Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-132-409/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-26
Bylos Nr.
1-132-409/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. J., V. J.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-132-409/2011Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03028-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.6; 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 26 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, Ingridai Murzaitei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatams Drąsučiui Narmontui, Adolfui Račkauskui,civilinio ieškovo atstovei Dangei Uspenskienei,specialistei Nemirai Svirskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), ukrainietė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti V. J. individualioje įmonėje vadybininke, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, V. J. individualios įmonės savininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2009-09-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. – laisvės apribojimu 1 metams, 2010-08-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, 2010-08-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2010-08-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis pakeista ir 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, nustatant atlikti jį areštinėje poilsio dienomis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. - 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. aplaidžiai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent, V. J., būdamas individualios įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku bei to paties įstatymo 21 str. 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), aplaidžiai tvarkė V. J. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 d. Nr. IX-574): 12 str., 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagristi apskaitos dokumentais“, 12 str., 4 d., „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str., 1 d., „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; nes nesurašė arba neišsaugojo ir tyrimui nepateikė už 2007 m. sausio mėn., ir nuo 2007 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. priskaityto A. J. atlyginimo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų bei ūkinių operacijų registravimo žurnalo už 2007 įmonės veiklos metus ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti V. J. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 veiklos metus.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. buvo kaltinama tuo, kad padedant V. J., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė svetimą turtą, t.y. A. J. 2008 m. kovo ar balandžio mėn., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, dirbdama V. J. individualioje įmonėje, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadybininkės pareigose, žinodama, kad yra nėščia, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su sutuoktiniu V. J., kuris yra savo individualios įmonės savininkas, nesant pagrindo, t.y. nepadidėjus A. J. darbo kiekiui, kokybei ir V. J. įmonės veiklos rezultatui, V. J. padedant padidinti draudžiamąsias pajamas, kad ji galėtų gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir dalį jo užvaldė, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir dalį šių pašalpų užvaldė, o būtent: A. J. susitarė, kad V. J. įmonės savininkas V. J. jai neteisėtai padidins atlyginimą nuo 450 lt iki 2 900 Lt ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš V. J. įmonės, V. J. žinodamas, kad 2005-10-03 darbo sutartis Nr. 01, kuria A. J. priimta dirbti V. J. individualioje įmonėje, yra pas D. R., ir kuri, manydama, kad tvarko minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, V. J. ir A. J. nurodymu atsisakė pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pranešimus apie V. J. individualios įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ir III ketvirčius ir neteisingai nurodyti juose padidintas A. J. draudžiamąsias pajamas, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje V. J. A. J. turėtame antrame 2005-10-03 darbo sutarties Nr. 01 egzemplioriuje įrašė, kad vadybininkei A. J. nuo 2008-04-01 mokamas 2900 Lt atlyginimas vietoje 450 Lt atlyginimo. Po ko V. J. 2008-09-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr.8382 (forma SAM) su priedais: 2008-09-24 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4), 2008-09-24 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. J. minėtą ketvirtį gavo 8 700 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2 956,26 Lt įmokų. V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-09-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 8378 (forma SAM) su priedais: 2008-09-24 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4), 2008-09-24 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. J. minėtą ketvirtį gavo 8 700 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2 956,26 Lt įmokų. A. J., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad V. J. individualioje įmonėje atlyginimas jai buvo padidintas neteisėtai tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodama, kad V. J. individualios įmonės savininkas V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 metų II ir III ketvirčiais, 2008-10-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g.17, Šiauliuose, pateikė prašymą Nr.PM-1265 skirti motinystės pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus direktoriaus pavaduotoja R. K., A. J. ir V. J. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. J. turi teisę gauti motinystės pašalpą pagal padidintas draudžiamąsias pajamas, 2008-10-21 priėmė sprendimą Nr. PN5-1420 „Dėl A. J. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 12 067,52 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-09 iki 2009-02-11. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius A. J. išmokėjo 9501,56 Lt (7 838,15 Lt didesnę nei priklausė) motinystės pašalpą, pinigus pervedant į A. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią 00758 „Snoras“ banke. Dėl A. J. neteisėtai padidinto darbo užmokesčio nuo 450 Lt iki 2 900 Lt, buvo paskaičiuota 10093,75 Lt didesnė motinystės pašalpa ir tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 10 093,75 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio žala, A. J., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad V. J. individualioje įmonėje atlyginimas jai buvo padidintas neteisėtai tikslu gauti padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodama, kad V. J. individualios įmonės savininkas V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbo užmokestį šioje bendrovėje 2008 metų II, III ketvirčiais, 2009-02-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g.17, Šiauliuose, pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kartu pateikdama 2009-02-12 V. J. individualios įmonės savininko įsakymą Nr.1 „Dėl vaiko auginimo atostogų suteikimo“, vaiko gimimo liudijimą, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią 50150 Kredito unija „Savas rūpestis“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) S. B., A. J. ir V. J. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. J. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal padidintas draudžiamąsias pajamas, 2009-02-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo A. J. paskyrė 57 383,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-02-12 iki 2010-12-09, iki vaikui sukaks dveji metai. Dėl A. J. neteisėtai padidinto darbo užmokesčio nuo 450 Lt iki 2 900 Lt, A. J. įgijo teisę į 46 866,42 Lt didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-05-31 jai buvo išmokėta 8 216,24 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (6 292,44 Lt didesnė nei jai priklausė) ir tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 8 411,74 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio žala. Tokiu būdu, A. J., padedant V. J., apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 69 450,77 Lt svetimą turtą (motinystės (tėvystės) pašalpas) ir laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2009-05-31 realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 18 505,49 Lt svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų).

