Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S. B., D. J. B. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai I. S. B., D. J. B. teismui pateiktame skunde prašo įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimus dėl pareiškėjų I. S. B. ir D. J. B. prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Nurodo, jog 2024-01-12 pareiškėjai I. S. B. ir D. J. B. per Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių bei 7 straipsnio 4 punkto nuostatų pagrindu. Pareiškėjai gavo Migracijos departamento pranešimus, kad jų prašymai priimti ir pradėti nagrinėti 2024-04-10.

Pažymi, kad iki šiol jokių sprendimų dėl pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nei Migracijos departamentas, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras nepriėmė.

Teigia, kad tokiu būdu atsakovai neveikimu pažeidė teisės aktuose nustatytus prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo išnagrinėjimo terminus, todėl Pareiškėjai teikia šį skundą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus Migracijos departamentą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją priimti sprendimus dėl Pareiškėjų pateiktų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Atsakovė Lietuvos Vidaus reikalų ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo šių prašymų ar dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar netekimo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje gavimo dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo).

Nurodo, jog vidaus reikalų ministras sprendimą priima, gavęs atitinkamą Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teikimą. Vidaus reikalų ministerija tokio teikimo nėra gavusi. Akcentuoja, jog Migracijos departamentas 2024-11-07 sustabdė prašymų atkurti pilietybę nagrinėjimą, nes iš pareiškėjų pareikalavo papildomų duomenų.

Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų prašymai Nr. 2401-IL ATK-0142 ir Nr. 2401-IL ATK-0144 priimti 2024-04-10. 2024-11-07 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą pareiškėjai informuoti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, jų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomi ir bus tęsiamas nagrinėjimas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Taip pat, pranešta, kad per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos, nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas. Pažymi, kad šis raštas nelaikytinas Migracijos departamento priimtu sprendimu pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį.

Migracijos departamentas pareiškėjų skundą dėl įpareigojimų atlikti veiksmus iš teismo gavo 2024-11-11, o pareiškėjai per MIGRIS 2024-11-07 informuoti apie bylos sustabdymą ir kad pareiškėjai turi pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjai iki šiol nėra pateikę jokių dokumentų per MIGRIS. Taigi nesant pareiškėjų pateiktų dokumentų Migracijos departamentas negali atnaujinti bylos nagrinėjimo ir priimti su šiais prašymais susijusių sprendimų/teikimų.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovių pareigos priimti sprendimą dėl pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2024-01-12 pareiškėjai I. S. B. ir D. J. B. per Migracijos departamentą padavė prašymus Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjai gimė Pietų Afrikos Respublikoje, turi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pilietybes. Patvirtino, kad jų tėvai, seneliai ar proseneliai (vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

Migracijos departamentas 2024-04-10 priėmė pareiškėjų prašymus suteikdamas jiems sekančius dokumentų registracijos numerius Nr. 2401-IL ATK-0142 ir Nr. 2401-1L ATK-0144.

Migracijos departamentas 2024-11-07 informavo pareiškėjus, kad jų prašymai dėl pilietybės nagrinėjimo sustabdomi ir bus tęsiami nuo papildomų dokumentų priėmimo dienos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Pilietybės įstatymas.

Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.

Vadovaujantis 2013-04-03 Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikiami pagal Pilietybės įstatymo VII skyriuje, 45 straipsnio 10 dalyje ir apraše nustatytus reikalavimus 6 punktu Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1–7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą bei reikalaujamų dokumentų skaitmenines kopijas.

Aprašo 27 punktas numato, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, taip pat dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktus ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka vidaus reikalų ministro sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti, ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos pateikia vidaus reikalų ministrui teikimą, o vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Migracijos departamento teikimo gavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje dienos priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo), o Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5–7 punktuose nustatytais atvejais kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Byloje nustatyti faktai, kad 2024-01-12 pareiškėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėjų prašymai buvo priimti. 2024-11-07 Migracijos departamentas informavo pareiškėjus, kad prašymai sustabdomi, kol nebus pateikti nurodyti dokumentai, pateikus reikalaujamus dokumentus, prašymų nagrinėjimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės bus atnaujintas. Duomenų, kad sprendimas dėl prašymų nagrinėjimo sustabdymo būtų apskųstas teismui nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas nepateikė teikimo Vidaus reikalų ministerijai, kaip to reikalaujama Aprašo 27 punkte, seka išvada, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo pareigos priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjų prašymus nustatė, kad Lietuvos pilietybės nagrinėjimui pareiškėjų atžvilgiu reikalingi papildomi dokumentai. Migracijos departamentas remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

Departamentas priimdamas savo sprendimą rėmėsi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kuris numato, kad Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

Taip pat aprašo 26 punktas nustato, jeigu Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Migracijos departamentas šį prašymą pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per MIGRIS ir nustato ne ilgesnį kaip vienų metų terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti arba patikslinti. Šiuo atveju aprašo 27 punkte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto pranešimo išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų priėmimo Migracijos departamente dienos.

Departamentas prašė pateikti advokato teisinių paslaugų sutarties išrašą, dokumentus, kad pareiškėjų senelė, gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir gavusi Lietuvos Respublikos užsienio pasą (duomenys neskelbtini) metais sudarė santuoką Pietų Afrikoje ir moteris, kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Migracijos departamentas paaiškina, kokio pobūdžio dokumentai tai galėtų būti, kurie yra susieti su reikalaujamais faktais įrodyti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai būtų teikę atsakovui reikalaujamus duomenis, byloje taip pat nėra duomenų, kad jie būtų teikę kitų užklausų Migracijos departamentui ar informavę atsakovą apie atsiradusias kliūtis įrodymams surinkti. Pažymėtina, kad pareiškėjams buvo nustatytas vienerių metų terminas informacijai pateikti.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai neskundė 2024-11-07 Migracijos Departamento atsakymo dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo. Tarp šalių nėra ginčo, kad informacija, kurią prašo surinkti atsakovas, yra perteklinė ar nereikalinga priimti galutiniam sprendimui.

Pareiškėjai teigia, kad prašymas dėl pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėtas per 6 mėnesius, t. y. nuo 2024-04-10 iki 2024-10-10, todėl mano, kad pareiškėjų prašymo nagrinėjimas užtruko ilgiau - 21 dieną.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, atsižvelgusi į ginčui aktualią teismų praktiką, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi Valstybės saugumo departamento atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir Migracijos departamento poziciją, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negali pritarti pareiškėjų padarytai išvadai, kad atsakovai specialiai vilkino sprendimo priėmimą ar kitaip pažeidė gero administravimo principą, bei netinkamai įvertino pareiškėjų situaciją.

Pareiškėjų teiginiai dėl praleisto termino yra neargumentuoti, nes iš pateiktų dokumentų ir susirašinėjimo per MIGRIS su atsakovu matyti, kad pareiškėjai nepateikė reikalaujamų dokumentų, nesikreipė dėl jų gavimo.

Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, o taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2024 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-24-822/2024). Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams buvo sukliudyta siekti pilietybės atkūrimo. Pareiškėjai nenurodė tokių aplinkybių procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo metu. Laikytina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad, grąžinus pareiškėjų prašymą į instituciją nagrinėti iš naujo, būtų pasiektas kitas rezultatas. Nesant pareiškėjų situacijos individualizuojančių įrodymų, tai tik beprasmiškai pailgintų administracinę procedūrą ir nepadidintų pareiškėjų teisinės apsaugos.

Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjų skundas netenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų I. S. B. , D. J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.