Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. J., jo atstovui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato S. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11962-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2021 m. liepos 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. vasario 23 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs. Viršydamas leistiną ir saugų važiavimo greitį, esant intensyviam eismui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui nuo antra ir trečia eismo juosta važiavusių transporto priemonių. Nerodydamas kairiojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į trečiąją eismo juostą, kirto siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, esančią prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesulėtino važiavimo greičio, važiuodamas akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu, neturėjo galimybės įsitikinti ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, greta, ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, jei staiga jo vairuojama transporto priemonė taptų nevaldoma. S. J. taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 14, 30, 82.2, 86, 126, 1 pr. 1.1 punktais, padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21129022055 medžiagos 1–3 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11962-2021 už ANK 4420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą S. J. skirta 875 eurų dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teise vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių laikotarpiui (administracinio nusižengimo bylos ROIK 21129022055 medžiagos 4–5 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 punktas nustato, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Faktinės nusižengimo aplinkybės, asmens kaltė turi būti pagrįsti ne prielaidomis, spėliojimais, o byloje surinktais įrodymais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Be to, nusižengimą tiriančios institucijos išvados dėl nusižengimo sudėties, asmens kaltės ir faktinių aplinkybių vertinamos kaip pagrįstos, kai įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog Institucija nesilaikė aukščiau nurodytų įrodinėjimo taisyklių, nesurinko, įrodymų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą, kad būtent S. J. nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo nurodytą transporto priemonę, vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė inkriminuotus administracinius nusižengimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti chuliganiškai vairavo transporto priemonę.

Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Iš Institucijos atstovės paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog Institucija, spręsdama dėl S. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi anonimiškai pateiktu pranešimu ir vaizdo įrašu bei paties S. J., apklausto kaip liudytojo, paaiškinimu, iš kurių padarė išvadą, kad S. J. pažeidė KET 4, 5, 9, 14, 30, 82.2, 86, 126, 1 pr. 1.1 punktus, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir chuliganiškai, tačiau šie įrodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys S. J. kaltę, nes nei kiekvienas iš jų atskirai, nei juos vertinant kartu, šie įrodymai nepatvirtina, kad S. J. vairavo transporto priemonę bei nepatvirtina, jog jis pripažino tai daręs.

Ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis matyti, kad 2021 m. vasario 25 d. 19.18 val. buvo gautas anoniminis pranešimas apie chuliganišką vairavimą, buvo atsiųstas vaizdo registratoriumi užfiksuotas įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad galimai yra chuliganiško vairavimo požymių. Nustatyta, jog automobilis, kuriuo galimai padarytas administracinis nusižengimas, priklauso pareiškėjui S. J., iš kurio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 21 d. paėmė paaiškinimą. Perklausius garso įrašu užfiksuotą apklausą, nustatyta, jog S. J. nurodė, kad automobiliu važinėja jo draugė, taip pat gali naudotis ir kiti asmenys, draugai, kadangi jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Be to, automobilis ir buvo pirktas jo draugei (apklausos garso įrašas 03:32 s – 04:26 s). Pareiškėjas nurodė, jog nežino, kas galėjo padaryti administracinį nusižengimą, be to, įvykis buvo vasario mėnesį, todėl iš karto nurodyti asmens negalėtų, reiktų pasiaiškinti, tyrėjai nurodė savo draugės vardą, pavardę, gimimo metus (apklausos garso įrašas 05:23 s – 05:30 s).

Iš tokio paaiškinimo negalima daryti išvados, jog automobilį vairavo S. J. ir negalima daryti išvados, jog S. J. neneigia vairavęs transporto priemonę, priešingai, jis nurodo, kad neturi teisės vairuoti, paprastai automobilį vairuoja kiti asmenys, draugė, nurodo jos duomenis. Visa tai suponuoja išvadą, jog jis neigia vairavęs transporto priemonę. Pažymėtina, jog tai nusižengimą tiriančios Institucijos pareiga yra būti iniciatyviai ir rinkti įrodymus, duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų tai, kad vienas ar kitas asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Kaip matyti, išvada apie tai, kad įraše matomą transporto priemonę vairavo S. J., padaryta remiantis vieninteliu S. J. paaiškinimu, kuriame jis kaltės nepripažįsta ir byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad vaizdo įraše užfiksuotą transporto priemonę vairuoja S. J.. Byloje vienintelis įrodymas, kuriame fiksuoti galimai padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, yra vaizdo įrašas, iš kurio nėra galimybės matyti ir nustatyti, kas vairuoja transporto priemonę, t. y. nematyti, tai vyras, moteris, kiek automobilyje asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad automobiliu naudojasi jo draugė, nurodė jos vardą, pavardę, gimimo metus, tačiau Institucija nurodyto asmens neapklausė. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra parduotuvės, degalinė, tačiau Institucija nesiėmė visų įmanų priemonių visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinį nusižengimą bei nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, t. y. neužsiklausė aplinkui esančių parduotuvių, degalinės dėl vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, iš kurių galbūt pavyktų pamatyti automobilį vairuojantį asmenį. Taip pat iš pateikto vaizdo įrašo matyti kitos važiavusios transporto priemonės, į kurių savininkus galima kreiptis teiraujantis, jog galimai transporto priemonėse yra vaizdo registratoriai, nesiėmė priemonių nustatyti vaizdo įrašą pateikusį asmenį ir jį apklausti dėl užfiksuotų aplinkybių.

Be to, paties S. J. paaiškinimų metu gauta informacija kelia pagrįstų abejonių tokių įrodymų teisėtumu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje suformuota nuostata, jog draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra pažeidžiamas, kuomet kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Sprendžiant, ar ši asmens teisė nebuvo varžoma, turi būti vertinama ne tik tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos byloje, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-63-493/2020). Draudimas versti duoti parodymus prieš save apima šiuos aspektus: kiekvienas asmuo turi teisę laisvai nuspręsti liudyti prieš save ar atsisakyti tai daryti; ši teisė jam užtikrina galimybę ne tik atsisakyti duoti parodymus, bet ir pasirinkti, į kuriuos pateiktus klausimus atsakyti, o į kuriuos ne; teisėsaugos institucijoms draudžiama įpareigoti asmenį viena ar kita forma liudyti prieš save; parodymai, kurie buvo gauti iš asmens neleistinu būdu, byloje laikytini neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimo, todėl jais negalima remtis. Teisėsaugos institucijos ir teismai yra saistomi pareigos imtis visų teisėtų priemonių ir, prieš apklausiant asmenį kaip liudytoją, įvertinti, ar tokio asmens apklausa nereikš savęs apkalbėjimo, kaltinimo pagrindimo rizikos (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-208-579/2019).

Įvertinęs šias bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. J. apklaususi tyrėja nesilaikė reikalavimų, keliamų galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens apklausai, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nepagrįstai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jam nebuvo sudaryta galimybė turėti įgaliotąjį atstovą, t. y. S. J. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai (31 straipsnio 3 dalis), tiek formuojamai EŽTT praktikai. Dėl šios priežasties S. J. paaiškinimas negalėjo būti pagrindu nei administracinio nusižengimo protokolo surašymui, nei juo remiantis priimtas skundžiamas nutarimas.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, išvados dėl pažeidimą padariusio asmens neparemtos įrodymais, kurie būtų gauti teisėtais būdais, surinkus ir išsamiai bei visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl konstatuojama, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, iš esmės teismui reikia atlikti visą tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-11962-2021, naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. J. atstovo advokato S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. priimtą nutarimą Nr. 20-ANR_N-11962-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 21129022055 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 21129022055 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.