Be to, A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus: A. J., padedant V. J. individualios įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), savininkui V. J., iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: A. J., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal neteisėtai padidintas draudžiamąsias pajamas V. J. individualioje įmonėje, žinodamas, kad 2005-10-03 su ja sudaryta darbo sutartis Nr. 01, kuria ji buvo priimta dirbti V. J. individualioje įmonėje vadybininkės pareigose nustatant 450 Lt atlyginimą, yra pas D. R. ir kuri, manydama, kad tvarko minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, V. J. ir A. J. nurodymu atsisakė pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pranešimus apie V. J. individualios įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ir III ketvirčius ir nurodyti juose padidintas A. J. draudžiamąsias pajamas, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje A. J. turėtame antrame 2005-10-03 darbo sutarties Nr. 01 egzemplioriuje V. J. ranka įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad vadybininkei A. J. nuo 2008-04-01 mokamas 2900 Lt atlyginimas vietoje 450 Lt atlyginimo, kaip darbdaviui sutartyje pasirašius ir pateikus pasirašyti A. J., ji darbo sutartyje dėl sąlygų pakeitimo pasirašė kaip darbuotoja. Tokiu būdu A. J. suklastojo tikrą dokumentą. A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje, V. J. pagaminus 2008-04-01 įsakymą Nr. 1 dėl atlyginimo pakeitimo A. J., darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius Nr. 2008-4, 2008-5, 2008-6, 2008-7, 2008-8, 2008-9, 2008-10, priskaitymų – išskaitymų žiniaraščius Nr. 2008-4, 2008-5, 2008-6, 2008-7, 2008-8, 2008-9, 2008-10, t.y. įtvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. J. neva priskaitytą ir išmokėtiną darbo užmokestį, patvirtinus savo parašu ir įtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą, A. J. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2008-4 pasirašė, kad gavo 2197,64 Lt atlyginimo, žiniaraštyje Nr. 2008-5 - 2197,64 Lt, žiniaraštyje Nr. 2008-6 - 2197,64 Lt atlyginimo, žiniaraštyje 2008-7 - 2197,64 Lt atlyginimo, žiniaraštyje Nr. 2008-8 - 2197,64 Lt atlyginimo, žiniaraštyje Nr. 2008-9 - 2197,64 Lt atlyginimo, žiniaraštyje Nr. 2008-10 – 632,90 Lt atlyginimo, t.y. buvo kaltinama tokiu būdu suklastojusi tikrus dokumentus.

V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. - 182 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo A. J. apgaule jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir užvaldyti svetimą turtą: V. J., būdamas individualios įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), savininku, iš anksto susitaręs ir veikdama kartu su sutuoktine A. J., kuri yra V. J. individualios įmonės vadybininkė, padėjo A. J. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas - nesant pagrindo, t.y. nepadidėjus A. J. darbo kiekiui, kokybei ir V. J. individualios įmonės veiklos rezultatui, padidino jai draudžiamąsias pajamas, kad ateityje A. J. galėtų gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas: V. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su sutuoktine A. J., kad jis A. J. neteisėtai padidins atlyginimą nuo 450 Lt iki 2 900 Lt, nors įmonė tuo metu dirbo nuostolingai, nemokėjo mokesčių valstybės biudžetui, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš V. J. įmonės, žinodamas, kad 2005-10-03 darbo sutartis Nr. 01, kuria A. J. priimta dirbti V. J. individualioje įmonėje vadybininke, yra pas D. R. ir kuri, manydama, kad tvarko minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, V. J. ir A. J. nurodymu atsisakė pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pranešimus apie V. J. individualios įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ir III ketvirčius ir neteisingai nurodyti juose padidintas A. J. draudžiamąsias pajamas, A. J. turėtame antrame 2005-10-03 darbo sutarties Nr. 01 egzemplioriuje V. J. įrašė, kad vadybininkei A. J. nuo 2008-04-01 mokamas 2900 Lt atlyginimas vietoje 450 Lt atlyginimo. Po ko V. J. 2008-09-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr.8382 (forma SAM) su priedais: 2008-09-24 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4), 2008-09-24 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. J. minėtą ketvirtį gavo 8 700 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2 956,26 Lt įmokų. V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-09-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 8378 (forma SAM) su priedais: 2008-09-24 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4), 2008-09-24 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. J. minėtą ketvirtį gavo 8 700 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2 956,26 Lt įmokų. A. J., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad V. J. individualioje įmonėje atlyginimas jai buvo padidintas neteisėtai tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodama, kad V. J. individualios įmonės savininkas V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 metų II ir III ketvirčiais, 2008-10-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g.17, Šiauliuose, pateikė prašymą Nr.PM-1265 skirti motinystės pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus direktoriaus pavaduotoja R. K., A. J. ir V. J. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. J. turi teisę gauti motinystės pašalpą pagal padidintas draudžiamąsias pajamas, 2008-10-21 priėmė sprendimą Nr. PN5-1420 „Dėl A. J. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 12 067,52 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-10-09 iki 2009-02-11. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius A. J. išmokėjo 9501,56 Lt (7 838,15 Lt didesnę nei priklausė) motinystės pašalpą, pinigus pervedant į A. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią 00758 „Snoras“ banke. Dėl A. J. neteisėtai padidinto darbo užmokesčio nuo 450 Lt iki 2 900 Lt, buvo paskaičiuota 10 093,75 Lt didesnė motinystės pašalpa ir tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 10 093,75 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio žala, A. J., tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad V. J. individualioje įmonėje atlyginimas jai buvo padidintas neteisėtai tikslu gauti padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodama, kad V. J. individualios įmonės savininkas V. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbo užmokestį šioje bendrovėje 2008 metų II, III ketvirčiais, 2009-02-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam Ežero g.17, Šiauliuose, pateikė prašymą Nr. ((duomenys neskelbtini)) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą kartu pateikdama 2009-02-12 V. J. individualios įmonės savininko įsakymą Nr.1 „Dėl vaiko auginimo atostogų suteikimo“, vaiko gimimo liudijimą, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią 50150 Kredito unija „Savas rūpestis“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) S. B., A. J. ir V. J. apgaulės įtakoje, manydama, kad A. J. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal padidintas draudžiamąsias pajamas, 2009-02-23 priėmė sprendimą Nr. PN7-274 „Dėl A. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo A. J. paskyrė 57 383,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-02-12 iki 2010-12-09, iki vaikui sukaks dveji metai. Dėl A. J. neteisėtai padidinto darbo užmokesčio nuo 450 Lt iki 2 900 Lt, A. J. įgijo teisę į 46 866,42 Lt didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-05-31 jai buvo išmokėta 8 216,24 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa (6 292,44 Lt didesnė nei jai priklausė) ir tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 8 411,74 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio žala. Tokiu būdu, V. J. padėjo A. J. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės - 69 450,77 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2009-05-31 realiai apgaulės būdu A. J. naudai padėjo įgyti 18 505,49 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas).

