Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomi socialinės reabilitacijos planai, programos ir užsiėmimai, su juo nebendravo psichologai ir priklausomybės ligų socialinės reabilitacijos darbuotojai, nebuvo ruošiamas išėjimui į laisvę, jo atžvilgiu nebuvo atliekamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos pataisos priemonės. Vilniaus PN jam taip pat nesiūlė darbo. Paaiškino, kad Vilniaus PN baigė 12 klasių, savanoriškai lankė profesinę mokyklą, tačiau paskyrus nuobaudą ir perkėlus bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis, nutrūko profesinis mokymasis. Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymą į kastas, dėl ko jis, priklausantis žemiausiajai kastai, yra diskriminuojamas. Buvo paskirtas į drausmės grupę, kurioje kiti nuteistieji jo nepriėmė. Į drausmės grupę atsisakė eiti, kad kiti nuteistieji su juo nesusidorotų. Dėl to jam buvo paskirtos nuobaudos. Vilniaus PN prašė, kad būtų užrakinamas kameroje dienos metu. Vilniaus PN skirdavo nuobaudas už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, nors jie yra lengvai prieinami Vilniaus PN teritorijoje. Teigia, kad dėl nuobaudų negavo 5 Eur pašalpos. Pažymėjo, kad su psichologe bendravo tik 3 kartus. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tačiau į jo nusiskundimus nebuvo atsižvelgta. Dėl šių aplinkybių jis teigė praradęs žmogiškąsias vertybes, bendravimo įgūdžius, jautėsi emociškai palūžęs, patyrė nepatogumus, jam atsirado depresija, pablogėjo jo reputacija (t. 1, b. l. 1–7, 21–24; t. 2, b. l. 148).

Pateiktame atsiliepime Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalą prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad atvykęs į Vilniaus PN pareiškėjas buvo patalpintas į karantino gyvenamąją patalpą, o vėliau priskirtas paprastajai grupei. Informuoja, kad karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Nurodo kameras, kuriose kalėjo pareiškėjas. Nurodo, kad BVK nustato nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės. Paaiškina, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus akredituos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Nurodo socialinės reabilitacijos priemones, kurios yra vykdomos Vilniaus PN, ir pažymi, kad pareiškėjas nuo 2013-04-20 įvykdė tik naujai į pataisos įstaigą atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje numatytas priemones, kitų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdė. Atkreipia dėmesį į tai, jog sėkminga nuteistojo elgesio korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Mąstymo ir elgesio korekcija yra ne poveikio, bet sąveikos dalykas ir neįmanomas be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo. Nuteistųjų teisinė padėtis gali būti švelninama arba griežtinama.

Paaiškino, kad pareiškėjui nuo 2013-11-21 ir 2015-10-22 už bausmės vykdymo metu padarytus režimo reikalavimų pažeidimus buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į drausmės grupę. Remiasi BVK 75 str. 2 d. ir nurodo, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, pataisos priemonių vykdymas buvo apsunkintas. Teigia, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad su pareiškėju buvo sudaryta pataisos programa ir numatyta jo vykdymo eiga, pareiškėjo atžvilgiu buvo numatyta Adaptacijos programa, kurios vykdymo pradžia – 2013-03-20. Su pareiškėju taip pat buvo kalbėtasi dėl subkultūros, sudarytas Individualaus darbo su nuteistuoju pataisos planas, sudaryta Nuteistojo integracijos į visuomenę programa, Integracijos į visuomenę programa. Psichologinės tarnybos vedėja, būrio viršininkai, socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pavaduotoja, socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas nuolat bendravo su pareiškėju, tuo pačiu vykdydami su pareiškėju socialinės reabilitacijos tikslus. Teigia, kad pareiškėjas buvo supažindintas su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis, jose nedalyvavo, o atvirkščiai, nuolat pažeidinėjo nustatytą tvarką ir elgesio taisykles. Pirminis pareiškėjo susitikimas su Psichologinės tarnybos darbuotojais buvo 2013-03-12. Pareiškėjas buvo supažindintas su Psichologinės tarnybos organizuojamomis bei vykdomomis psichoedukacinėmis programomis. Teigia, kad kiekvieną penktadienį Psichologinės tarnybos viršininkas lanko drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančius bei kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius. Lankymo metu kiekvienas nuteistasis turi galimybę tiesiogiai kreiptis į Psichologinės tarnybos darbuotoją. Pažymėjo, jog vieno tokio apsilankymo metu pareiškėjas agresyviai išreiškė pasipiktinimą, esą su juo niekas nedirba. Jam buvo paaiškinta, jog apie poreikį psichologinei pagalbai bei kitoms intervencijoms Psichologinė tarnyba informacijos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo skirtas psichologinės tarnybos psichologas ir iki bausmės pabaigos jis buvo konsultuotas teikiant tęstines psichologines konsultacijas. Nurodo, kad kiekvienas nuteistasis laisva valia ir bet kokia forma gali kreiptis dėl psichologinės pagalbos suteikimo.

