą priėmė ieškovė (1 t., b.l. 26, 165-166), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui V. L. už 231,72 Lt, t.y. už žymiai mažesnę nei byloje įrodytą rinkos vertę (50 000 Lt kas sudaro 14 481 UR), ieškovė patyrė 14 481 EUR dydžio žalą (CK 6.249 str.). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad už ieškovės parduotą butą gautos lėšos būtų perduotos ieškovei L. Š. (CPK 178 str., CK 6.760 str. 5 d., 2.150 str.).
Atsakovės teiginiai, kad ji ieškovei pagal vekselį paskolino 120 000 Lt, iš kurių ieškovė liko skolinga atsakovei 60 000 Lt, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės, nes atsakovė byloje priešieškinio dėl skolos pagal vekselį priteisimo ieškovei nereiškė, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Jei atsakovė vertina, kad ieškovė yra skolinga atsakovei pagal 2008-04-28 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, ji turi teisę reikšti ieškinį bendra tvarka. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp bylos šalių buvo žodinis susitarimas, kad abi šalys užskaitė tarpusavio reikalavimus, tačiau šie atsakovės atstovo teiginiai niekuo nepagrįsti (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių rašytinių, patikimų įrodymų, kad tarp šalių įvyko įskaitymas bendra šalių valia arba pagal CK 6.131 straipsnio nuostatas buvo atliktas įskaitymas pranešant apie tai kitai prievolės šaliai.
Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji su trečiuoju asmeniu V. L. susitarė, kad jis duos atsakovei paskolą, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), įformins kaip užstatą, tačiau nuvykus pas notarą, L. nurodė, kad pinigus duos tik tuo atveju, jei bus įforminta buto pirkimo-pardavimo sutartis, o atsakovei grąžinus paskolą, anuliuos buto pirkimo-pardavimo sutartį nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės ieškovei, nes jei atsakovė turi pretenzijų, reikalavimų trečiajam asmeniui dėl jų tarpusavio susitarimų, ji turi teisę kreiptis į teismą bendra civilinio proceso tvarka, kas buvo išaiškinta atsakovei ir 2012-10-02 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudarytas notarinis susitarimas, kurio nei viena sutarties šalis neginčijo, o atsakovės keliami klausimai trečiajam asmeniui V. L. dėl kitų jų tarpusavio susitarimų spręstini civilinio proceso tvarka.
Kaip minėta, 2009 m. gruodžio 23 d. sutartimi ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantį butą už nepagrįstai mažą kainą ieškovės ir jos sutuoktinio vardu perleido atsakovė G. Š., veikdama pagal išduotus įgaliojimus. Pažymėtina, kad įgaliojimų buvimas neeliminuoja atsakovės atsakomybės. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Akivaizdu, kad atsakovė, perleisdama turtą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, pažeidė savo kaip įgaliotinės įsipareigojimus veikti išimtinai atstovaujamųjų interesais bei neišvengė savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojų interesais. Nustatyta aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už akivaizdžiai žymiai mažesnę nei rinkos kainą, patvirtina atsakovės G. Š. kaip įgaliotinės neteisėtus veiksmus (CK 6.760 str. 1 d., 6.245 str.). Ieškovės išduotame įgaliojime nurodyta nuostata, kad ieškovė įgaliojo atsakovę G. Š. nupirktą ir įteisintą turtą bei turimą nekilnojamąjį turtą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra parduoti, nuomoti, mainyti ar įkeisti, teismo vertinimu, nesuteikia teisės įgaliotiniui parduoti turtą už rinkos vertės neatitinkančią, akivaizdžiai per mažą, neprotingą kainą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė davė sutikimą įgaliotinei parduoti turtą už šią sumą (CK 6.759 str., CPK 185 str.).
Reikalavimą atlyginti žalą ieškovė reiškė atsakovei G. Š.. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. Š. netinkamai vykdė savo kaip įgaliotinės įsipareigojimus, dėl šių atsakovės veiksmų ieškovei atsirado 14 481 EUR žala, todėl, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ši žala priteistina iš atsakovės G. Š. ieškovės L. Š. naudai (CK 6.245-6.249 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė nurodė, kad buto pardavimas už tokią mažą kainą, apskritai buto praradimas, kuriame ieškovė su sutuoktiniu Š. gyveno nuo 1977 metų, kurį išsipirko iš savivaldybės, jai buvo didelis moralinis smūgis, jos moralinis paniekinimas, todėl ieškovės patirti išgyvenimai vertintini 1000 EUR neturtine žala.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas neturtinės žalos sampratą, yra konstatavęs, jog tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-698-686/2015). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikšdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, kurie nepakankami tam, kad pagrįsti žalos padarymo faktą. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji ginčo bute negyveno, jo nenuomojo ir tik 2012 m. vasarą sužinojo apie buto pardavimą. Iš tokių ieškovės teiginių spręstina, kad ieškovė nesidomėjo šio turto būkle, likimu, taigi jis nebuvo itin svarbus ieškovei. Ieškovės pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad jis išduotas nuo 2001-01-10, o pateiktas 2015-09-03 medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovė serga nuo 1989 metų ( 1 t., b.l. 36, 37). Taigi sieti šiuos įrodymus su ieškovės sveikatos būklės pablogėjimu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų 2009-12-23 parduodant butą nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo įsitikimu, ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 132,77 EUR, 2015-09-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi teismas atleido ieškovę nuo 422,40 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo ir atidėjo 289,63 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 47). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (51,42 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 68,27 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi nuo 422,40 EUR dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (51,42 proc.), iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 217,20 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str., 96 str.).
Kadangi 289,63 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 47), proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (48,58 proc.) iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 140,70 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi 289,63 EUR žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 47), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (51,42 proc.) iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 148,93 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 500 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, šios išlaidos ieškovei neatlyginamos, išaiškinant ieškovės teisę pateikti prašymą priimti papildomą sprendimą.
Byloje susidarė 14,56 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (48,58 proc.), iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 7,07 EUR pašto išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str.). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (51,42 proc.), iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 7,49 EUR pašto išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 88 str.).
Teismas nevertina kitų šalių argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).
Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos trečiasis asmuo V. L. 2016-09-13 pateikė teismui prašymą dėl įrodymų (mokėjimo pavedimo) prijungimo, kuris atmestinas, nes įrodymai pateikti pavėluotai, po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės G. Š. ieškovės L. Š. naudai 14 481 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės G. Š. ieškovės L. Š. naudai 68,27 EUR žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. Š. valstybės naudai 366,13 EUR žyminio mokesčio ir 7,49 EUR pašto išlaidų, iš viso 373,62 EUR bylinėjimosi išlaidų. Suma priteista valstybei turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.
Priteisti iš ieškovės L. Š. valstybės naudai 140,70 EUR žyminio mokesčio ir 7,07 EUR pašto išlaidų, iš viso 147,77 EUR bylinėjimosi išlaidų. Suma priteista valstybei turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.