Be to, V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo ar realizavo: V. J., būdamas individualios įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), savininku, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su sutuoktine A. J., iš anksto turėdamas tikslą padėti A. J. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo ar realizavo, o būtent: V. J., padėdamas A. J. apgaulės būdu įgyti turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal neteisėtai padidintas draudžiamąsias pajamas V. J. individualioje įmonėje, žinodamas, kad 2005-10-03 sudaryta darbo sutartis Nr. 01 su A. J., kuria ji buvo priimta dirbti V. J. individualioje įmonėje vadybininkės pareigose nustatant 450 Lt atlyginimą, yra pas D. R. ir kuri, manydama, kad tvarko minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, V. J. ir A. J. nurodymu atsisakė pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pranešimus apie V. J. individualios įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ir III ketvirčius ir nurodyti juose padidintas A. J. draudžiamąsias pajamas, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje A. J. turėtame antrame 2005-10-03 darbo sutarties Nr. 01 egzemplioriuje V. J. ranka įrašė, tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad vadybininkei A. J. nuo 2008-04-01 mokamas 2900 Lt atlyginimas vietoje 450 Lt atlyginimo, kaip darbdavys sutartyje pasirašė ir pateikė pasirašyti A. J.. Tokiu būdu V. J. suklastojo tikrą dokumentą. V. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytoje vietoje, įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. J. neva priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį, patvirtino savo parašu ir įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą 2008-04-01 įsakymą Nr. 1 dėl atlyginimo pakeitimo A. J., pagal kurį jai nustatomas mokėti 2900 Lt atlyginimas; darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius: Nr. 2008-4 2197,64 Lt sumai; Nr. 2008-5 2197,64 Lt sumai; Nr. 2008-6 2197,64 Lt sumai: Nr. 2008-7 2197,64 Lt sumai; Nr. 2008-8 2197,64 Lt sumai; Nr. 2008-9 2197,64 Lt sumai ir Nr. 2008-10 632,90 Lt sumai; priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius Nr. 2008-4, 2008-5, 2008-6, 2008-7, 2008-8, 2008-9, 2008-10. Tokiu būdu V. J. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo juos įtraukdamas į savo įmonės buhalterinę apskaitą. V. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, padėdamas A. J. apgaulės būdu įgyti turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal neteisėtai padidintas draudžiamąsias pajamas V. J. individualioje įmonėje, 2008-09-24 užpildė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr.8382 (forma SAM) su priedais: 2008-09-24 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4), 2008-09-24 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. J. minėtą ketvirtį gavo 8 700 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2 956,26 Lt įmokų. Tokiu būdu V. J. suklastojo tikrą dokumentą ir pateikdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui jį realizavo. V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, padėdamas A. J. apgaulės būdu įgyti turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal neteisėtai padidintas draudžiamąsias pajamas V. J. individualioje įmonėje, 2008-09-24 užpildė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikė pranešimą apie jo įmonės apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 8378 (forma SAM) su priedais: 2008-09-24 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4), 2008-09-24 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. J. minėtą ketvirtį gavo 8 700 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2 956,26 Lt įmokų, t.y. V. J. buvo kaltinamas tokiu būdu suklastojęs tikrą dokumentą ir jį realizavęs.

Apklausta teisme kaltinamoji A. J. kalta neprisipažino ir parodė, kad gyvendama su V. J. santuokoje dirbo jo individualioje įmonėje vadybininke. Iš pradžių santykiai šeimoje buvo normalūs, gyveno iš bendrų šeimos pajamų, todėl ją tenkino gautas atlyginimas. Vėliau V. J. pradėjo girtauti, prieš ją smurtauti, todėl ne kartą su nepilnamečiu sūnumi buvo išėjusi gyventi atskirai, gyveno ir viešbutyje. Įmonėje daugiausia dirbo ji viena. Jai buvo sunku pragyventi su tuomet dar nepilnamečiu sūnumi, todėl 2008 metų pradžioje ji pradėjo reikalauti, kad V. J. padidintų jai atlyginimą, kad ji galėtų iš gaunamo atlyginimo pragyventi. Tuomet ji dar nežinojo, kad yra nėščia. Apie nėštumą sužinojo tik 2008 metų gegužės mėnesį. V. J. su jos reikalavimais sutiko ir atlyginimą jai pakėlė nuo balandžio 1 d. iki maždaug 2500 litų. Apie nėštumą V. J. ji pasakė liepos mėnesį. Iki atlyginimo padidinimo ji įmonėje praktiškai dirbo viena, nes V. J. išgėrinėdavo. Įmonėje ji rūpinosi reklama, surasdavo klientus, vesdavo derybas dėl paskolų, dėl paveldėjimo, dirbdavo ne tik po 8 valandas per dieną, bet ir po darbo, savaitgaliais. Pinigus iš klientų dažniausiai priimdavo V. J., jis tvarkydavo ir buhalterinę apskaitą. Atlyginimo pakėlimas buvo įformintas dokumentuose, ji pasirašė darbo sutartyje. Jokių dokumentų ji neklastojo, nes visi nurodyti duomenys buvo tikri. Atlyginimą jai išmokėdavo V. J., už gautą darbo užmokestį pasirašydavo žiniaraščiuose, kuriuos jis pateikdavo. Padidintą atlyginimą ji uždirbo ir gavo teisėtai, visi mokesčiai nuo atlyginimo buvo atskaityti, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos jai buvo paskirtos teisėtai. Jokių nusikaltimų nepadarė.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. J. kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo neprisipažino ir parodė, kad šeimoje prasidėjus nesutarimams, žmona prašė pakelti atlyginimą. Jis atlyginimą žmonai pakėlė iki 2900 litų, atskaičius mokesčius žmona gaudavo 2170 litų. Atlyginimą pakėlė, nes tuo metu įmonėje buvo daug darbo, A. J. kaip darbuotoja mokėjo dirbti tą darbą, dirbo daugiau nei po 8 valandas per dieną. Sutiko ir todėl, kad reikėjo išlaikyti jo nepilnametį vaiką. Kad žmona nėščia tada nežinojo, sužinojo tik birželio ar liepos mėnesį. Pagal įmonės pajamas jis galėjo mokėti tokį atlyginimą, nes įmonė nuo atidarymo pradžios dirbo pelningai. Dokumentų jis neklastojo, atlyginimą pakėlė teisėtai už darbą, visi dokumentai buvo tvarkingi, Sodrai duomenys dėl pašalpos skyrimo A. J. buvo pateikti teisingi. Darbo sutartyje pakeistos darbo sąlygos yra įrašytos jo ranka. Tuo metu, kada žmonai padidino atlyginimą, įmonėje dar buvo samdoma buhalterė D. R.. Nei jis, nei žmona su buhaltere D. R. dėl atlyginimo padidinimo nekalbėjo. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo pažeidimų kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir dėl neišsaugotų dokumentų parodė, kad jis buhalterei D. R. buvo pateikęs visus buhalterinius dokumentus - kasos pajamų orderius, sutartis su klientais, atlyginimų registracijos knygą, 2008 m. ūkinių operacijų registracijos knygą. Buhalterė jam dokumentų negražino, dėl to jis buvo parašęs pareiškimą policijoje. Buhalterė kai kuriuos dokumentus perdavė FNTT, todėl jis tyrimui negalėjo pateikti visų dokumentų. D. R. nepateikė ataskaitų Sodrai. Iki D. R. jis pats Sodrai teikdavo ataskaitas. Įmonės buhalterinę apskaitą iki D. R. tvarkė pažįstama, įdarbinta ji nebuvo. Supranta, kad už buhalterinę apskaitos tvarkymą buvo atsakingas jis kaip įmonės savininkas.