Teigia, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Teigia, kad Vilniaus PN yra anoniminių narkomanų grupės, tačiau pareiškėjas tokiuose susirinkimuose nėra buvęs. Šiuose susirinkimuose gali dalyvauti visi norą pareiškę nuteistieji, tačiau tokio noro pareiškėjas nebuvo išreiškęs. Teigia, kad nežemino pareiškėjo orumo, nesielgė su juo nežmoniškai, jam nebuvo sudarytos blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo talpinamas į įvairias ir skirtingas gyvenamąsias patalpas bei kamerų tipo patalpas, paskiriamas į skirtingus nuteistųjų būrius. Byloje esantys dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis nėjo į drausmės grupę, kur jo nepriėmė kiti nuteistieji, kadangi jam buvo paskirtos nuobaudos dėl tokių pažeidimų: pareiškėjas nepakluso pareigūnų reikalavimams atlikti tyrimą narkotinių medžiagų vartojimo faktui nustatyti; po signalo „Miegas“ jis gulėjo savo lovoje ir žiūrėjo televizorių; pas jį buvo rasti draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai; ištyrus nuteistojo šlapimo mėginį rasta morfino; atlikdamas nuobaudą miegojo nepaklotoje lovoje užsiklojęs; lankėsi draudžiamoje vietoje; naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį; nevykdė nurodymo eiti į drausmės grupę. Akcentuoja, jog pats pareiškėjas 2013-11-21 rašytiniame paaiškinime nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl jis atsisakė eiti į drausmės grupę. Pareiškėjas pats yra nurodęs, kad niekas iš drausmės grupės jam negrasino ir iš drausmės grupės jo nevijo.

Teigia, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, jog būtų užkirstas kelias susidaryti galimoms konfliktinėms situacijoms tarp nuteistųjų. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Paaiškino, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų netoleruoja, o vykdant savo funkcijas vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, imasi visų būtinų priemonių, užkertančių subkultūros tradicijoms egzistuoti bei imasi priemonių, siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą. Visi pataisos pareigūnai atlieka vieną iš funkcijų – draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų pateikimo į Vilniaus PN teritoriją užkardymą. Informuoja, kad kiekvienais metais yra patvirtinami Narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių planai, Apsaugos ir priežiūros skyriui priemonių planai/ataskaitos. Nurodo, kad nuolat sulaiko asmenis, tiekiančius nuteistiesiems narkotines ir psichotropines medžiagas, mobiliuosius telefonus, vykdo priemonių planų ir narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių planų įgyvendinimą.

