Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nemėžio komunalininkas“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. T. (toliau ir – atsakovas) ieškovės naudai 466,33 Eur skolą, 20,20 Eur delspinigių, viso 486,81 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 0,87 Eur sumokėtas mokestis už NTR išrašą, 0,23 Eur komisinis mokstis bankui, 15,00 Eur žyminis mokestis, 96,80 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė įsipareigojo teikti komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas S. T. už jas laiku ir tinkamai atsiskaityti. Atsakovas, būdamas buto (objekto) adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, pagal dokumentą „Skolos detalizacija“ liko skolingas už objektui (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas vengia atsiskaityti ir iki šiol nesiėmė priemonių savo įsiskolinimui padengti, veiksmų atsiskaityti nesiėmė, skolinio įsipareigojimo dydis yra lygus 466,33 Eur sumai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pareiškė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Pripažįsta, kad už ieškinyje per nurodytą laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 susidarė skola pagal ieškovės parengtą lentelę „ Skolos detalizacija“.

Atsiliepime atsakovas papildomai paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsakovui išsamiau susipažinus su prie ieškinio pridėta skolos detalizacijos lentele, kilo vienas klausimas, o būtent lentelės punkte „Kaupiamasis fondas“, ties data 2020 m. sausio mėn. yra nurodyta 102,40 Eur suma, nors faktiškai kiekvieną mėnesį tiek atsakovas, tiek kiti šio namo gyventojai visada, pastoviai ir kiekvieną mėnesį sumoka į kaupiamąjį fondą po 1,51 Eur. Nes per ieškinyje nurodytą skolos laikotarpį, atsakovo nuosavybės teise priklausančiame ir esančiame daugiabutyje nebuvo jokių remontų ir/ar kitokių tikslinių įvykių, kuriems būtų buvę reikalingos papildomos mokėtinos didelės sumos. Atsakovas nebuvo informuotas ir apie jokius bendrojo naudojimo objektų ir/ ar inžinerinių tinklų gedimus ir jų remontus. Atsakovas pažymėjo, kad dėl kitų mokesčių ir jų dydžių, kurie nurodyti skolos detalizacijos lentelėje, atsakovas neturi jokių pretenzijų ir su jomis sutinka. Atsakovas papildomai atsiliepime nurodė ir pridėjo įrodymus (Neįgaliojo pažymėjimas), kad yra neįgalus, darbingas tik 50 proc. Be to, atsakovas dėl neįgalumo niekur nedirba. Atsakovo vienintelės pajamos yra gaunamos neįgalumo išmokos, kur nuo 2019 m. iki 2020m. pirmojo ketvirčio, atsakovas gaudavo tik 140 Eur neįgalumo išmoką; nuo 2020 m. II ketv. Iki 2020-12-31 d. neįgalumo išmoka buvo padidinta ir gaudavo po 176 Eur; ir tik nuo 2021-01-01 d. gauna po 192 Eur neįgalumo išmoką. Daugiau, atsakovas jokių pajamų neturintis. Tačiau, atsakovui dėl neįgalumo kas mėnesį reikia pirkti ir vaistus. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad iki teismo iš ieškovės nebuvo gavęs nei vienos pretenzijos ir/ar pranešimo dėl skolos sumokėjimo geranoriškai, todėl mano, kad ieškovė nesielgė pakankamai sąžiningai, pažeidė kooperavimosi, ekonomiškumo principus. Atsakovas atsižvelgdamas pagal savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir fizines galimybes, ieškinyje nurodytas visas prašomas priteisti sumas (skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) galėtų sumokėti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį. Kaip pats atsakovas pažymi, kad šią skolą padėtų sumokėti ir sutuoktinė.

Teisme buvo gautas ieškovės pranešimas dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant, kuriame ieškovė nurodė, jog siekiant kuo ekonomiškesnio šios bylos išnagrinėjimo (ieškovės atstovės dalyvavimas posėdyje padidintų bylinėjimosi išlaidas). Nurodė, kad ieškinio reikalavimus pilnai palaiko ir prašo teismo bylą nagrinėti ieškovei ir jo atstovei nedalyvaujant. Taip pat ieškovė pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus ir nuomonę dėl skolos išdėstymo dalimis. Dėl 102,40 Eur sumos ieškovė nurodė, kad atsakovas sutinka su visa skolos suma ir bylinėjimosi išlaidomis, tačiau kelia klausimą dėl 102,40 Eur skolos, nurodytos dokumento „Skolos detalizacija“ 2020 m. sausio mėnesio stulpelyje „Kaup. f.“ Ieškovė paaiškino, kad 102,40 Eur suma susideda iš 1,51 Eur sumos, kuri mokama kiekvieną mėnesį į kaupiamąjį fondą ir 100,89 Eur sumos už pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), atliktiems nuotekų, lietaus ir vandentiekio sistemų remonto darbams apmokėti. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai 2020 m. sausio 24 d. savininkų susirinkimo protokolu nusprendė atlikti minėto pastato vandentiekio, nuotekų ir lietaus sistemų remonto darbus (Susirinkimo protokolo išrašas pridedamas), nurodytus 2020 m. sausio 22 d. sąmatoje. Darbai buvo atlikti tinkamai (2020 m. vasario 10 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas) ir už atliktus vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos remonto darbus buvo išrašyta bei apmokėjimui pateikta 2020 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra. 2020 m. sausio 28 d. UAB „Nemėžio komunalininkas“ direktoriaus įsakymu Nr. 1V-02, vadovaujantis daugiabučio namo gyventojų 2020 m. sausio 24 d. protokolu, nusprendė namo adresu (duomenys neskelbtini) butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams į lėšų kaupimo fondą nuotekų, lietaus kanalizacijos ir vandentiekio remonto darbams apmokėti priskaičiuoti per vieną kartą po 100,89 Eur (minima suma ir atsispindi dokumento „Skolos detalizacija“ 2020 m. sausio mėnesio stulpelyje „Kaup. f.“). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, kuri butų ir kitų patalpų savininkams nustato pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolą, netesybas bei bylinėjimosi išlaidas, ieškovė nesutinka su šiuo atsakovo prašymu ir nurodė, kad atsakovas ne tik, kad nemoka ieškovei ilgą laiko tarpą, bet nėra sumokėjęs nei vieno cento iki šios dienos, t. y. ir po procesinių dokumentų gavimo dienos, nors su ieškiniu ir sutinka. Ieškovės teigimu, vykdymo atidėjimas ar išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Be to, ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo atsiliepimo teiginiu: „atsakovas pažymi, kad iki teismo iš ieškovės nebuvo gavęs nei vienos pretenzijos ir/ar pranešimo dėl skolos sumokėjimo geranoriškai, todėl manytina, kad ieškovas nesielgė pakankamai sąžiningai, pažeidė kooperavimosi, ekonomiškumo principus“. Ieškovė atsakovui kiekvieną mėnesį siunčia sąskaitas (pranešimus), kuriuose atsispindi kiekvieną mėnesį didėjanti skolos suma, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad sumažintų didėjančią skolos sumą, su ieškovu nesusisiekė, nebandė susitarti. Atsakovas puikiai žino jam tenkančią prievolę, tačiau jos nevykdo: ieškovei ne kartą teko kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo (civ. byl. Nr. e2-379-892/2020 ir L2-11807-892/2018). Atsakovas ir po teismo sprendimų įsiteisėjimo su ieškove neatsiskaitydavo, todėl skolos išieškojimą teko vykdyti per antstolius, t. y. atsakovas nesilaiko teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principo, todėl yra pagrįstų abejonių, kad atsakovas vykdys savo prievolę išdėsčius ją dalimis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu pilnai, tačiau dėl siunkios atsakovo materialinės padėties prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, t.y. 6 mėn. laikotarpiui.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė įsipareigojo teikti komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas už jas laiku ir tinkamai atsiskaityti. Pagal ieškovės pateiktą skolos detalizaciją matyti, kad atsakovo naudai už objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. yra susidariusi 466,33 Eur skola bei paskaičiuoti 20,20 Eur delspinigiai (0,02 proc. norma už 6 mėn.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, skolos susidarymo metu minėtas butas nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu priklauso atsakovui S. T. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovei dėl paslaugų kokybės ar kiekybės, kreipėsi dėl paslaugos teikimo laikino sustabdymo ar nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą, neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalyse nustatytą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kėlė klausimą dėl 102,40 Eur sumos į kaupiamąjį fondą 2020 m. sausio mėnesio sąskaitoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog minėta suma buvo skirta daugiabučio lietaus kanalizacijos ir vandentiekio remonto darbams apmokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Sutinkamai su CK 4.85 str. nuostatomis, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami patalpų savininkų balsų dauguma, yra privalomi visiems bendrasavininkiams.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo gali kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, sprendimą teismas priima atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartį Nr. 3K-7-61/2011).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl dėl šios priežasties atsakovui su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių dėl finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvų, nėra ir pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti ieškovės interesai (CPK 284 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas prie atsiliepimo nepridėjo jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų (duomenų apie gaunamas visas darbines ir kitas pajamas (pvz., socialines pašalpas), turimą turtą (nekilnojamąjį, automobilius), turimus kitus skolinius įsipareigojimus, kasmėnesines prievoles (privalomas išlaidas), pažymos apie šeimos sudėtį ir/ar banko išrašo. Vien į bylą pateikti duomenys apie (ne)darbingumo lygį nesuteikia duomenų apie asmens turtinę padėtį.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs teismo posėdžio metu šalies atstovą (atsakovo atstovą) ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka visiškai su ieškiniu, bei į tai, kad už ieškovės suteiktas prekes bei paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė, o ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka dėl skolos išdėstymo dalimis dėl to, kad atsakovas ne pirmą kartą nevykdo prievolių ieškovei ir įsiteisėjusių teismo sprendimų, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 466,33 Eur skolos ir 20,20 Eur delspinigių (CK 6.38, 6.63, 6.71, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniai).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 112,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio, 96,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 0,23 Eur komisinis mokestis bankui ir 0,87 Eur išlaidų už NTR išrašą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 80, 88, 93, 96 str., 185, 259–269 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ (j. a. k. 186063262) 466,33 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 33 ct) skolos už laikotarpį nuo 2019 metų spalio mėnesio iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, 20,20 Eur (dvidešimt eurų 20 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 486,53 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 53 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,90 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.