Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-511-779/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-01
Bylos Nr.: e2A-511-779/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06352-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-511-779/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06352-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.1.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Vilniaus APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“, trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau -UAB) „Mano būstas Dainava“ 5 919,50 Eur žalos atlyginimą, 92,57 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjos nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 21 d. padarytą žalą UAB „CITUS CONSTRUCTION“ ir UAB „Valstapas“ turtui bendroje sumoje už 5 919,50 Eur. Šie nuostoliai patirti dėl vandens užliejimo iš trūkusio bendro naudojimo vamzdžio antrame aukšte. Dėl nuostolių atsiradimo atsakinga atsakovė, kuri draudžiamojo įvykio metu buvo pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore pagal Administravimo sutartį, tačiau netinkamai vykdė administruojamo namo inžinerinių tinklų priežiūrą – neužtikrino vamzdynų funkcionalumo, laiku nepastebėjo blogos bendro naudojimo inžinerinės sistemos būklės bei nepašalino defektų.

3. Atsakovė UAB „Mano būstas Dainava“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad atsakovė, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė 2019 m. gegužės 23 d. sudarytos administravimo sutarties pagrindu, savo pareigas vykdė tinkamai. Teigė, kad draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus, o draudikė tinkamai neištyrė aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad avarija įvyko apleistose, nešildomose antro aukšto patalpose, trūkus priešgaisrinės sistemos, kuri administratorei nebuvo perduota administruoti, vamzdžiui. Atsakovė tinkamai organizavo namo bendro naudojimo objektų valdymą, o avarija įvyko ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bet dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti. Be to, ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes nėra jokių įrodymų apie patalpų būklę iki įvykio, todėl neaišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė, ar nurodytas sugadintas turtas buvo užlietose patalpose, ar jis priklausė draudėjams. Ieškovės pretenzijos atsakovė nėra gavusi, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nepagrįstas. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą, susijusią su 2022 m. gruodžio 21 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvykusia avarija, nes nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.

5. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 5 919,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 690,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad namas (duomenys neskelbtini), yra gamybos pramonės paskirties, nuosavybės teise priklausantis įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Patalpos (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Victory Development“, kuri savo patvirtinime nurodė jas nuomojanti. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2019 m. gegužės 23 d. Administravimo sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Administravimo sutartis), sudarytą tarp atsakovės (anksčiau UAB „Dainavos būstas“) ir komercinio–gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), savininkų, atsakovė įsipareigojo už atlygį teikti namui (duomenys neskelbtini), ir tam namui priskirtos teritorijos butų / kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovės civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale pagal 2021 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo name ieškovės draudėjai priklausančių patalpų užliejimas įvyko 2022 m. gruodžio 21 d. ir tai įvyko dėl bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio trūkimo. Žalą dėl užliejimo ginčo name patyrusiems UAB „Victory Development“ (ieškovės draudėjos) patalpų nuomininkams atlygino UAB „Victory Development“ draudikė –ieškovė, sumokėjusi bendroje sumoje 5 919,50 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintus daiktus: UAB „CITUS CONSTRUCTION“ – 1 922,00 Eur; UAB „Valstapas“ – 3 997,50 Eur.

9. Teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl vandentiekio bendro naudojimo vamzdžio trūkimo bei kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos, kaip ginčo namo administratorės pagal Administravimo sutartį, tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

10. Sprendė, kad ieškovės nurodytas turtinės žalos dydžio paskaičiavimas yra iš esmės teisingas, įrodytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 5 919,50 Eur (1 922,00 Eur + 3 997,50 Eur) žalos atlyginimą, kurį ieškovė išmokėjo UAB „CITUS CONSTRUCTION“ ir UAB „Valstapas“ kaip draudimo išmoką.

11. Teismas atmetė reikalavimą dėl 92,57 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo kaip neįrodytą, nurodydamas, jog reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė iš atsakovės būtų reikalavusi žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 5 919,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 690,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės draudimą ir draudiko subrogacijos teisę, ir neatskleidė bylos esmės.

12.2. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, draudimo sutartimi nebuvo apdrausta UAB „Victory Development“ produkto civilinė atsakomybė, atsakomybė už žalą, padarytą aplinkos užteršimui, patikėtam turtui, atliekamiems statybos darbams. Tokia išvada darytina iš draudimo sutarties turinio, kuriame pažymėta, kad šių sričių draudimas (objektai, įvykiai, draudimo sumos limitai) nepasirinkti. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės klaidingai nustatė, kad verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdraustas draudėjui priklausantis ar jam patikėtas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartimi buvo apdrausta tik draudėjo veiklos civilinė atsakomybė.