Pažymi, kad neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjas kitų nuteistųjų ar pareigūnų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas. Daro išvadą, kad narkotikų vartojimas buvo sąlygotas paties pareiškėjo valinių veiksmų. Pareiškėjas sistemingai ir sąmoningai nuolat pažeidinėjo nustatytą tvarką, ir žinodamas, kad už pažeidimus skiriamos nuobaudos, vis tiek nekeitė savo elgesio. BVK nustato, jog kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistojo laikymo įstaigoje sąlygas. Pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti po vieną valandą. Nurodo, kad Vilniaus PN yra sudaręs sutartį su maitinimo paslaugas teikiančia įmone. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę ir pagal teisės aktuose patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjas maisto produktus gali įsigyti Vilnius PN teritorijoje esančioje parduotuvėje. Pareiškėjo atsisakymas bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis buvo nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į BVK 75 str. 2 d. ir pabrėžia, kad nei tuo metu galiojęs BVK, nei kiti šio kodekso straipsniai nenumatė galimybės užrakinti nuteistojo. Įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui pareiškėjas buvo laikomas užrakintas.

Teigia, kad teisės aktai nustato, jog nuteistieji, besimokantys bendrojo lavinimo ir specialiose profesinėse mokyklose, iš kameros tipo patalpų į užsiėmimus nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai ir konsultuotis su mokytojais. Nuteistasis, išreiškęs norą mokytis savarankiškai ar konsultuotis su mokytojais, turi kreiptis su prašymu, tačiau to pareiškėjas nėra padaręs. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos be nuteistojo prašymo organizuoti mokytojų konsultacijų.

Nurodo tvarką, kuri reglamentuoja pašalpų skyrimą ir kuria vadovaujantis pareiškėjui pagrįstai neskirta 5 Eur pašalpa. Teigia, kad nuteistiesiems kas mėnesį yra išduodamos higienos priemonės. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-05 pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 5 Eur. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (t. 1, b. l. 128–142).

Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad tik viena pataisos programa jo atžvilgiu buvo įvykdyta. Kitų programų neįvykdė, kadangi į jas nebuvo įtrauktas. Teigia, jog nebuvo ruošiamas išėjimui į laisvę, kadangi nebuvo vykdoma programa „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programa“ likus 3 mėnesiams iki bausmės pabaigos. Vilniaus PN nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas buvo įtrauktas ar atsisakė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pažymėjo, kad nebuvo baustas dėl atsisakymo eiti BVK 111 str. nustatytas priemones. Taip pat, nebuvo įtrauktas į socialinės reabilitacijos programas, jam nebuvo siūloma jose dalyvauti, taip pat nesiūloma dirbti. Atsakovas neužtikrino tinkamo pareigūnų darbo, kad nepatektų draudžiami turėti daiktai į įkalinimo įstaigą. Pažymėjo, kad su juo nebendravo priklausomybių ligų specialistai, niekas nesidomėjo, iš kur gavo narkotikų. Atkreipia dėmesį į tai, kad „Individualaus darbo su nuteistuoju“ knygelės įrašai padaryti tik jam atvykus į įkalinimo įstaigą. Teigia, jog psichologai su juo turėjo bendrauti nuolat, Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymą, buvo nutrauktas profesinis mokymas, nebuvo skiriama pašalpa (t. 2, b. l. 155–159).

Skundas dalyje paliktinas nenagrinėtu, o likusioje dalyje netenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2013-03-08 atvyko į Vilniaus PN, kur buvo supažindintas su Pašalpų ir vienkartinių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais, taip pat su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais norminiais aktais, įstatymais bei pataisos namų direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais įstaigos vidaus tvarką bei nuteistųjų elgesį, su nuteistųjų teisėmis bei pareigomis (t. 1, b. l. 164–167, 172, 179). Pareiškėjas taip pat įsipareigojo dirbti Vilniaus PN, jeigu jam bus pasiūlytas darbas, taip pat dalyvauti įstaigoje vykdomose programose ar projektuose, dorovinio švietimo užsiėmimuose (t. 1, b. l. 181). Vilniaus PN direktoriaus įsakymu pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei (t. 1, b. l. 188). Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko skirtingose Vilniaus PN kamerose (t. 1, b. l. 189, 199; t. 2, b. l. 3, 19, 29, 37, 44, 63). 2013 m. pareiškėjas baigė suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, o 2015 m. – vidurinį išsilavinimą (t. 1, b. l. 182, 183–184).

