- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eA-24-822/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04393-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrija „Mokslas“, G. P.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrija „Mokslas“ ir G. P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. B. (J. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. A256/20(2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (pagal byloje esančius duomenis Administracijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. A256-947/21(3.3.15.4E-AD24) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją organizuoti 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą teisės aktų nustatytais terminais.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypas yra sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Mokslas“ teritorijoje. Šalia Žemės sklypo yra Lietuvos Respublikos valstybei priklausantis laisvas ir nesuformuotas žemės sklypas, kuris atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas. Pareiškėjas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė atsakovui 2021 m. gegužės 20 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. siekė suformuoti šalia esantį apie 1 aro ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą ir jį įsigijus prijungti prie jau turimo Žemės sklypo. Praėjus daugiau nei 6 mėnesiams, atsakovas pateikė pareiškėjui Sprendimą, kuriuo atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, nes tam nėra teisinio pagrindo, laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
3. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas atsisakė patenkinti Prašymą remdamasi tuo, kad skirtingos paskirties žemės sklypų sujungimas negalimas. Anot atsakovo, pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 6 straipsnio 2 dalį, sodininkų mėgėjų bendrijoje žemės sklypų paskirtis turi būti žemės ūkio paskirties žemė, pareiškėjas tik faktiškai (iš esmės) pakeitęs Žemės sklypo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę įgytų teisinį pagrindą atlikti jo formavimo ir pertvarkymo projektą bei jį įgyvendinti, t. y. suformavus įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą prijungti jį prie Žemės sklypo. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Žemės sklypas ir yra SB „Mokslas“ veiklos teritorijoje, tačiau teisės aktai nustato galimybę keisti jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę ir atvirkščiai – iš kitos paskirties žemės į žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo paskirties pakeitimo procedūra iš kitos paskirties žemės į žemės ūkio paskirties žemę ilgai užtruks, taip pat pareikalaus ir papildomų išlaidų, o tai iš esmės yra neracionalu ir neekonomiška. Atsakovas tinkamai neįvertino esamos padėties ir pareiškėjo 2021 m. gegužės 20 d. prašymą išnagrinėjo formaliais pagrindais, o Sprendimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams (principams), todėl naikintinas.
4. Pareiškėjas teigė, kad pateikė 2021 m. gegužės 20 d. prašymą per ŽPDRIS, paslauga turėjo būti suteikta per 30 darbo dienų, tačiau atsakovas praleido šį terminą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pateisinančių nepagrįstai ilgą atsakymo pareiškėjui į jo Prašymą pateikimą. Pareiškėjui nebuvo pateikta informacija, jog Prašymui nagrinėti reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Atsakovas nenurodė ir pareiškėjo neinformavo, kad terminas atsakymui pateikti buvo pratęstas. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, bylos aplinkybes, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus gero valdymo, objektyvumo, proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas skunde nurodė, jog Žemės sklypas yra SB „Mokslas“. Sodininkų bendrijos yra specifinės teritorijos ir joms pirmiausia taikomas specialusis teisės aktas – SBĮ, jo 6 straipsnio 2 dalis. Žemės sklypo paskirtis yra kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taigi Sprendimas būtent ir buvo motyvuojamas Žemės sklypo paskirtimi bei naudojimo būdu, todėl nėra teisinio pagrindo prie jo prijungti įsiterpusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
7. Atsakovas paaiškino, kad žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas yra atskira administracinė procedūra, atliekama teisės aktų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju Prašyme organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjas neprašė pakeisti žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, todėl Žemės sklypo paskirties keitimo galimybės, priimant Sprendimą, nebuvo nagrinėjamos. Sprendimas dėl pareiškėjo Prašymo negalėjo būti grindžiamas prielaidomis, jog žemės sklypo naudojimo paskirtis galėtų būti keičiama, o buvo priimtas remiantis Sprendimo priėmimo metu egzistuojančiais objektyviais faktiniais duomenimis, iš kurių – ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo paskirtimi. Skundo argumentai, jog Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami, nepaneigia Sprendimo priėmimo metu egzistavusios faktinės Žemės sklypo paskirties bei atitinkamai Sprendimo motyvų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu negali būti keičiami kitu galiojančiu administraciniu sprendimu patvirtinti sprendiniai (šiuo atveju žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas), Sprendime visiškai pagrįstai buvo nurodyta, jog nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo Prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo siekiant prijungti besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
