Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui N. G., išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė analogiškas aplinkybes.

Raseinių VTAS atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) mama, vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra (b. l. 7). Ieškovės teigimu, atsakovas N. G. yra jai gimusio sūnaus tėvas, nes jie kurį laiką gyveno kartu, turėjo intymių santykių, po kurių gimė vaikas, atsakovas tėvystės nepripažino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 str. nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės.

2017-10-09 teismo nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovas yra biologinis ieškovės sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 208/2017(01), kuriame pateikta išvada, jog N. G. yra vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999985 proc. tikimybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina atsakovo ir A. G. giminystę, todėl nustatoma, kad atsakovas N. G. yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaikas – atsakovo sūnus. Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad A. G. gyvena kartu su ieškove B. G., kuri rūpinasi ir prižiūri berniuką. Atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl A. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina B. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinio dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsisakė, paaiškindama, jog ginčo dėl to nėra, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Byloje nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Abi šalys negauna darbo užmokesčio, neturi nekilnojamo turto. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 130,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, nes atsakovas yra dar jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis jokių sveikatos problemų, ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. O tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra jo kaltų veiksmų pasekmė.

Taigi, nors atsakovas su ieškiniu nesutiko, tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo prašymo nėra pagrindo tenkinti.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Be to, išlaikymo pareiga yra imperatyvi.

Taigi tai, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagrindu mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo ar jo nenustatymo.

Be to, teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys gali savo vaikui teikti išlaikymą po 130,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymui reikalinga suma sudaro po 260,00 Eur kiekvienam vaikui.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė B. G. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2016-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017-08-31, kas sudaro 1820,00 Eur, kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaiko išlaikymui geranoriškai pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-08-31, kurį sudaro 1820,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 47,00 Eur žyminis mokestis (130,00 Eur x 12 mėn. x 3 % = 46,80 Eur), už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo turi būti mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti sumokėtas 55,00 Eur žyminis mokestis (1820,00 x 3 % = 54,60 Eur), už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinį turi būti sumokėtas 302,00 Eur žyminis mokestis.

Teismas šioje byloje patyrė 7,72 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei B. G. Šiaulių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2608-16165 suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, kad ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo atleistas nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo N. G. (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 302,00 Eur žyminio mokesčio ir 7,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovei suteiktą antrinės teisinės pagalbos išlaidas matyti, kad advokato užmokestis yra 182,00 Eur, už ekspertizės atlikimą išlaidos 330,00 Eur, kurios visiškai patenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovo N. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 140 str. 3 d., 290 – 291 str., 293 str. 4 p., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus.

Nustatyti nepilnamečio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų, 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-09-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-07-01 iki 2017-08-31 imtinai 1820,00 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų 00 ct).

Skirti B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Civilinę bylą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 309,72 Eur (tirs šimtus devynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 512,20 Eur (penkis šimtus dvylika eurų 20 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą, išskyrus sprendimą dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo, kuris gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 d. nuo jo paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.