- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- AN2-208-579/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pažeidėjas
- L. A.
- Advokatai
- Dalius Gintautas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. A. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria netenkintas L. A. skundas dėl administracinio nusižengimo bylos jos atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. A. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. K. 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3 val., restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chevrolet Cruze“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatyta 1,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šia neteisėta veika L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, L. A., naudodamasi atstovo advokato Daliaus Gintauto pagalba, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydama administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo fakto ir sudėties. 2019 m. kovo 13 d. apylinkės teismo nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-27053-2018 paliktas nepakeistas ir L. A. atstovo advokato skundas netenkintas.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui L. A. atstovas advokatas Dalius Gintautas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą L. A. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo fakto ir sudėties.
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad L. A. yra nubausta nepagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantei inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybes, be to, pripažino tinkamais tokius įrodymus, kurie gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) imperatyviai nustatytą tvarką. L. A. pripažinta kalta, nes neblaivi vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ restorano teritorijoje, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų L. A. neblaivumą transporto priemonės vairavimo metu.
3.2. Baudžiamojoje byloje, kurią išnagrinėjo Kauno apylinkės teismas, Rusijos pilietis K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 3 val., jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas stulpas bei atitvarai. Iš byloje duotų L. A. ir K. G. parodymų matyti, kad jos po K. K. sukelto autoįvykio vartojo degtinės ir sulčių kokteilį, kas nėra uždrausta įstatymais ar kitais teisės aktais. Iš byloje esančios neblaivumo patikrinimo ataskaitos matyti, jog ši ataskaita atspausdinta 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.19 val., todėl akivaizdu, kad po autoįvykio, kuris įvyko 3 val., atsižvelgiant į tai, kad L. A. dar pasiteiravo, ar įvykio metu nenukentėjo vairuotojas, ji toliau eidama su K. G. gurkšnojo kokteilį, o iki patikrinimo momento nebuvo praėję 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Byloje nėra pateiktų įrodymų, jog prieš atliekant patikrinimą pareigūnas būtų klausęs L. A. apie alkoholio vartojimą 15 minučių laikotarpiu. „Alcotest 6810“ matuoklio naudojimo instrukcijoje imperatyviai nurodyta, jog matavimas gali būti atliekamas ne mažiau kaip po 15 minučių po alkoholio vartojimo, tačiau vyr. patrulis T. V. nesilaikė šio reikalavimo. Kadangi L. A. eismo įvykio nesukėlė, ji net nepagalvojo, jog alkoholio iškvepiamame ore matavimas jai gali sukelti kokias nors pasekmes. Administracinę atsakomybę nustatantys teisės aktai negali būti aiškinami plečiamai, todėl alkoholio vartojimas po kito asmens sukelto autoįvykio negali būti pagrindu asmens administracinei atsakomybei kilti.
3.3. Teigiama, kad susipažinus su 2018 m. rugpjūčio 27 d. liudytojos L. A. apklausos protokolu akivaizdu, jog tai nėra pačio asmens duoti paaiškinimai, nes sakiniuose formuojamos mintys nepanašios į asmens savarankiškai ir savanoriškai dėstomas mintis. Minėti parodymai duoti nedalyvaujant advokatui ir iš apklausos protokolo turinio matyti, jog liudytojai buvo daromas spaudimas, t. y. šie parodymai gauti nesąžiningai verčiant prisipažinti, jog L. A. prieš tai buvo gėrusi alkoholio bare ir supranta, kad buvo apsvaigusi bei tokios būsenos vairavo automobilį. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iki dešimtos klasės mokėsi vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) rusų kalba, o paskutines klases baigė Lietuvoje A. P. gimnazijoje, (duomenys neskelbtini), todėl asmens galimybės dėstyti savo mintis Lietuvių kalba yra ribotos. Taip pat nėra aišku, ar L. A. buvo sudaryta tinkama galimybė pasinaudoti advokato pagalba, nes spaudimas duoti parodymus tuoj pat, tinkamai neišaiškinus asmeniui, kuris turi problemų su lietuvių kalba, jo teisių, nedalyvaujant vertėjui, verčiant duoti parodymus prieš save, nėra suderinamas su sąžiningu administracinių nusižengimų procesu.
3.4. Liudytoja K. G. nurodė, jog su L. A. po K. K. sukelto autoįvykio vartojo alkoholinį kokteilį. Kaip teigiama skunde, tokia aplinkybė nepatvirtina fakto, jog L. A. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ restorano teritorijoje būdama neblaivi, nes niekas tuo metu nematavo jos galimo neblaivumo. Kadangi byloje nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę, asmuo negali būti pripažintas kaltu vadovaujantis tik prielaidomis. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Skundo autorius nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog minėtą BPK įtvirtintą nuostatą būtina aiškinti platesniame – tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimų kontekste. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas. Veikos, kurios pagal Lietuvos teisę turi administracinių nusižengimų statusą, EŽTT praktikoje iš esmės pripažįstamos „baudžiamojo pobūdžio“ pagal Konvencijos 6 straipsnį (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgement of 4 November 2008).