Liudytoja D. R. parodė, kad nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. rugsėjo pabaigos dirbo V. J. individualioje įmonėje buhaltere. 2008 m. sausio mėnesį jai pagal jos įdėtą skelbimą, kad ieško antraeilio buhalterės darbo, paskambino A. J. ir pasiūlė tvarkyti individualios įmonės buhalterinę apskaitą. Dėl darbo ir atlyginimo tarėsi, darbo sutartį sudarė su įmonės savininku V. J.. Sutarė, kad darbą ji pristatys kiekvieną mėnesį įmonės registracijos adresu - (duomenys neskelbtini). V. J. davė jai visus dokumentus ir ji dirbo šitą darbą. Vasario mėnesį jai buvo išmokėtas 400 litų atlyginimas už sausio mėnesį, daugiau atlyginimas jai nebuvo mokamas. Kai ji nunešė pasirašytus dokumentus, V. J. pasakė, kad pamiršo ją įdarbinti. Kadangi V. J. dokumentų Sodrai nepateikė, ji atsisakė toliau dirbti. Iki rugpjūčio mėnesio nebuvo su ja atsiskaityta, nemokėtas nei pajamų mokestis, nei mokesčiai Sodrai. Tuomet V. J. pradingo, jai nunešus buhalterinius dokumentus pasiimdavo ir jai kitus paduodavo V. J. žmona arba sūnus. Birželio, liepos mėnesiais ji negalėjo paimti dokumentų, nes V. J. vengė su ja susitikti, slapstėsi. 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jai paskambino V. J. ir pasakė, kad A. J. jos lauks prie gatvės ir paduos dokumentus. Jai atvykus A. J. pasakė, kad jai reikia padidinti atlyginimą iki 4000 litų, nes spalio mėnesį ji išeis į dekretines atostogas, todėl reikia pertvarkyti deklaracijas. Ji atsisakė tai padaryti. A. J. ji pasakė, kad dokumentus grąžins tik įmonės savininkui V. J. asmeniškai, nes ji iš jo pasiėmė dokumentus, tačiau nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2009 m. balandžio mėnesio V. J. jai nepaskambino. 2009 m. balandžio mėnesį ji gavo šaukimą į policiją dėl neva pasisavintų V. J. įmonės dokumentų. Tuomet ji visus turėtus dokumentus atidavė FNTT pareigūnams, iš FNTT pareigūnų sužinojo apie A. J. padidintą atlyginimą. Dėl atlyginimo dydžio susitarimo tarp A. J. ir V. J. ji nieko nežino. Paskambinęs V. J. jai nesakė, kad darbo sutartis pakeista. Jos žiniomis A. J. įmonėje nieko nedirbo. Jai pildant žiniaraščius, juose būdavo ir jos, A. J. ir kitų darbuotojų pavardės. 2008 m. ūkinių operacijų registracijos žurnalą ji tvarkė kompiuteriniu būdu, jo FNTT pareigūnai neprašė, šį žurnalą ir visus kitus dokumentus iš savo kompiuterio ji ištrynė, nes vėliau tą kompiuterį pardavė. Ji turi pasilikusi kai kurių kasos pajamų orderių kopijas, tačiau nežino, ar nuo šių ūkinių operacijų buvo sumokėti mokesčiai. V. J. jos elektroninio pašto adresu buvo sudaręs sutartį su VMI dėl deklaracijų teikimo. VMI deklaracijas pradžioje ji pateikdavo pati, bet vėliau jai buvo pasakyta, kad slaptažodis nebegalioja ir V. J. deklaracijas teikdavo pats. 2008 m. 2-3 ketvirčio ataskaitas Sodrai apie įmonės apdraustuosius asmenis ji paruošdavo ir pateikdavo V. J. į elektroninį paštą, jis atsispausdindavo ir pats nunešdavo Sodrai. Įmonės pinigais ji nedisponavo, turėjo tik kasos pajamų orderius. Neprisimena, ar nuo atlyginimų buvo sumokamos įmokos Sodrai. Įmonėje ji dirbo nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2008 m. rugsėjo pabaigos. Už tą laikotarpį ji buvo sutvarkiusi buhalterinę apskaitą.