12.3. Ieškovė, priimdama sprendimą dėl 1922,00 Eur draudimo išmokos išmokėjimo UAB "CITUS CONSTRUCTION“ bei dėl 3997,50 Eur draudimo išmokos išmokėjimo UAB VALSTAPAS, nustatė Draudėjo/draudėjo atstovo neatsargumą (Sprendimo 5 punktas). Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos normomis, Draudimo įstatymu, ieškovės draudimo taisyklėmis, draudimo sutartimi, draudikui pareiga atlyginti žalą tretiesiems asmenims atsirado tik nustačius, kad draudėjas pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus atsako už padarytą žalą (Taisyklių 11.4 p.).

12.4. Atsakovė pažymėjo, jog bendrojo naudojimo vamzdis trūko ne dėl to, kad atsakovė neatliko savo sutartinių įsipareigojimų, o dėl to, kad draudėjo patalpos, kurių unikalus Nr. 1995-5036-7029:0013, esančios antrame aukšte, buvo visiškai nešildomos. Jei patalpa priklauso savininkui ir ji yra jo naudojama, jis pats atsako už tinkamą patalpos būklę, įskaitant šildymo palaikymą. Šildymo užtikrinimas tampa ypač svarbus, jei dėl to kyla grėsmė bendro naudojimo konstrukcijoms ar kitų patalpų savininkų turtui. Jei dėl savininko nepriežiūros padaroma žala trečiųjų asmenų turtui, savininkas laikomas atsakingu pagal CK 6.266 straipsnį.

12.5. Nenustačius visų draudėjo civilinės atsakomybės sąlygų, draudikas neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos. Jeigu ieškovė matė/vertino, kad dėl įvykio kalta namo bendro naudojimo objektus administruojanti įmonė (atsakovė), o ne draudėjas, draudimo išmokos negalėjo būti išmokėtos, nes buvo apdraustas ne draudėjo patalpos ar patalpose esantis turtas, o draudėjo civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atlyginusi savo draudėjos nuomininkams patirtą žalą draudimo sutarties pagrindu, ieškovė perėmė teisę reikšti atlygintos žalos dydžio reikalavimą atsakovei.

Atsiliepimas

13. .Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovės priteisti ieškovei 280 Eur už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

13.1. Ieškovė su draudėju UAB „Victory Development“ sudarė verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovės draudėjo vykdoma veikla nurodytais adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisykles, kurios patvirtina, jog draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai, remiantis veiklos civilinės atsakomybės sąlygomis. Taigi, apeliantės teiginiai, jog ieškovė neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos yra visiškai nepagrįsti.

13.2. Aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

13.3. Apeliantė teigia, kad priimant sprendimą dėl draudimo išmokos, buvo nustatytas draudėjo/draudėjo atstovo neatsargumas. Pabrėžė, kad nebuvo nustatyta ieškovės draudėjo neatsargumo. Sprendimai dėl draudimo išmokų buvo sudaromi ant seno dokumento, kuriame dėl klaidos nepakeistas šis punktas. Nurodė, kad apliejimas įvyko dėl apeliantės kaltės, t. y. dėl netinkamai ir aplaidžiai prižiūrimų vamzdynų, priešingu atveju, ginčo įvykis nebūtų nutikęs.

Šalies argumentai

13.4. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vamzdžio trūkimui reikšmės turėjo nešildomos patalpos, kuriose tas vamzdis yra. Ieškovė į bylą pateikė trūkusio vamzdžio nuotraukas, iš kurių matyti, kad vamzdis neprižiūrėtas, prastos būklės, nėra jokių užšalimo požymių. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovės atstovė teismo posėdyje pripažino, jog duomenų, kad trūkimo priežastimi buvo vandens užšalimas vamzdyje, nėra.

13.5. Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti.

13.6. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija žalos dydžio, todėl laikytina, kad jis pilnai įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovės žalą subrogacijos tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės bendrovės UAB „Victory Development“ buvo sudaryta verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, patvirtinanti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. buvo apdraustas turtas, esantis: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, namas (duomenys neskelbtini), yra gamybos pramonės paskirties, nuosavybės teise priklausantis įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims, o patalpos (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Victory Development“, kuri savo patvirtinime nurodė jas nuomojanti.

18. Pagal 2019 m. gegužės 23 d. Administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovės ir komercinio–gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), savininkų, atsakovė įsipareigojo už atlygį teikti namui (duomenys neskelbtini), ir tam namui priskirtos teritorijos butų / kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovės civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale pagal 2021 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

19. 2022 m. gruodžio 21 d. dėl bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio trūkimo name (duomenys neskelbtini), įvyko ieškovės draudėjai priklausančių patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užliejimas.