3.5. Skunde pažymima, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Formalus įtarimų ar kitokių kaltinimų nepareiškimas liudytojui neleidžia teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma ir įrodymai administracinio nusižengimo byloje surinkti teisėtai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, L. A. kaip liudytoja galėjo būti apklausta tik jos sutikimu, išaiškinant jai teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintai įtariamąja, neįspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsisakymą ar vengimą juos duoti (BPK 82 straipsnio 3 dalis), tačiau tai padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo L. A. atstovo advokato skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. L. A. atstovo advokato Daliaus Gintauto skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. A. atstovas ginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodytumą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. nesutinka, jog policijos pareigūnai tinkamai nustatė asmens neblaivumą transporto priemonės „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo metu, be to, teismas pripažino įrodymais duomenis, gautus pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas. Todėl, advokato teigimu, administracinio nusižengimo byla L. A. atžvilgiu turi būti nutraukta. Taigi, skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas pažeidėjos L. A. kaltę, vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais bei liudytojo J. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, taip pat rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Visus byloje esančius duomenis apylinkės teismas laikė patikimais ir nesvarstė jų leistinumo aspektų. Būtent dėl šios priežasties buvo vadovautasi ir tais parodymais, kurie gauti pažeidžiant įstatymų imperatyvus, t. y. teismo išvados padarytos vadovaujantis ir neleistinais įrodymais.
8. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad L. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 3 val. nakties, vairavo automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau neginčytinai nenustatyta, ar ji tai darė būdama neblaivi. Atkreiptinas dėmesys, kad L. A. galimai priešingu teisei elgesiu buvo susidomėta tik po to, kai kartu su ja vakarą leidęs Rusijos Federacijos pilietis K. K., nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apsauginius šaligatvio stulpelius bei nulaužė gatvės apšvietimo stulpą. Po šio incidento buvo nustatyti visi bare „(duomenys neskelbtini)“ kartu vakaroję asmenys – K. K., L. A. ir K. G.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad minėti asmenys bare vartojo alkoholinius gėrimus, o kai baro darbo laikas baigėsi, nuvyko į netoliese esantį greito maisto restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo K. K., tačiau atvykus į restoraną, L. A. pasikeitė su juo vietomis ir važiavo per visą „MC Drive“ juostą, kuria reikia važiuoti užsisakant maistą išsivežimui. Tai patvirtina restoraną stebinčių vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolas. Išvažiavusi iš „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, L. A. sustojo ir automobilį vairuoti perleido K. K.. Ji su K. G. išlipo iš automobilio ir kartu su K. K. toliau nebevažiavo. Būtent šiuo metu K. K. sukėlė eismo įvykį, į kurį atvykę policijos pareigūnai sulaikė bei apklausė visus analizuojamą vakarą kartu besilinksminusius asmenis.
9. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas Kelių policijos valdybos tyrėjas J. G. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, buvo kilęs neaiškumas, kas vairavo transporto priemonę „Chevrolet Cruze“, nes iš pradžių tiek K. K., tiek L. A. prisiiminėjo kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Nepaisant to, L. A. buvo apklausta kaip liudytoja. Šios apklausos metu tyrėjas teigė nejautęs nuo liudytojos sklindančio alkoholio kvapo, L. A. bendravo adekvačiai (be to, neminėjo, kad jai sunku suprasti lietuvių kalbą). J. G. pažymėjo, kad apklausos metu jokio spaudimo liudytojai nedarė, tik griežtai įspėjo ją dėl melagingų parodymų davimo, kadangi pirminiai duomenys buvo, jog transporto priemonę vairavo Rusijos Federacijos pilietis, o po to, kad vairavo ir pati L. A.. Šie policijos pareigūno liudijimai patvirtina, kad nuo pat tyrimo pradžios L. A. statusas nebuvo visiškai neutralus, buvo kilę abejonių, kas ir kada vairavo eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, tačiau nepašalinus šių prieštaravimų, L. A. buvo apklausta kaip paprasta įvykio liudytoja, nors susidariusi situacija akivaizdžiai reikalavo ją apklausti kaip specialiąją liudytoją BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Atliekant šiuos veiksmus mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos (ANK 593 straipsnio 2 dalis). Šių reikalavimų L. A. apklausą atlikęs tyrėjas nesilaikė, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nepagrįstai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jam nebuvo sudaryta galimybė turėti įgaliotąjį atstovą, t. y. L. A. buvo verčiama duoti parodymus prieš save, kas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai (31 straipsnio 3 dalis), tiek formuojamai EŽTT praktikai.