Pareiškėjas Vilniaus PN, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra padaręs 28 įvairaus pobūdžio bausmės atlikimo režimo pažeidimus, už kuriuos jam Vilniaus PN direktoriaus nutarimais paskirtos nuobaudos: 1) pareiškėjas už pareigūnų nurodymų nevykdymą buvo baustas 2016-03-08, 2015-11-17, 2015-11-09, 2015-10-23, 2014-07-21, 2014-06-13, 2014-04-22, 2014-04-07, 2014-03-24, 2013-12-09, 2013-11-22 (t. 1, b. l. 28-35, b. l. 168–169; t. 2, b. l. 13-15); 2) pareiškėjas už draudžiamų daiktų - mobilaus ryšio telefono, jo akumuliatoriaus laikymą buvo baustas 2015-12-15, 2015-10-22, 2015-06-23, 2015-05-20, 2014-01-16, 2013-10-03, 2013-08-05 (t. 1, b. l. 36-40; t. 2, b. l. 7-11, 42-43, 59-62); 3) pareiškėjas už narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimą buvo baustas 2015-12-08, 2015-11-19, 2015-11-18, 2013-09-09, 2013-06-21 (t. 1, b. l. 41-44, b. l. 168–169); 4) pareiškėjas 2014-11-06, 2013-10-21, 2013-07-08 buvo baustas už nuteistųjų dienotvarkės pažeidimus (t. 1, b. l. 193-194, t. 2, b. l. 5-6, 28); 5) pareiškėjas 2013-11-21 buvo baustas už fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį naudojimą (t. 2, b. l. 32-35); 6) pareiškėjas 2015-04-02 buvo baustas už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – lankymąsi patalpose, kuriose jam lankytis yra draudžiama (t. 2, b. l. 38-39). Pasiaiškinimuose dėl nuobaudų pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimus ir dėl to gailėjosi (t. 1, b. l. 192, 195, 198; t. 2, b. l. 4, 57). 2013-08-06, 2013-06-21, 2013-11-29, 2013-12-09, 2014-02-22, 2014-04-07, 2014-04-22, 2014-07-21, 2015-01-04, 2015-04-28, 2015-05-25, 2015-11-09, 2015-11-17, 2016-03-08 pareiškėjui buvo padaryta visa krata ir jo daiktų patikrinimas. Pareiškėjas kratų atlikimo metu pretenzijų neturėjo (t. 2, b. l. 64–75, 77–78).

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo vertinimu, kildinama iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013-03-08 iki skundo teismui padavimo dienos. Atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013-03-08 atvyko į Vilniaus PN (t. 1, b. l. 164). Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2016-10-21 (žyma ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą nuo 2013-03-08 iki 2013-10-20.

Remiantis CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2013-10-20 iki 2016-10-21, kai pareiškėjas buvo kalinamas Vilniaus PN.

Minėta, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėtų, pareiškėjo vertinimu, Vilniaus PN veiksmų, t. y. kad Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymą į kastas, dėl ko jis, priklausantis žemiausiajai kastai, yra diskriminuojamas ir ne kartą atsisakė eiti į paskirtą drausmės grupę, taip pat dėl to, kad nebuvo rakinamas kameroje.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-10-31 gautas T. L. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje administracinėje byloje Nr. I-9765-535/2016 (proceso Nr. 3-61-3-04296-2016-3) pareiškėjas žalą taip pat kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2016-12-14 sprendimu pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš turėjusio jam tekti gyvenamojo ploto neužtikrinimo, atliekant bausmę kameroje Nr. 306, paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, pareiškėjo argumentus, kad jis atsisako gyventi paskirtame būryje dėl kalinių tradicijų, subkultūros, jog Vilniaus PN toleruoja nuteistųjų susiskirstymą į kastas, dėl ko jis yra diskriminuojamas, taip pat argumentus, kad nebuvo užrakinamas, atmetė kaip nepagrįstus, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Pažymėtina, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9765-535/2016 yra neįsiteisėjęs.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. 4 p., teismas palieka skundą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-9765-535/2016 priėmė sprendimą, kuriame išnagrinėjo administracinį ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių aplinkybių, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Vilniaus PN veiksmų toleruojant nuteistųjų susiskirstymą į kastas ir jo neužrakinimą kamerose, paliktinas nenagrinėtu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos individualaus socialinio reabilitacinio darbo su pareiškėju programos, jam nebuvo pasiūlytas darbas, už kameros ribų nebuvo jokio užimtumo, su juo nebendravo psichologai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai, paskyrus jį į drausmės grupę nutrūko profesinis mokymas.

Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus „Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės“ (111–164 str.) 111 str. nustato, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas; nuteistųjų darbas; socialinė reabilitacija; bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas. Pareiškėjo iškeltas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės yra susijęs su socialinės reabilitacijos, nuteistųjų darbo, profesinio mokymo organizavimu Vilniaus PN.

BVK 136 str. nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 137 str. 1 d. nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai ir veiksmai. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis (BVK 137¹ str. 1 d.).

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu vykdomos šios socialinės reabilitacijos priemonės: 1) tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, kurioje dalyvauja visi atvykusieji nuteistieji; 2) nuteistųjų pataisos programa; 3) tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa; 4) nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa; 5) kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa; 6) asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa (t. 1, b. l. 131–132). Tai, kad pareiškėjo bausmės atlikimo metu buvo vykdomos minėtos socialinės reabilitacijos priemonės, nurodė ir Vilniaus PN 2016-09-30 atsakyme į pareiškėjo 2016-09-05 prašymą Nr. 29(8)-1464 (t. 1, b. l. 160–162). Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais dėl vykdytų socialinės reabilitacijos priemonių teismas neturi pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus PN, sėkminga nuteistojo korekcija priklauso nuo asmens noro ir siekio keistis bei po laisvės atėmimo bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Mąstymo ir elgesio korekcija yra ne poveikio, bet sąveikios dalykas ir neįmanomas be paties nuteistojo asmens pastangų bei aktyvaus dalyvavimo (t. 1, b. l. 132).

Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės išrašai (t. 1, b. l. 163–181) patvirtina, kad su pareiškėju buvo sudaryta pataisos programa ir numatyta jos vykdymo eiga, taip pat nuteistojo pataisos programa. Pareiškėjas dalyvavo Tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, Nuteistųjų integracijos į visuomenę programoje. Aplinkybės, jog dalyvavo tipinėje Nuteistųjų, atvykusių į pataisos įstaigą, adaptacijos programoje neneigia ir pats pareiškėjas. Iš Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės, Vilniaus PN Psichologinės tarnybos 2016-11-28 pažymos Nr. 65-467 ir 2016-11-04 rašto Nr. 42-1682(1) taip pat matyti, kad Psichologinės tarnybos vedėja, būrio viršininkai, socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pavaduotoja, socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas nuolat bendravo su pareiškėju (t. 1, b. l. 157, 163–181, 185–186). Atsakovės atstovas nurodė, kad kiekvieną penktadienį, 9 val. Psichologinės tarnybos viršininkas lankė drausmės grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekančius bei kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius. Lankymo metu kiekvienas nuteistasis turi galimybę tiesiogiai kreiptis į Psichologinės tarnybos darbuotoją. Atsižvelgus į pareiškėjo psichologinių paslaugų poreikį, jam buvo skirtas Psichologinės tarnybos psichologas, kuris konsultavo pareiškėją, teikdamas tęstines psichologines konsultacijas (t. 1, b. l. 133, 185–186). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas buvo supažindintas su įstatymais ir kitais teisės aktais, su kuriais supažindinamas nuteistasis integracijos į visuomenę programos vykdymo metu, taip pat su įstaigoje taikomomis pataisos priemonėmis bei su individualiu socialinės reabilitacijos planu (t. 1, b. l. 163–181). Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad psichologė su juo bendravo 3 kartus.

Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, su juo bendravo psichologai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai, pareiškėjui buvo žinoma, kokios socialinės programos buvo vykdomos jo atžvilgiu. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, paminėtais aspektais nenustatė jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, todėl pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos jokios programos, išskyrus Nuteistųjų, atvykusių į pataisos įstaigą, adaptacijos programą, su juo nebendravo psichologai ir socialinės reabilitacijos darbuotojai, jis nebuvo ruošiamas išėjimui į laisvę, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog Vilniaus PN jam turėjo pasiūlyti ir suteikti darbą, teismas pažymi, kad pagal BVK 111 str., darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Europos kalėjimų taisyklių 26 p., be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). BVK 125 str. įtvirtina, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.); pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (8 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas teisės normas, yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, ir sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo atitinkamo asmens atžvilgiu gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, pasikeitusiais darbo sąlygas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (LVAT 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą ir į LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada, kad valstybei nekyla pareiga įdarbinti pareiškėją, todėl jo argumentai, jog Vilniaus PN jam nepasiūlė ir nesuteikė darbo, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad jam dėl turimų nuobaudų nepagrįstai nebuvo skiriama 5 Eur pašalpa.

Pašalpų nuteistiesiems skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-13 nutarimu Nr. 430 patvirtintas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas, kurio 7 p. nustato atvejus ir pašalpų dydžius, skiriamus nuteistiesiems iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų. Vienkartinių piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką nuteistiesiems reglamentuoja 2015-12-23 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 p. nustato atvejus, kuomet išmokos neskiriamos. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai nuteistajam per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, buvo skirta bent viena iš Taisyklių 4.2.2 punkte nurodytų drausminių nuobaudų. Atsižvelgiant į šį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus nutarimais laikotarpiu nuo 2013-06-21 iki 2016-03-08 buvo paskirtos net 28 drausminės nuobaudos už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjui 5 Eur pašalpa buvo neskiriama pagrįstai, todėl jo argumentus dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų dėl pašalpos neskyrimo ir dėl to kildinamos neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad paskyrus nuobaudą ir perkėlus bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis, nutrūko jo profesinis mokymasis.

BVK 10 str. nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 148 str. 1 d. nustatyta, jog pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas ir nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurią nori mokytis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005-10-06 sprendimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; EŽTT 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007-12-04 sprendimas byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). LVAT praktikoje pažymima, kad nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Šias teises riboja tiek Konstitucijoje, tiek BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai (LVAT 2014-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-424-14). Pažymėtina, kad1BVK 9 str. įtvirtina teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, reiškiantį, be kita ko, tai, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

BVK 142 str. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, tarp jų ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ar pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Vykdant šias nuobaudas, nuteistųjų laikymui taikomi papildomi apribojimai.

Pagal BVK 145 str. kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Remiantis BVK 86 str. tokie nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 3) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 224 p. (redakcija, galiojusi iki 2016-04-01) nustatė, kad nuteistieji, besimokantys bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, iš kamerų tipo patalpų į pamokas nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai ir konsultuotis su mokytojais.

Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę Vilniaus PN. Vilniaus PN direktoriaus nutarimais pareiškėjui buvo skirtos įvairios nuobaudos už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, jis buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kameros tipo patalpose, 2013-11-21 ir 2015-10-22 buvo paskirtas į drausmės grupę (t. 1, b. l. 28–44, 168, 193–194; t. 2, b. l. 5–11, 28, 32–35, 42–43, 59–62). Pareiškėjas 2016-02-29 su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl profesinio mokymosi neužtikrinimo, tačiau Vilniaus PN 2016-03-30 raštu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 147–148, 149). Byloje nėra duomenų, jog minėtą Vilniaus PN raštą pareiškėjas būtų skundęs Departamentui.