8. Atsakovas nurodė, kad net jei žemės sklypo paskirtis būtų pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į mėgėjų sodo sklypų, pareiškėjo pageidavimas pirkti laisvos valstybinės žemės plotą negalėtų būti patenkintas, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja laisvos valstybinės žemės plotas, kuris galėtų būti parduodamas pareiškėjui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Žemės sklypo planą, kuriame ranka yra pažymėta apytikslė teritorija, kurią pareiškėjas pageidauja įsigyti kaip įsiterpusį valstybinės žemės plotą, tačiau, kaip matyti iš su skundu pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų, su Žemės sklypu iš šiaurinės pusės ribojasi suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas privatus žemės sklypas, todėl šioje vietoje nėra laisvos valstybinės žemės, besiribojančios su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu.
9. Atsakovas pažymėjo, kad su Žemės sklypu iš vakarinės pusės besiribojanti SB „Mokslas“ bendro naudojimo teritorija taip pat yra suformuota atskiru žemės sklypu, įregistruotu Nekilnojamojo turto registre, kadangi Vilniaus miesto valdyba 1994 m. sausio 1 d. potvarkiu Nr. 100V „Dėl sodininkų bendrijos „Mokslas“ žemės nuomos ir pardavimo“ leido bendrijai nuomoti neparduotą 12 014 kv. m žemės plotą (potvarkio 3 p.), bei Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 1994 m. gegužės 19 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 3-2446, kuria SB „Mokslas“ 12 014 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas 99 metams. Iš pietinės pusės Žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš rytinės pusės – su pravažiavimu.
10. Atsakovė nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio sprendimas dėl pareiškėjo pateikto Prašymo nebuvo priimtas operatyviai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, savaime nedaro Sprendimo neteisėto ar negaliojančio.
11. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas yra administracinė procedūra, kurią atlikti bei sprendimus šioje administracinėje procedūroje priimti teisės aktais yra priskirta savivaldybės administracijos kompetencijai, o minėto reikalavimo patenkinimas reikštų pareiškėjo prašymo administracinėje procedūroje patenkinimą ne atsakovo, o teismo sprendimu, todėl jis atmestinas kaip nepriklausantis administracinio teismo kompetencijai.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Mokslas“ pareiškėjo skundą prašė tenkinti.
13. SB „Mokslas“ nurodė, jog atsakovas visiškai nepagrįstai ignoruoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, (toliau – ir Taisyklės), kurios šios bylos atveju yra specialioji norma (lot. lex specialis) Sprendime nurodomų teisės aktų – tiek SBĮ, tiek Nutarimo – atžvilgiu. Įvertinus esamą reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė organizuoti pareiškėjo Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą. Nors pareiškėjo Žemės sklypas ir yra SB „Mokslas“ veiklos teritorijoje, tačiau teisės aktai nustato galimybę keisti jo paskirtį. SB „Mokslas vadovavosi Taisyklių nuostatomis ir nurodė, jog nėra privaloma parduoti valstybinę žemę, kurios paskirtis gali būti tik viena – žemės ūkio paskirties žemė. Tai reiškia, kad iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo gali būti keičiama ir parduodamo įsiterpusio žemės sklypo ploto paskirtis. Nors Taisyklės ir nenustato būtinos sąlygos ir (ar) apribojimo, kad norint įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypai plotą jis turi būti tik žemės ūkio paskirties, tačiau atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas taikyti Taisykles, pareiškėjui paliko tik vieną juridinę išeitį – pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš „kita“ į „žemės ūkio“, tuomet atlikti jo formavimo ir pertvarkymo projektą bei jį įgyvendinti, t. y. suformavus įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą prijungti jį prie Žemės sklypo, o tada vėl pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš „žemės ūkio“ į „kita“. Akivaizdu, kad tokia atsakovo siūloma procedūra užtruks bei pareikalaus papildomų išlaidų, taip pat yra neracionali ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. P. nepateikė atsiliepimo į skundą.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
17. Teismas nustatė, jog pareiškėjas per ŽPDRIS (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė Administracijai 2021 m. gegužės 20 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekia suformuoti šalia esantį apie 1 aro ploto įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą ir jį įsigijus prijungti prie jau turimo Žemės sklypo. Atsakovas pateikė pareiškėjui 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. A256/20 (2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą.