20. Ieškovė išmokėjo UAB „CITUS CONSTRUCTION“ 1 922,00 Eur draudimo išmoką, mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdama ją 2023 m. gegužės 9 d.

21. Ieškovė išmokėjo UAB „Valstapas“ 3 997,50 Eur draudimo išmoką, mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdama ją 2024 m. sausio 10 d.

Dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigų

22. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.

23. Taigi, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

24. Minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gegužės 23 d. Administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp atsakovės ir komercinio–gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), savininkų, pagrindu įsipareigojo už atlygį teikti namui (duomenys neskelbtini), ir tam namui priskirtos teritorijos butų / kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas komunalines paslaugas.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įgyvendindama prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovė turėjo vadovautis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančiu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų techninės priežiūros reikalavimus, jų tarpe ir namo inžinerinės įrangos stebėjimus, taip pat Administravimo sutartimi, nustatančia vandentiekio sistemos ir santechninių prietaisų apžiūrą, patikrą bei profilaktiką.

26. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas) ir kt.

27. Kadangi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamų pastatų bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, nes ji yra atsakinga už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus.

28. Atsakovė UAB „Mano Būstas Dainava“, būdama pastato administratore, atsakinga už pastatų, remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, netinkamai vykdė jai priskiriamas pareigas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas.

29. Kadangi administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra pelno siekianti verslo įmonė, kuriai taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl nesant byloje įrodymų, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų tinkamam vandentiekio sistemos veikimui ir priežiūrai ginčo name užtikrinti, nenustačius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, trečiųjų ar nukentėjusiųjų asmenų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei taikė civilinę atsakomybę.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žala atsirado dėl vandentiekio bendro naudojimo vamzdžio trūkimo. Šios avarijos faktą patvirtina byloje pateiktas atsakovės apžiūros aktas.

32. Apeliantė pažymėjo, jog bendrojo naudojimo vamzdis trūko ne dėl to, kad atsakovė neatliko savo sutartinių įsipareigojimų, o dėl to, kad draudėjo patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukšte, buvo visiškai nešildomos. Apeliantės teigimu, patalpų savininkas pats atsako už tinkamą patalpos būklę, įskaitant šildymo palaikymą, todėl ne atsakovė, bet patalpų savininkas atsakingas už įvykusią avariją.

33. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, patvirtinančių, jog vamzdžio trūkimui reikšmės turėjo nešildomos patalpos, kuriose tas vamzdis yra, byloje nėra. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad būtent žema patalpų temperatūra buvo ta priežastis, dėl kurios trūko bendro naudojimo vandentiekio vamzdis, nėra pagrindo ginčo namų savininkų atsakomybei taikyti. Be to, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos, kaip ginčo namo administratorės ir patalpų valdytojos, tinkamą sutartinių įsipareigojimų - namo vandentiekio sistemos būklės priežiūros vykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės tinkamos sutartinės pareigos nevykdymą įvertino kaip neteisėtą neveikimą, dėl kurio atsirado žala.

34. Apeliacinės instancijos teismas dėl žalos dydžio nepasisakys, nes šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas.

Dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka

35. Apeliantė nurodo, kad nenustačius visų draudėjo civilinės atsakomybės sąlygų, draudikas neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos, taip pat kad draudimo išmokos negalėjo būti išmokėtos, nes buvo apdraustas ne draudėjo patalpos ar patalpose esantis turtas, o draudėjo civilinė atsakomybė.

36. Nurodyti apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

37. CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nesikeičia žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

38. Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarties (TAI Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovė apdraudė UAB „Victory Development“ verslo veiklos civilinę atsakomybę. Ieškovės ir apeliantės nesiejo draudiminiai santykiai, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, nėra reikšminga aplinkybė ar įvykis draudžiamasis, ar nedraudžiamasis, nes aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galimai atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

39. Sprendžiant dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturi reikšmės, ar draudikas laikėsi draudimo santykius reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024), todėl apeliantės teiginiai, kad draudikas neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmokos, taip pat kad draudimo išmokos negalėjo būti išmokėtos, nes buvo apdraustas ne draudėjo patalpos ar patalpose esantis turtas, o draudėjo civilinė atsakomybė, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

41. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės draudimą ir draudiko subrogacijos teisę, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 280 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Mano būstas Dainava” apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Mano būstas Dainava” 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasInga Staknienė