Iš aptartų BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų matyti, kad bausmės atlikimo drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems, be kita ko, yra taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai, jie nevedami į bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais bausmę atliko drausmės grupėje, pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo užtikrinamas profesinis mokymasis, bausmę atliekant drausmės grupės sąlygomis, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad narkotikai ir mobilieji telefonai Vilniaus PN yra lengvai prieinami, todėl neužtikrinus šių daiktų patekimo į įkalinimo įstaigą prevencijos jis yra dažnai baudžiamas už draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų turėjimą ar narkotinių medžiagų vartojimą.

BVK 12 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigoje laikomi asmenys privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 str. 1 ir 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (LVAT 2016-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016; LVAT 2013-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).

Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja BVK 110 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Minėto straipsnio 2 d. 3 p. yra įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. BVK 1 priedo (redakcija, galiojusi iki 2016-04-01) 6 p. nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus, kitas elektroninio ryšio priemones.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2013-08-01, 2013-09-10, 2013-10-02, 2014-01-15, 2015-05-19, 2015-10-21, 2015-12-11 ir 2015-06-18 buvo padaręs bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. pas pareiškėją rastas mobilaus ryšio telefonas, todėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimais jam paskirtos nuobaudos (t. 1, b. l. 36-40; t. 2, b. l. 7-11, 42-43, 59-62). Pareiškėjas 2013-06-19, 2013-08-18, 2015-10-09 ir 2015-10-14 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. jo šlapimo mėginyje buvo rasta narkotinių medžiagų arba jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl Vilniaus PN direktorius nutarimais jam paskirtos nuobaudos (t. 1, b. l. 41-44). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pats pareiškėjas nevykdė BVK nustatytų reikalavimų ir nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių, taigi jo paties neteisėtas elgesys lėmė nuobaudų skyrimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytų nuobaudų skyrimu, turėjo teisę jas apskųsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo, o priešingai – pareiškėjas pasiaiškinimuose dėl nuobaudų pripažįsta padaręs pažeidimus ir dėl to gailisi (t. 1, b. l. 192, 198; t. 2, b. l. 4, 57). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus PN aktyviai imasi visų reikiamų priemonių, siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į Vilniaus PN, t. y. kad vykdo prevencines priemones narkotikų vartojimui bei platinimui užkardyti, atlieka asmens kratas ir jo daiktų patikrinimus, įrengė draudžiamą zoną šalia ūkio paskirties patalpų, grotas, užkardas ir jų apšvietimą, papildomas vaizdo stebėjimo kameras, tvoras, permetimus užkardančias kliūtis ir kt. (t. 2, b. l. 64–75, 77–78, 79–144). Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad pats pareiškėjas sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjo nustatytą tvarką, tai yra jo paties netinkamas elgesys lėmė nuobaudų skyrimą, pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN veiksmų neužtikrinant draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą, dėl ko pareiškėjas yra dažnai baudžiamas ir dėl ko kildina neturtinės žalos buvimą atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, jog už kameros ribų nebuvo veiklos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pats teigė, jog Vilniaus PN ėjo į mokyklą, baigė 12 klasių, siekė įgyti profesinį išsilavinimą, savanoriškai lankė profesinę mokyklą (t. 1, b. l. 2). Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, jog 2013 m. pareiškėjas baigė suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, o 2015 m. – vidurinį išsilavinimą (t. 1, b. l. 182, 183–184). Tai reiškia, kad pareiškėjas skunde nurodė iš esmės prieštaringus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus PN atsiliepime išdėstė argumentus, jog yra užtikrinamas nuteistųjų užimtumas, t. y. Vilniaus PN yra anoniminių narkomanų grupės, vedama priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginė grupė, nuteistiesiems yra užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, kuriuos teismas galėtų patikrinti, taip pat tai, kad Vilniaus PN nurodė aplinkybes, jog užimtumas už kameros ribų yra užtikrinamas, teismas pareiškėjo argumentus, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinamas jo užimtumas, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, atmeta kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 105 str. 4 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Vilniaus PN veiksmų toleruojant nuteistųjų susiskirstymą į kastas ir neužrakinimo kamerose, palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.