18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsniu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) 2 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypas yra SB „Mokslas“ veiklos teritorijoje, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju taikomos SBĮ normos. Teismas vadovavosi SBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, įvertino Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei sprendė, jog nėra teisinio pagrindo prie jo prijungti įsiterpusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teismas nurodė, jog Prašyme pareiškėjas neprašė pakeisti žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, todėl Žemės sklypo paskirties keitimo galimybės priimant Sprendimą nebuvo nagrinėjamos. Sprendimas buvo priimtas remiantis egzistuojančiais objektyviais faktiniais duomenimis, įskaitant ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo paskirtimi. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu negali būti keičiami kitu galiojančiu administraciniu sprendimu patvirtinti sprendiniai, Sprendime visiškai pagrįstai buvo nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo Prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo siekiant prijungti besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
19. Teismas sprendė, kad Sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai, netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies keliamus reikalavimus, nenustatyti kiti Spendimo panaikinimo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje.
20. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas teisės aktuose nustatytas terminas, tačiau sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad Sprendimas buvo priimtas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, savaime nedaro jo neteisėto ar negaliojančio.
21. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją „organizuoti 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, nes sprendė, kad jis nepriklauso teismo kompetencijai.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Administracijos Sprendimą, įpareigoti atsakovą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą teisės aktų nustatytais terminais.
23. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai atsisakė byloje taikyti SBĮ 6 straipsnio 6 dalį ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, kurios nagrinėjamu atveju yra specialioji norma, todėl tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. SBĮ nereglamentuoja įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto įsigijimo, o esamas teisinis reglamentavimas (SBĮ 6 str. 6 d.) numato galimybę keisti sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo paskirtį iš tiek iš žemės ūkio į kitą, tiek atvirkščiai – iš kitos į žemės ūkio. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis gali būti keičiama, teismas visiškai nepagrįstai atsisakė byloje ištirti bei nustatyti kitus svarbius pagrindus Sprendimui panaikinti ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį.
24. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Taisyklėse įtvirtinta įsiterpusio žemės sklypo sąvoka ir nurodo, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys (Taisyklių 3.1 p.) turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 p.). Pareiškėjas pažymi, jog jis yra SB „Mokslas“ narys, o pagal Taisykles nėra privaloma parduoti valstybinę žemę, kurios paskirtis gali būti tik viena – žemės ūkio. Tai reiškia, kad iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo gali būti keičiama ir parduodamo įsiterpusio žemės sklypo ploto paskirtis. Pareiškėjas vertina, jog teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad Taisyklės nenumato būtinos sąlygos ir / ar apribojimo, jog norint įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypai plotą, esantį sodininkų bendrijoje, toks žemės sklypas turi būti tik žemės ūkio paskirties.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovo siūloma Žemės sklypo paskirties pakeitimo procedūra iš „kita“ į „žemės ūkio“ yra formali ir akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
26. Pareiškėjas vadovaujasi Projektų rengimo taisyklėmis ir teigia, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygas išduoda atsakovas. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, kuri formavimo ir pertvarkymo procese gali būti keičiama, nėra ir negali būti kliūtimi tokioms pertvarkymo sąlygoms išduoti, todėl atsakovo atsisakymas išduoti pertvarkymo sąlygas yra nepagrįstas ir dėl to neteisėtas.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
28. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą teismui, ir papildomai nurodo, kad pareiškėjas detaliau apeliaciniame skunde nepaaiškina, kaip, jo nuomone, pasireiškė netinkamas SBĮ 6 straipsnio 2 dalies aiškinimas. Atsakovas pažymi, jog nurodytoje įstatymo normoje pateikiama aiški ir vienareikšmiška nuostata dėl mėgėjų sodo teritorijos priskyrimo žemės ūkio paskirties žemei, nenumatant šiai nuostatai jokių išimčių, o pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam priklausančio Žemės sklypo paskirtis skiriasi nuo pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto paskirties.