Liudytojas S. J. parodė, kad yra kaltinamųjų sūnus. Jo mama 2007-2008 m. pykdavosi su tėčiu, susipykusi eidavo gyventi į viešbučius. Mama norėjo su tėčiu skirtis, ji prašė padidinti jai atlyginimą, kad galėtų jį išlaikyti ir išeiti atskirai gyventi. Jis nežino, kokį atlyginimą iki tol gaudavo mama, buvo bendras šeimos ūkis. Nežino, ar mamai buvo pakeltas atlyginimas. Mama dirbo kartu su tėčiu, į darbą išvažiuodavo 8 valandą ryto, grįždavo 20 valandą. Mama tarpininkaudavo perkant ir parduodant butus, padėdavo žmonėms gauti paskolas, darydavo įvertinimus, dėdavo skelbimus į laikraščius. Kartais dirbdavo ir tėtis, bet mažiau. Kai tėtis būdavo išgėręs, tada dirbdavo viena mama. Su liudytoja D. R. yra bendravęs kelis kartus, ji atnešdavo įmonės dokumentus. Kai mamos su tėčiu namuose nebūdavo, jis iš D. R. paimdavo ir tėvams atiduodavo dokumentus. Kartais tuos dokumentus galėdavo paimti ir jo buvusi draugė. 2007-2008 m. jis nedirbo, mokėsi mokykloje, tačiau kartais su tėvais važiuodavo pas klientus.

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tik pagal skelbimą, kada norėjo padėti vyro tėvams parduoti butą. Tikslios datos neatsimena, pagal skelbimą laikraštyje, kad „padeda parduoti butus“, ji pasiskambinusi bendravo su abiem J., susitikę nuvažiavo apžiūrėti buto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pinigų nemokėjo, nes buvo pasiūlyta per maža kaina. Daugiau jokių ryšių nepalaikė. Už kelionę J. nemokėjo, jie važiavo už savo pinigus.

Liudytojas V. J. parodė, kad yra buvęs kaltinamųjų kaimynas. Žino, kad prieš 2 ar 3 metus J. buvo susipykę su buhaltere ir su ja turėjo problemų. A. J. ir V. J. jam minėjo, kad buhalterei neišmokėjo atlyginimo. Dėl ko neišmokėjo, nežino. Tuo laiku tarp J. būdavo barnių, V. J. dažnai išgerdavo, daugiausia jie pykdavosi dėl sūnaus. Žino, kad A. J. buvo susipykusi su V. J. ir išėjusi gyventi į viešbutį. J. užsiiminėdavo tarpininkavimu, paskolomis. Įmonė buvo V. J. vardu, bet jie dirbdavo abu. J. jam yra padėję gauti 20 000 litų paskolą iš Amerikos fondo.

Liudytojas N. K. parodė, kad pagal darbo sutartį apie du – tris mėnesius dirbo V. J. įmonėje vadybininku, bet dažniausiai tik vairuodavo automobilį. Gaudavo apie 1000 litų atlyginimą. Važiuodavo ir su V. J., ir su A. J. pas klientus, jie sudarinėdavo sutartis, padėdavo žmonėms gauti paskolas, parduoti butus. Didesnis indėlis į įmonės veiklą buvo A. J., nes kai V. J. užgerdavo, tada ji dirbdavo viena. Jis pats sutarčių su žmonėmis nepasirašinėdavo, tik ieškodavo žmonių, kurie norėtų parduoti butą ar namą. A. J. su klientais sudarydavo sutartis, važiuodavo su jais į banką, pas notarus. Būdavo, kad pas klientus važiuodavo ir po darbo. Kurą pildavo pati A. J.. Koks buvo A. J. atlyginimas, nežino.

Liudytoja A. Č. parodė, kad, tikslios datos neatsimena, apie 2004 m. perkant butą bendravo su V. J. ir A. J., šie tarpininkavo, padėjo gauti paskolą banke, sutvarkė visus dokumentus. Už paslaugas J. sumokėjo 2000 litų, tai buvo užfiksuota išrašant kvitą.

Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2004 m. dirba VSDFV Šiaulių skyriuje pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriuje. A. J. skyriui pateikė prašymą skirti pašalpą, pateikė visus reikiamus dokumentus, atitiko visus įstatymo nuostatus ir, vadovaujantis įstatymu per 10 darbo dienų nuo paskutinio dokumento gavimo, buvo priimtas sprendimas skirti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpą A. J.. Analizuojant duomenis kilo įtarimas, kad padidintos A. J. draudžiamosios pajamos, šie duomenys buvo perduoti teisėsaugos institucijoms. Vėliau, kai buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, buvo pradėti taikyti apribojimai.

Liudytoja S. B. parodė, kad ji dirbo VSDFV Šiaulių skyriaus pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja. Buvo gautas A. J. prašymas skirti pašalpą, visi dokumentai buvo tvarkingi, dėl to buvo A. J. paskirta pašalpa. Tik vėliau, tikrinant atitinkamo laikotarpio draudžiamąsias pajamas, pamatė, kad buvo žymiai pakeltos A. J. draudžiamosios pajamos.

Iš Centrinės duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ pažymos matyti, kad V. J. individuali įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas – V. J. (t. 1, b. l. 9-10).

Iš 2009-01-12 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PR1-6 „Dėl A. J. teisės į motinystės pašalpą“ matyti, jog A. J. skirta 3928,96 Lt dydžio motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-10-09 iki 2009-02-11, išmokėjimo suma – 3224,47 Lt (t. 1, b. l. 52-53).

Iš VĮ Šiaulių apskrities ligoninės rašto matyti, jog A. J. 2008-05-22 įrašyta į nėščiųjų įskaitą (t. 1, b. l. 71).

Iš 2008-04-11 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 1 matyti, jog 2008 m. I ketvirtį A. J. gavo 389,08 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 132,21 Lt įmokų suma (t. 1, b.l. 79, 81, 84).

Iš 2008-09-24 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 1 matyti, jog 2008 m. II ketvirtį A. J. gavo 8700 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 2956,26 Lt įmokų suma (t. 1, b. l. 78, 83).

Iš 2008-09-24 pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 08-3 matyti, kad 2008 m. III ketvirtį A. J. gavo 8700 Lt pajamų, nuo kurių priskaičiuota 2956,26 Lt įmokų suma (t. 1, b. l. 77, 80, 82).

Iš 2005-10-03 darbo sutarties Nr. 01 matyti, kad A. J. priimta dirbti V. J. IĮ vadybininke mokant jai minimalų mėnesinį atlygį, nustatant 8 val. darbo dieną. 2006-02-27 darbo sutarties sąlygos pakeistos – nuo 2006-03-01 A. J. mokamas 650 Lt darbo užmokestis, o nuo 2006-12-27 darbo laikas sutrumpinamas iki 4 val. per dieną (t. 1, b. l. 87-88).

