Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. PK-1060-409/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
PK-1060-409/2012
Teisminio proceso Nr.
1-07-3-00083-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
L. Š.
Kaltinamasis
I. I. A.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.8.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. PK-1060-409/2012Teisminio proceso Nr. 1-07-3-00083-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.2.8.1.1; 1.2.8.2.1;2.1.3.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5; 2.9.10 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja A. K.,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š.,privačios kaltintojos atstovui R. J.,kaltinamajai I. I. A.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. A. 2011 m. spalio 1 d. laikraščio „Šiaulių naujienos“ internetiniame tinklapyje www.snaujienos.lt publikavus straipsnį „Savivaldybės įstaigoje – duoklės direktorei“, po straipsniu parašė tris šmeižikiškus ir įžeidžiančius komentarus, o būtent, 2011 m. spalio 2 d. 15:07 val. parašė komentarą: „Pagaliau ir ta parazitė priėjo liepto galą, neguls mano ir kitu žmonių ašaros jai ant sveikatos, kiek žmonių per ją susigadino nervus, tam švietimo skyriuj gal aklos ir kurčios sėdi, nežino kas dedasi įstaigoj“; 2011 m. spalio 4 d. 20:24 val. parašė komentarą : „Š. yra šizofrenikė, senai visi žino. Bet tai nesuprantu D., tai ką – nėra kas pakeistų tokią padlą? Pilna jaunų, išsilavinusių ir perspektyvių jaunų žmonių, tai ko reikia laikytis įsikabinus į tas apšąlusias „vadoves“? Pamanykit tik – pasaulio centras – nepakeičiamos. Nepakeičiamu nėra. Jau Ežerėly dirbdama varė aferas – buvo išvyta, tai kam ir vėl leido eit tokias pareigas. Teisingai mąstoma – vienas vadovas – trims darželiams. Auksinės mintys, tada gal bus užsiėmusios, nebus kada žmones terorizuot“; 2011 m. spalio 5 d. 20:20 val. parašė komentarą: sutinku su 37 komentaru. Tikrai reikia D. stalčius parevizuot – ten yra labai nemažai įvairios tyrimų medžiagėlės „nugulę“ – nori tyliai ramiai ir patogiai datraukti iki „užtarnautos“... Niekaip nesuprantu, kam jai reikalinga ta psichių, „besikratančių“, analfabečių (na ne visos, iš tikrųjų – tik koks 30 nuošimčių protingos). Būtų jaunos su išsilavinimu ir t.t. Kas ta Š. – ji būsima „čiurlionietė“, tuoj kratysis po šių įvykių kaip ir dar viena – kas jos čia - popiežiai – ar ką? Ir tie keičiasi... Siaubas?.... Tai ką? Ar be tų „iškamšu“ ikimokyklinis ugdymas Šiauliuose žlugs? Nesąmonė. Lauk aferistes su nuliovais džipais, už vergų pinigus. Ir baikim tylėt. Prisiminkit Janonį – dykūnų tik sauja, ... tiktai susitelkim... laikykitės gluosnietės, jūs šaunuolės, sėkmės jums, nepasiduokit, ta psichė bet kuriuo atveju turi buti už grotų – arba čiurlionkėj arba Panevėžy. Laikykitės, ištvermės jums“.

Apklausta teisme kaltinamoji I. I. A. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog nuo 2007-11-15 iki 2010-09-01 dirbo Šiaulių lopšelyje-darželyje „G.“ valytoja. Iki atleidimo iš darbo ji su šio darželio direktore L. Š. konfliktuodavo, nes ši ant jos rėkdavo, elgdavosi nežmoniškai, tyčiodavosi, žemindavo. L. Š. buvo jai nurodžiusi, jog ji bus įdarbinta 0,75 etato, tačiau realiai dirbs tik 0,5 etato, o darbo užmokestį už 0,25 etato turės atiduoti L. Š.. Ji su tuo nesutiko, todėl parašė pareiškimą ir buvo atleista iš darbo. Skunde nurodytus komentarus rašė ji, jie atitinka tikrovę, apie tai žino iš televizijos, laikraščių, savo patirties, taip pat ji iš kalbų žino, jog L. Š. sirgo šizofrenija, dėl to gydėsi Kaune, vartojo vaistus nuo nervų. Jai taip pat žinoma, jog L. Š. iš lopšelio-darželio „E.“ išėjo ne savo noru, o jai buvo liepta parašyti pareiškimą. Ji pati tam, kad būtų įdarbinta davė L. Š. 1000 litų. Apie tai buvo parašiusi pareiškimą, bet jis nebuvo tirtas. Rašydama komentarus apšmeižti, įžeisti L. Š. tikslo neturėjo, rašė tiesą, taip kaip ji ją supranta. Gailisi tik dėl to, kad komentarus parašė gatvės žargonu.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad dirbo Šiaulių vaikų lopšelyje darželyje „G.“ vedėja. 2011 m. spalio 1 d. laikraščio „Šiaulių naujienos“ internetiniame tinklapyje buvo publikuotas straipsnis „Savivaldybės įstaigoje – duoklės direktorei“. Šio straipsnio komentarus pirmoji pamatė jos dukra ir jai pasakė. Komentaruose paskelbta informacija ją įžeidė ir pažemino. Kreipėsi į policiją, buvo nustatyta, kad tris komentarus parašė kaltinamoji I. I. A.. Kaltinamosios komentarai yra šmeižikiški ir įžeidžiantys. Netiesa, kad ji serga šizofrenija, kad buvo išvaryta iš darbo lopšelyje-darželyje „E.“, kad terorizavo žmones, kad yra aferistė, nes ji niekada nesigydė dėl psichikos ligų, iš vaikų darželio „E.“ buvo atleista jos pačios prašymu, darželyje „G.“ įsidarbino laimėjusi konkursą, niekada nesukčiavo. Kaltinamąją I. I. A. ji pažįsta. Kaltinamajai dirbant „G.“ ji iš jos nesityčiojo, nežemino, tik reikalavo, kad gerai atliktų savo darbą bei neleido kaltinamosios draugei prekiauti. Komentaruose kaltinamosios jos atžvilgiu vartojami žodžiai „šizofrenikė, parazitė, padla, psichė, besikratanti, būsima čiurlionietė, iškamša“ ją labai įžeidė ir pažemino. Dėl kaltinamosios I. I. A. komentarų ji buvo sukrėsta, jautė didžiulį pažeminimą, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 9000 litų ir prašo šią sumą priteisti.

