Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Mokilizingas“ su atsakovu 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VMM808172VPA. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 350 Eur paskolos sumą, 41,29 Eur palūkanas bei 10,50 Eur sutarties mokestį, taip pat vykdyti kitus sutartimi numatytus įsipareigojimus, tokiu būdu per 3 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas sumokėti viso 401,79 Eur. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, todėl pradinė kreditorė 2018 m. gruodžio 18 d. dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė sutartį bei perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, informuodama apie kreditorės pasikeitimą bei ragindama sumokėti turimą įsiskolinimą.

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kaip minėta, ieškovė atsakovui siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodama atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

7. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.886 straipsnį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 401,79 Eur (350 Eur paskola + 41,29 Eur palūkanos + 10,50 Eur sutarties mokestis) skolos.

8. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6, 8.7 punktais, nutraukus sutartį, atsakovas privalo sumokėti ne tik visas nesumokėtas pagal sutartį mokėtinas sumas, bet ir iki ir po sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius, t. y. mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo visu laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos. Ieškovė delspinigius paskaičiavo nuo sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 18 d. (neviršijant 180 dienų). Kadangi ieškovė turi teisę į sutartines protingo dydžio netesybas, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisia 32,95 Eur dydžio delspinigius (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (434,74 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 165,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur sumokėtas mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 150 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

11. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,72 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei, kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, 401,79 Eur (keturis šimtus vieną eurą 79 ct) skolos, 32,95 Eur (trisdešimt du eurus 95 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (434,74 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 165,84 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.