Iš antro 2005-10-03 darbo sutarties Nr. 01 egzemplioriaus matyti, jog A. J. priimta dirbti V. J. IĮ vadybininke mokant jai minimalų mėnesinį atlygį nustatant 8 val. darbo dieną. Sutartyje nurodyta, kad nuo 2008-04-01 keičiamas darbo sutarties 3 p. ir A. J. mokamas 2900 Lt atlyginimas (t. 1, b. l. 89-90).

Iš 2008-04-01 V. J. IĮ savininko V. J. įsakymo Nr. 1 matyti, jog padidėjus įmonės darbo apimčiai nuo 2008-04-01 įmonės darbuotojai A. J. mokamas 2900 Lt atlyginimas (t. 1, b. l. 91).

Iš V. J. įmonės darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už 2008 m. balandžio – spalio mėnesius matyti, kad 2008-05-14, 2008-06-16, 2008-07-14, 2008-08-14, 2008-09-15, 2008-10-08 A. J. išmokėta po 2197,64 Lt, 2008-10-08 išmoka 632,90 Lt (t. 1, b. l. 92-98).

Iš 2009-02-13 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PN7-274 „Dėl A. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ matyti, jog A. J. skirta 57383,25 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-02-12 iki 2010-12-09, išmokėjimo suma – 46056,04 Lt (t. 1, b. l. 130-131).

Iš 2008-10-21 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PN5-1420 „Dėl A. J. teisės į motinystės pašalpą“ matyti, jog A. J. skirta 12067,52 Lt dydžio motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-10-09 iki 2009-02-11, išmokėjimo suma – 9501,56 Lt (t. 1, b. l. 132).

Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos matyti, jog, kaip rodo pateiktos mokesčių inspekcijai Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2007 ir 2008 m., V. J. įmonė pajamų minėtu laikotarpiu neturėjo (t. 1, b. l. 135-136).

Iš 2009-02-12 V. J. IĮ savininko V. J. įsakymo Nr. 1 „Dėl tikslinių atostogų suteikimo“ matyti, jog A. J. išleista atostogų vaikui prižiūrėti iki jam sukaks 3 metai nuo 2009-02-12 iki 2011-12-09 (t. 1, b. l. 141).

Iš V. J. IĮ priskaitymų - išskaitymų žiniaraščių matyti, jog 2008 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais A. J. priskaičiuota darbo užmokesčio po 2900 Lt, priklauso išmokėti po 2197,64 Lt, 2008 m. spalio mėnesį priskaičiuota 756,52 Lt, priklauso išmokėti 632,90 Lt (t. 1, b. l. 157-163).

Iš V. J. įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2008 m. balandžio – spalio mėnesius matyti, jog iki 2008-10-08 A. J. dirbo po 8 val. po penkias darbo dienas per savaitę, nuo 2008-10-09 ties jos pavarde darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta „NS“ (t. 1, b. l. 164-170).

Iš V. J. IĮ savininko V. J. 2009-03-04 pateikto pranešimo apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD) nurodyta, kad A. J. nuo 2009-02-13 iki 2011-12-09 suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (t. 1, b. l. 200).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. R. 2009-04-17 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apskrities skyriui pateikė V. J. IĮ dokumentus: Darbo sutarčių registracijos žurnalą, 2 Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasus, 2 Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimo registravimo žurnalus, 2 Įvadinių priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalus, segtuvą „Įvairūs raštai“, Griežtos apskaitos blankų pajamų - išlaidų apskaitos knygą, tabelius, žemės nuomos deklaracijas, Įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalą, segtuvą „Darbo užmokesčiai“, segtuvą „Įvairūs“, segtuvą „Sodra“, segtuvą „Mokesčiai“, kasos knygą, darbo sutartis, segtuvą „Kasa“ (t. 2, b. l. 1-2).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad V. J. 2009-05-19, 2009-06-22 pateikė FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių apskrities skyriui pateikė V. J. IĮ dokumentus: segtuvą „Kasos pajamų orderiai“, 1998-1999 m. kasos knygą, 2 segtuvu „Išlaidos“, ūkinių operacijų registracijos žurnalą, segtuvą „Kasos dokumentai“, segtuvą „Pajamos“, 4 kasos pajamų orderius, 2009 m. kasos knygą, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, darbo sutartis, įsakymą (t. 2, b. l. 4, 5).

Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/61 su priedais (2009-06-26) matyti, kad pagal V. J. įmonės pateiktus 2005, 2006 metų ir 2007 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius A. J. laikotarpiu 2005 m. lapkričio mėn. - 2007 m. kovo mėn. buvo išmokėti iš viso 4 951,79 Lt darbo užmokesčio. Įmonės savininkas V. J. tyrimui nepateikė 2007 m. sausio mėn. ir nuo 2007 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. priskaityto A. J. darbo užmokesčio 2 823,62 Lt išmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Tarp tyrimui pateiktų 2007 metų kasos apskaitos dokumentų nerasti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys minėto atlyginimo išmokėjimą vadybininkei A. J.. Dėl nepateiktų atlyginimo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų ir ūkinių operacijų registravimo žurnalo už 2007 įmonės veiklos metus tyrimo metu negalima nustatyti ar A. J. buvo išmokėtas 2007 m. sausio mėn. ir laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. priskaitytas atlyginimas ir viso 2 823,62 Lt (3 148,62-325,00) (1 priedas). Jeigu įmonės savininkas V. J. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo atlyginimo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų bei ūkinių operacijų registravimo žurnalo už 2007 įmonės veiklos metus, tai pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 str. 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 str. 2 dalį, kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nesilaikė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-08-15 įsakymo priede Nr.38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. Jeigu įmonės savininkas V. J. nesurašė už 2007 m. sausio mėn. ir nuo 2007 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. priskaityto A. J. atlyginimo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų bei ūkinių operacijų registravimo žurnalo už 2007 įmonės veiklos metus, tai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė minėto įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 dalį – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 4 dalį (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 įstatymą Nr. IX-1914) - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bei 16 str. 1 dalį - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Jeigu savininkas V. J. neišsaugojo atlyginimo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų bei ūkinių operacijų registravimo žurnalo už 2007 įmonės veiklos metus arba jei nesurašė jų, tai tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti V. J. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 veiklos metus. Pagal V. J. įmonės pateiktus 2008 m. sausio – rugsėjo mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius vadybininkei A. J. laikotarpiu 2008 m. sausio mėn. – rugsėjo mėn. buvo išmokėti iš viso 14 303,76 Lt darbo užmokesčio. Pagal pateiktą 2008 m. spalio mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį A. J. nebuvo išmokėta 632,90 Lt mokėtino 2008 m. spalio mėn. atlyginimo (priskaitytas atlyginimas - 756,52 Lt). Tyrimui pateiktuose V. J. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra įvardyta, kokius darbus A. J. atliko tiriamojoje įmonėje. Nustatyta, kad vadybininkė A. J. savo darbo laikotarpiu tyrimui pateiktuose įmonės veiklos apskaitos dokumentuose nepasirašė, išskyrus atlyginimo gavimą patvirtinančiuose žiniaraščiuose. Tiriamojo laikotarpio pradžiai 2005-01-01 V. J. įmonė remiantis metine pelno mokesčio deklaracija už 2004 metus deklaravo veiklos pelną 5 505,00 Lt: įmonė deklaravo pinigų apskaitos principu pripažintų 7 220,00 Lt pajamų. Pagal 2006-09-27 užpildytą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2005 veiklos metus tiriamoji V. J. įmonė deklaravo pinigų apskaitos principu pripažintus 32 433,00 Lt pajamų ir 26 029,00 Lt apmokestinamojo pelno. Pagal 2007-09-27 užpildytą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2006 veiklos metus tiriamoji V. J. įmonė deklaravo pinigų apskaitos principu pripažintus 7 278,00 Lt pajamų ir 11 019,00 Lt nuostolio. Pagal tyrimui pateiktus tiriamosios įmonės 2007, 2008 metų veiklos kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonė gavo įplaukų 2007 metais 10 170,00 Lt, 2008 m. sausio – rugsėjo mėn. – 17 645,00 Lt. Patikrinus V. J. įmonės atsiskaitymus su biudžetu nustatyta, kad pagal Sodros Šiaulių skyriui 2008-04-11 pateiktą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį tiriamosios įmonės skola Sodrai 2008 m. balandžio 1 dienai buvo 1 531,00 Lt. Pagal Šiaulių AVMI Šiaulių skyriaus 2009-05-29 patektą raštą Nr.(25.25-13.1)S19-3343 V. J. įmonė 2009-05-11 skolinga biudžetui 5 794,75 Lt, iš jų: nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis 5 148,68 Lt ir delspinigiai - 646,07 Lt. Tyrimui įmonės savininkas V. J. nepateikė laikotarpio nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. įmonės veiklos pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir ūkinių operacijų registravimo žurnalų už 2008 veiklos metus ir laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki gegužės 11 d. Jeigu savininkas V. J. nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2009 m. gegužės 11 d., tai pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 str. 1 ir 2 dalių nuostatas. Jeigu savininkas V. J. netvarkė įmonės veiklos buhalterinės apskaitos ar nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. tai, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė minėto įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 ir 4 dalies bei 16 str.1 dalies nuostatas. Jeigu savininkas V. J. neišsaugojo įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų arba jei nesurašė jų, tai tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti V. J. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m rugsėjo 16 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. Pagal Šiaulių apskrities VMI 2009-05-28 rašte Nr.(10.11-35)S-11143 pateiktą informaciją V. J. įmonė Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 ir 2008 metus nedeklaravo gautų veiklos pajamų. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamoji įmonė gavo pajamų 2007 metais 10 170,00 Lt ir 2008 m. – 17 645,00 Lt, kurių neįrašė atitinkamai į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2007 ir 2008 metus. Taip pateiktoje Šiaulių apskrities VMI Šiaulių skyriui Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 ir 2008 metus V. J. neįrašė įmonės veiklos pelno 2007 metais 10 170,00 Lt ir 2008 m. – 17 645,00 Lt. V. J. įmonė pateiktoje Šiaulių apskrities VMI Šiaulių skyriui Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 ir už 2008 veiklos metus įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamąsias pajamas ir pelną, nes įmonės savininkas V. J. nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675) 4 str. 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, ir į deklaraciją atitinkamai neįrašė gautų pajamų 2007 m. 10 170,00 Lt, 2008 m. – 17 645,00 Lt ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno 2007 m. 10 170,00 Lt, 2008 m. – 17 645,00 Lt. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. J. įmonė bankinės sąskaitos neturėjo. Remiantis pateiktais nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 16 d. kasos pirminiais apskaitos dokumentais V. J. įmonės kasos lėšų likutis iki 2007 m. sausio 1 d. išmokant A. J. atlyginimą buvo apie 20 000,00 Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-09-16 į bendrovės kasos apskaitą įrašytos tik už tarpininkavimo paslaugas gautos įplaukos iš viso 27 615,00 Lt (10 170,00+17 445,00). Nepateikus atlyginimo išmokėjimą patvirtinančių dokumentų tyrimo metu negalima nustatyti, ar 2007 metų veiklos kasos lėšos panaudotos darbuotojų atlyginimui mokėti. Įvertinus kasos lėšas nustatyta, kad tiriamosios įmonės kasoje apskaitytų lėšų dokumentinis likutis pakankamas darbuotojo N. K. išmokėtino 2007 m. sausio mėn. atlyginimo 716,40 Lt ir vadybininkės A. J. išmokėtino 2007 m. sausio –gruodžio mėn. darbo užmokesčio išmokėjimui. Nepateikus įmonės nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. veiklos pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir ūkinių operacijų registravimo žurnalo už 2008 veiklos metus, tyrimo metu negalima nustatyti ar pagal įmonės nuo 2008 m. sausio10 d. iki rugsėjo 16 d. išrašytus kasos pajamų orderius gauti 17 645,00 Lt panaudoti vadybininkės A. J. atlyginimo14 303,76 Lt išmokėjimui. Pagal Sodros pateiktą informaciją nustatyta, kad V. J. įmonė apskaitai tvarkyti su darbo santykiais susijusio darbuotojo nuo 2005-01-01 iki 2009-05-11 nebuvo įdarbinusi. Tuo pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 11 str. už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, o nuo 2003-12-30 iki 2006-12-31 (pagal 2003-12-18 LR įstatymo Nr.IX-1914 redakciją) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako įmonės savininkas V. J. (t. 2, b. l. 15-22).