29. Atsakovas teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje taikyti SBĮ 6 straipsnio 6 dalį, kadangi šioje byloje sprendžiamas ne statybos darbų Žemės sklype, o valstybinės žemės ploto prijungimo prie Žemės sklypo klausimas, kurio SBĮ 6 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja. Dėl Taisyklių ir jų 3.1.2 punkto nuostatų taikymo atsakovas nurodo, jog jų neginčija, visgi pažymi, jog sodininkų bendrijų narių teisė pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius įsiterpusius valstybinės žemės sklypus nėra besąlyginė ir privalo būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (SBĮ 6 str. 3 d., Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., 2 d., 5 d., Projektų rengimo taisyklių 2 p.). Būtent atsakovui priklauso pareiga ir atsakomybė įvertinti galiojančių teisės aktų nuostatas bei užtikrinti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriais projektuojamas įsiterpusio valstybinio žemės ploto prijungimas prie privatiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, būtų rengiami ir tvirtinami laikantis visų reikalingų procedūrų bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
30. Atsakovas akcentuoja, kad Administracija neginčija teisės aktuose numatytos galimybės keisti sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo paskirtį, tačiau pareiškėjas Prašyme neprašė pakeisti Žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, todėl Žemės sklypo paskirties keitimo galimybės priimant Sprendimą nebuvo nagrinėjamos.
Atsiliepimas
31. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Projektų rengimo taisyklių nuostatas, kadangi jos nesuteikia teisės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tikslu prijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, procese Administracijai savo iniciatyva pakeisti ir pertvarkomo žemės sklypo paskirtį. Projektų rengimo taisyklių 2 punkte yra pateiktas sąrašas atvejų, kuriais rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas, tarp kurių 2.6 punkte įtvirtintas atvejis: kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2.7 punktas – kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai). Projektų rengimo taisyklės įsiterpusių valstybinės žemės sklypų prijungimą ir privačių žemės sklypų paskirties bei naudojimo būdo keitimą numato kaip atskirus savarankiškus projekto rengimo pagrindus, žemės sklypo paskirties keitimui atliekama atskira administracinė procedūra pagal projekto iniciatoriaus prašymą, pateiktą Projektų rengimo taisyklių 13 ir 19 punktuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 24 punktu, kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus bei kreipiasi dėl reikalavimų pateikimo į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį ir / ar kitus valstybinės žemės patikėtinius. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais (Projektų rengimo taisyklių 25 p.). Taigi Projekto rengimo reikalavimuose turi būti konkrečiai ir aiškiai išdėstyta, kokiomis teisės aktų normomis ir į ką atsižvelgiant turi būti rengiamas projektas, projekto rengimo reikalavimai privalomi tiek rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, tiek ir rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu pakeisti žemės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, kiekvienu iš šių atvejų išduodami individualūs projekto rengimo reikalavimai atsižvelgiant į konkretų to projekto tikslą.
32. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu negali būti keičiami kitu galiojančiu administraciniu sprendimu patvirtinti sprendiniai (šiuo atveju – žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas), Administracijos Sprendime visiškai pagrįstai buvo nurodyta, jog patenkinti pareiškėjo Prašymą nėra teisinio pagrindo.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
34. NŽT teigia, jog teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, vadovavosi aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, savo sprendimą pagrindė aiškiais ir konkrečiais argumentais, todėl nėra pagrindo jo naikinti. NŽT sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. A256-947/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, kuriuo siekiama valstybinės žemės ploto prijungimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, priėmė motyvuotą, išsamiai faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas kaip nepriklausantį teismo kompetencijai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir Taisykles, nesivadovavo proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei nenustatė, visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas turėtų būti tenkintas.
38. Pirmiausia pažymėtina, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus. To siekdamas, administracinis teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimų peržiūrėjimo paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nes būtent pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini.
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu Žemės sklypu. Atsakovas Sprendimu atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą motyvuodamas teisinio pagrindo nebuvimu.
40. Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be kita ko, rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.).
41. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 49 punkte nustatyta, jog mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.
42. Taisyklių 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vertinant, ar pareiškėjo prašyme nurodytas pageidaujamas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas atitiko prašymo teikimo bei ginčijamo akto priėmimo metu Pardavimo taisyklėse [Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443] nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų visumą, nustatytina, ar šio žemės sklypo negalima suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, ar jis įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ar neviršija 0,04 hektaro, taip pat ar jo negalima pripažinti tokiu valstybinės žemės sklypu, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio (žr., pvz., 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-263-442/2023). Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame [Lietuvos Respublikos] Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 [„Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“] 2.15 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013; 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2468-602/2023).
44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta, kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje ir trečioje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Nutarimo 2.15 punkto trečiojoje pastraipoje nurodyta, jog kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo Sprendimu, pažymi, kad visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, o taip pat pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.). Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009; 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
47. Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).
48. Atsakovas Sprendime citavo tam tikrų su ginču susijusių teisės aktų nuostatas, be kita ko, vadovavosi Nutarimo 2.15 punktu, nustatė, jog formaliai pareiškėjo nurodytas plotas atitinka įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui taikytinus kriterijus, kadangi yra įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų (duomenys neskelbtini), tačiau pagrįstai nurodęs, jog vien tik formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, netyrė ir nevertino kitų tiek Nutarimo 2.15 punkte, tiek Taisyklėse nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų, apsiribojo tik formaliu pareiškėjo Prašyme nurodyto Žemės sklypo ploto įvertinimu, prieštaringais motyvais šiuo aspektu, nenurodė visų nagrinėjamai situacijai svarbių faktinių aplinkybių reikšmės (pvz., kokią reikšmę turi Vilniaus miesto valdybos 1994 m. sausio 20 d. potvarkis Nr. 100V „Dėl sodininkų bendrijos „Mokslas“ žemės pardavimo ir nuomos“), nepateikė motyvų dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo, tokiu būdu nesivadovavo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra Sprendime (pvz., dėl neegzistuojančio laisvos valstybinės žemės ploto, dėl Žemės sklypo ribojimosi su kitais sklypais). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).
49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Administracijos Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Tai konstatavus nagrinėjamu atveju administracinė pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra lieka nepabaigta, todėl atsakovas įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 20 d. prašymą.
50. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pažymėtina, kad pareiškėjo reiškiami reikalavimai yra susiję (pareiškėjas neformuluoja atskirų argumentų grupių dėl įpareigojimo atlikti veiksmus), o pareiškėjo keliamas klausimas, įpareigojus atsakovą administracinę procedūrą pakartoti, nėra išspręstas iš esmės. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006; ir kt.). Reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti tam tikrus veiksmus gali būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne nustačius, jog šio klausimo išsprendimas nepriklauso teismo kompetencijai (žr. nutarties 21 p.). Nagrinėjamu atveju administracinė procedūra dėl pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra baigta, dėl to atsakovas įpareigojamas ją užbaigti.
51. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nevertinami kaip neturintis reikšmės ginčui teisingai išspręsti, nes teismo pareiga motyvuoti sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną proceso šalies argumentą.
52. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. A256-947/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. B. (J. B.) 2021 m. gegužės 20 d. prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.