10. Pažymėtina, jog draudimas versti duoti parodymus prieš save apima šiuos aspektus: kiekvienas asmuo turi teisę laisvai nuspręsti liudyti prieš save ar atsisakyti tai daryti; ši teisė jam užtikrina galimybę ne tik atsisakyti duoti parodymus, bet ir pasirinkti, į kuriuos pateiktus klausimus atsakyti, o į kuriuos ne; teisėsaugos institucijoms draudžiama įpareigoti asmenį viena ar kita forma liudyti prieš save; parodymai, kurie buvo gauti iš asmens neleistinu būdu, byloje laikytini neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimo, todėl jais negalima remtis. Teisėsaugos institucijos ir teismai yra saistomi pareigos imtis visų teisėtų priemonių ir, prieš apklausiant asmenį kaip liudytoją, įvertinti, ar tokio asmens apklausa nereikš savęs apkalbėjimo, kaltinimo pagrindimo rizikos. Nagrinėjamu atveju L. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. apklausą atlikęs tyrėjas J. G. šios rizikos neįvertino, todėl buvo gauti neleistini parodymai. L. A. šios apklausos metu pripažino, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ kartu su drauge K. G. ir pažįstamu K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, K. K. gėrė degtinę, o ji su K. G. – kokteilius bei degtinę. Išėjus iš baro, jie visi trys vyko į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kurio teritorijoje ji perėmė iš K. K. automobilio vairavimą, t. y. pravažiavo juosta, kuria reikia važiuoti užsisakant maistą išsivežimui. Po to, ji vėl perleido automobilio vairavimą K. K.. L. A. taip pat nurodė, kad nuo to laiko, kai išėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“, iki tada, kai ją sulaikė policijos pareigūnai, ji alkoholio nebevartojo. Vėlesnės apklausos, kurioje dalyvavo ir atstovas advokatas Dalius Gintautas, metu L. A. patikslino, kad alkoholinius gėrimus kartu su K. G. vartojo ir po to, kai išvažiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos bei išlipo iš automobilio „Chevrolet Cruze“, t. y. su savimi turėjo butelį degtinės ir sulčių, kurių sumaišytą gėrimą vartojo eidamos. Tokias pačias aplinkybes dėl alkoholio vartojimo L. A. nurodė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, t. y. kad vartojo alkoholį iš butelio, pasiimto iš K. K. automobilio po to, kai išsiskyrė išvažiavę iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Pirminės apklausos metu tyrėjas nesakė jai, kad apklausia apie jos pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nenurodė, kad ji gali neduoti parodymų apie save. Duodama parodymus apie alkoholio vartojimą, ji susimaišė dėl patirto streso, bare „(duomenys neskelbtini)“ ji degtinės negėrė, vartojo kokteilį, tačiau, ar tai buvo alkoholinis ar nealkoholinis kokteilis, pasakyti negalėjo. Ji suprato, kad yra apklausiama apie avariją, priešingu atveju be gynėjo nebūtų davusi parodymų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas L. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. apklausos protokolu rėmėsi neteisėtai ir nepagrįstai.
11. Vis dėlto, tai, kad vienas įrodymas pripažįstamas neleistinu, neužkerta kelio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltumo (nekaltumo) įrodinėti kitų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d., 3.19 val., buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas, tačiau apylinkės teismas nevertino, ar tikrinant asmens blaivumą buvo laikytasi alkoholio matuoklio instrukcijos reikalavimų. Byloje nustatyta, kad L. A. į alkotesterį pūtė tik vieną kartą, tačiau neaišku, ar policijos pareigūnai pasidomėjo, prieš kiek laiko L. A. paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, jog išgėrus alkoholio, būtina palaukti bent penkiolika minučių, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti ir aromatiniai gėrimai (pavyzdžiui, vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Šiuo atveju policijos pareigūnai T. V. ir R. G., kurie atvyko į įvykio vietą bei tikrino L. A. neblaivumą, pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo apklausti, t. y. nesiaiškinta, ar jie laikėsi alkotesterio naudojimosi instrukcijos, taip pat, ar jie, sulaikydami L. A., matė, kad ji ar jos draugė K. G. su savimi turėjo kokį nors butelį, ar minėjo apie alkoholio vartojimą. Apie alkoholio vartojimo aplinkybes taip pat neapklausti K. K. ir K. G., nors šie asmenys galėtų paliudyti apie tai, kokius gėrimus L. A. vartojo bare „(duomenys neskelbtini)“, o kokius išvažiavus iš restorano „(duomenys neskelbtini)“.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas. Be to, pirmosios instancijos teismas turi iš naujo įvertinti L. A. 2018 m. rugpjūčio 27 d. apklausos protokole užfiksuotų duomenų gavimo teisėtumą. Apygardos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, dėl L. A. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo šiame nutarime plačiau nepasisako. Skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
L. A. atstovo advokato Daliaus Gintauto skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.