Teisme apklausta specialistė Nemira Svirskienė parodė, kad tvirtina pateiktą specialisto išvadą byloje. Patikslino, kad V. J. įmonė turėjo pajamų mokėti atlyginimams, tame tarpe ir mokėti padidintą atlyginimą A. J..

Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos matyti, jog nuo 2008 m. kovo mėn. dėl V. J. IĮ nemokamų socialinio draudimo įmokų yra taikomos poveikio priemonės (t. 3, b. l. 102-106).

Iš teisme pateiktų sutarčių, įgaliojimų matyti, jog 2008 metais A. J. atstovavo V. J. įmonę ir šios įmonės vardu sudarinėjo įvairius sandorius (t. 4, b. l. 81-92).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, laiko, jog nėra įrodyta kaltinamųjų V. J. ir A. J. kaltė dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011).

Teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad A. J., dirbdama V. J. individualioje įmonėje vadybininkės pareigose, žinodama, kad yra nėščia, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su sutuoktiniu V. J., V. J. padedant padidinti jos draudžiamąsias pajamas, A. J. ir V. J. suklastojant tam reikiamus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (motinystės (tėvystės) pašalpas) ir realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų). Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-448/2010) apgaulės požymis A. J. ir V. J. inkriminuotų veikų atžvilgiu turėtų pasireikšti fiktyviu A. J. įdarbinimu. Tačiau išklausius nuoseklius kaltinamųjų A. J. ir V. J., liudytojų N. K., S. J., V. J., R. R., A. Č. parodymus teisminio nagrinėjimo metu, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus – VĮ Šiaulių apskrities ligoninės raštą (t. 1, b. l. 71), V. J. individualios įmonės darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius (t. 1, b. l. 92-98), darbo laiko apskaitos žiniaraščius (t.1, b. l. 164-170), teisme pateiktas sutartis ir įgaliojimus (t. 4, b. l. 81-92) spręstina, jog byloje nustatytos priešingos aplinkybės – t.y. A. J. realiai dirbo V. J. individualioje įmonėje vadybininkės pareigose tiek iki nėštumo, tiek jo metu, darbo užmokesčio padidinimo metu apie nėštumą nei A. J., nei V. J. nebuvo žinoma. Kaltinimas A. J. ir V. J. grindžiamas ta aplinkybe, jog A. J. darbo užmokestis buvo padidintas nesant pagrindo, t.y. nepadidėjus A. J. darbo kiekiui, kokybei ir įmonės veiklos rezultatui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Todėl, V. J. šalių tarpusavio susitarimu padidindamas darbo užmokestį realiai dirbusiai A. J. nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių apmokėjimo už darbą klausimus, reikalavimų, nėra duomenų, kad A. J. mokėtas darbo užmokesčio dydis pagal įmonės veiklos pobūdį ir apimtis būtų neadekvatus, juo labiau kad, remiantis specialisto išvada (t. 2, b. l. 15-22), įmonė tuo laikotarpiu gavo įplaukų, turėjo lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti. Teismas nesivadovauja liudytojos D. R. parodymais apie neteisėtą darbo užmokesčio padidinimą A. J., nes šios liudytojos parodymus paneigia kiti rašytiniai įrodymai - darbo sutartyje esantys įrašai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateikti dokumentai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, be to, ši liudytoja pati elgėsi neteisėtai – negrąžino V. J. įmonės dokumentų, dėl to V. J. kreipėsi į policiją ir tik tuomet dalį dokumentų D. R. pateikė FNTT pareigūnams, teisiamojo posėdžio metu apklausiant šią liudytoją paaiškėjo, jog dalį V. J. įmonės dokumentų D. R. turi pasilikusi pas save, todėl teismas šios liudytojos parodymų nelaiko patikimais.

Byloje A. J. ir V. J. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – t.y. dėl tikrų dokumentų suklastojimo. Tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija – keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys). Byloje nenustatyta, kad A. J. V. J. individualioje įmonėje dirbo fiktyviai, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad dokumentuose būtų buvę įrašytos netikros žinios.

Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nesant byloje faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. J. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t.y. V. J. nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, tam abiems kaltinamiesiems suklastojant atitinkamus dokumentus, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo A. J. atitinkamai gaunant didesnę motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, spręstina, kad A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. - 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., neįrodžius, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas sprendžia, jog ištyrus bylos medžiagą nustatyta, jog kaltinamasis V. J. būdamas individualios įmonės savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku bei to paties įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, be kurių negalima iš dalies nustatyti V. J. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 veiklos metus. Remiantis teismų praktika, apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Asmens veikos kryptingumą ir tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą patvirtina dokumentų klastojimo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460/ 2008, 2K-227/2007), įvykusių ūkinių operacijų neįtraukimas į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2007) ir kt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009), sisteminis, gramatinis, loginis baudžiamojo kodekso 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. Bylos nagrinėjimo teisme metu V. J. veiksmuose nenustatyta tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, vien dokumentų neišsaugojimas ar nesurašymas nelemia apgaulės požymių asmens veiksmuose, todėl V. J. veika šioje dalyje perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 dalį kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. J. 2009-09-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. J. skirtina arešto bausmė.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. J. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentai grąžintini V. J. individualiai įmonei.

VSDFV Šiaulių skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 18 505,49 Lt žalos atlyginimo solidariai iš A. J. ir V. J.. Kadangi nenustatyta, jog A. J. ir V. J. padarė veikas, turinčias nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, ir lėmusių žalos atsiradimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Panaikintinas laikinas kaltinamosios A. J. nuosavybės teisių apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. – 50 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2009-09-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę V. J. skirti 50 parų areštą.

Bausmės pradžią V. J. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. V. J. į atliktą bausmę įskaityti visą pagal 2009-09-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką.

V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. - 182 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę V. J. – dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių apribojimą į motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą iš V. J. individualios įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), draudžiamųjų pajamų bei uždraudimą išmokėti šios pašalpos nepriemoką.

Daiktinius įrodymus - V. J. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J. individualiai įmonei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Astra Karpytė