Publikuoto straipsnio ir komentarų tekstas pateiktas bylos 2-16 lapuose.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, tai jog tris komentarus rašė kaltinamoji I. I. A. įrodoma šiais nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-2-00168-11 esančiais dokumentais: iš UAB „Informacinės sistemos ir technologijos“ 2012-03-05 rašto Nr. 20120302/1 matyti, jog internetiniame tinklalapyje www.snaujienos.lt po straipsniu „Savivaldybės įstaigoje-duoklės direktorei“ 2011-10-02 14.07 val., 2011-10-04 19.24 val. ir 2011-10-05 19.02 val. komentarai rašyti iš IP adreso 78.58.40.195 (68 b. l.), iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro 2012-03-30 rašto Nr. 40-S-6304 matyti, jog AB „Teo LT“ administruojamas IP 78.58.40.195 adresas komentarų rašymo laiku priklausė paslaugos „FTTH Takas“ vartotojai I. I. A., adresu (duomenys neskelbtini) (75 b. l.), iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog 2012-05-14 I. I. A. savo iniciatyva pateikė stacionaraus kompiuterio „Pentium“ sisteminį bloką (90 b. l.), iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2012-05-14 buvo apžiūrėtas I. I. A. pateiktas stacionaraus kompiuterio „Pentium“ sisteminis blokas, nustatyta, jog kompiuteryje naudojamas AB „Teo LT“ tiekiamas interneto ryšys, kurio IP adresas 78.58.40.195 (91-95 b. l.).

Privati kaltintoja L. Š. kaltina I. I. A. šmeižimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tai yra tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011). Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009).

Kaltinamoji I. I. A. teisme nurodė, jog yra įsitikinusi, jog komentaruose rašė tiesą ir apšmeižti L. Š. tikslo neturėjo. Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamosios I. I. A. žinios yra pagrįstos vieša informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat pagrįstos buvusių darbinių santykių metu gautais duomenimis, tarpusavio konfliktų metu išaiškėjusiomis aplinkybėmis, darbo metu matytais L. Š. sveikatos sutrikimais, sprendžia, jog rašydama komentarus kaltinamoji I. I. A. išreiškė savo nuomonę apie nukentėjusiąją, jos elgesį, būdama įsitikinusi, kad jos pateikiama informacija teisinga. Todėl ši veika negali būti laikoma nusikalstama, kaltinamosios veikoje nėra šmeižimo, tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Dėl šių aplinkybių kaltinamoji I. I. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Šmeižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011). Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Teismas laiko, jog kaltinamosios I. I. A. rašytuose komentaruose L. Š. atžvilgiu vartojami žodžiai: „parazitė, padla, psichė, besikratanti, analfabetė, „būsima čiurlionietė“ (turint omenyje tai, jog ji galima psichiatrijos ligoninės, esančios Šiauliuose, M. K. Čiurlionio gatvėje, pacientė), iškamša, aferistė“ prieštarauja moralės reikalavimams, šie žodžiai pagal įprastas elgesio taisykles nevartotini kito asmens atžvilgiu ir yra užgaulūs, įžeidžiantys. Komentarai buvo paskelbti viešai, kaltinamajai suvokiant, kad jos vartojami žodžiai yra įžeidžiantys, užgaulūs ir norint nukentėjusiąją įžeisti. Todėl kaltinamosios I. I. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. I. A. teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra pensininkė, charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Nukentėjusioji L. Š. pareiškė 9000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta, jog nukentėjusioji dėl kaltinamosios veikos patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau ieškinio suma, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamosios veiksmų būtų pablogėjusi nukentėjusiosios reputacija, būtų sumažėjusios bendravimo galimybės, yra aiškiai per didelė, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Teismas laiko, jog kaltinamosios I. I. A. naudotas kompiuteris neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, kadangi yra naudojamas ne tik nusikalstamai veikai, todėl kompiuteris nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

I. I. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 4 MGL dydžio, t.y. 520,00 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį I. I. A. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš I. I. A. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) L. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. K.