Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Jurbarko raj., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) prekių surinkėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2024 m. sausio 1 d. apie 02:44 val., kelyje A1, 101 kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Opel, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2214711, nustatytas 2.39 promilės neblaivumas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu J. G. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 31 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jai priklausančiu automobiliu Opel Insignia važiavo į Kauno mieste esantį jai priklausantį butą, tačiau buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir jai buvo nustatytas 2.39 prom. girtumas. Dėl nusikalstamos veikos apdarymo nuoširdžiai gailis. Taip pat prašo jos atžvilgiu taikyti laidavimą, laiduotoju paskiriant jos vyrą A. G. ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamoji J. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. G. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Erika Bružaitė paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėja. 2025-01-01 kartu su vyr. patruliu Žilvinu Kiveriu dirbant nustatytame maršrute iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog A1 kelyje, Klaipėda-Vilnius, ties Kauno miestu, automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Važiuodami kelyje A1, 100-ajame kilometre pastebėjo keliu važiuojanti automobilį Opel, apie kurį ir buvo pranešta bendruoju pagalbos numeriu. Sustabdžius automobilį ir priėjus, pastebėjo prie vairo sėdinčią moterį. Nustatė, jog automobilį vairuoja J. G.. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, ši buvo akivaizdžiai neblaivi, jos judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. Moters pasiteiravo, ar ši vartojo alkoholį, ši nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 2 valandas. Moteriai pasiūlė pasimatuoti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Ši sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu jos neblaivumą pamatavo 2 kartus. Pirmuoju tikrinimu jai buvo nustatytas 2.39 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2.57 promilės neblaivumas. Moteris ant neblaivumo nustatymo akto nesutiko pasirašyti. Pildant procesinius dokumentus, automobilio vairuotoja pradėjo agresyvėti, elgėsi konfliktiškai, kelis kartus ją stumtelėjo, nevykdė jos, kaip pareigūnės teisėtų reikalavimų. Dėl vairavimo esant neblaiviame stovyje pradėjo ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 57-60). ???

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, adresu A1K 100 km., Kauno m. greitkelyje bei automobilis OPEL INSIGNIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5-21)

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai Evaldas Jančauskas ir Žilvinas Kiveris juose nurodė, jog 2025-01-01 apie 02:44 val. kelyje A1K kelio 101 kilometre, policijos ekipažas radijo šaukiniu „K1744“ sustabdė automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdama neblaivi vairavo J. G.. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0710, patikros sertifikato Nr. 2214711, pirmu patikrinimu 02:52 val. nustatytas 2,39 prom. girtumas, 03:10 val. vairuotojai alkotesteriu nustatytas 2,57 prom. girtumas. Transporto priemonė OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A (t. 1, b. l. 24-29, 30-31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95475872538, skambu io prad ia_ 2025-01-01 02_21_14)“. Garso įraše užfiksuota, kaip pranešėjas praneša, kad nuo Klaipėdos, link Kauno pusės, galimai girtas vairuotojas važiuoja po visą kelią. Pranešėjas yra netoli Kėdainių nuvažiavimo. Važiuoja iš paskos. Tas automobilis yra Opel, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43-47).???

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu – PSS-20250101-024925UTC+0200. Matosi, kaip pareigūnai sustabdo Opel markės automobilį. Priėjus prie automobilio už vairo sėdi moteris, pareigūnas paprašo ištraukti raktelius ir atiduoti. Pareigūnas klausia: Alkoholio vartojus? Ką atsako vairuotoja negirdime, pareigūnas sako „vartojus“. 01:24 tikrinamas vairuotojos blaivumas. Pirmu pūtimu vairuotojai nepavyksta patikrinti blaivumo. 02:10 Vairuotoja dar kartą atlieka pūtimą, 02:36 pareigūnas pasako, kad alkoholio matuoklis parodė 2,39 promilės neblaivumą. 04:10 Pareigūnai vairuotoją pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, pareigūnai vairuotoją informuoja apie tolimesnius procesinius veiksmus. Peržiūrimas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu – PSS-20250101-025031UTC+0200. Pareigūnė: Ar suprantat, kad jūs dabar sukėlėt pavojų tiek sau tiek aplinkiniams? Vairuotoja: Tai, kad tikrai tvarkingai važiavau. Pareigūnė: Važiavot tvarkingai? Vairuotoja: Taip. Kaip ir ankščiau apžiūrėtam vaizdo įraše, vairuotojai tikrinamas blaivumas. 02:06 Vairuotoja: Tikrai nevairavau tragiškai, nu gerai atsiprašau, labai. Toliau pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Peržiūrimas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu – PSS-20250101-030856UTC+0200. Vairuotojai atliekamas antras alkoholio patikrinimas. 01:48 Pareigūnas įvardija, kad alkoholio matuoklis antru patikrinimu rodo 2,57 promilės neblaivumą (t. 1, b. l. 49-53).???

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Moteriai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. Arkl-0710, patikros Nr. 2214711, 2025-01-01 02:52 val., nustatytas 2,39 promilės neblaivumas, 2025-01-01 03:10 val., nustatytas 2,57 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 42).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio OPEL INSIGNIA Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra J. G. (t. 1, b. l. 39). ?

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio OPEL INSIGNIA, 2014 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 6160 Eur (t. 1, b. l. 40).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamosios J. G. parodymais, liudytojos Erikos Bružaitės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog J. G. 2024 m. sausio 1 d. apie 02:44 val., kelyje A1, 101 kilometre vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Opel Insignia, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.39 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Ji veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios J. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas J. G. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamoji nėra teista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (t. 1, b. l. 139), bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 144-146). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaip matyti iš J. G. charakteristikos, pateiktos UBA „(duomenys neskelbtini)“ administracijos, kaltinamoji joje dirba nuo 2020 metų, charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 58). Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Be to, kaltinamoji viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje buvo gautas kaltinamosios J. G. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant laiduotoju jos vyrą A. G.. Prokuroras taip pat prašė teismo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieniems metams.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamosios J. G. vyras A. G. prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas pretendentas į laiduotojus A. G. nurodė, kad jis žino, dėl ko teisiama jos žmona, jos elgesį vertina kritiškai. Mano, kad gali įtakoti žmoną, jog ši daugiau nenusikalstų, J. G. įsiklauso į jo nuomonę, apie įvykį kalbėjo su žmona, ji labai gailisi dėl įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 68). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog A. G. yra neteistas (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 72), nebaustas administracine tvarka, todėl A. G. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, A. G. yra tinkamas būti laiduotoju, nes jis gali daryti teigiamą įtaką savo žmonai J. G.. Esant nustatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias J. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos J. G. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nors dėl neteisėtų J. G. veiksmų nebuvo padaryta žala, tačiau neginčytinai nustatyta, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas neabejoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. J. G. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, ji jai priklausančią transporto priemonę vairavo išvykusi iš Jurbarko rajono iki Kauno miesto ilgą laiką, nuvažiavo 80 kilometrų atstumą, taip sukeldama pavojų sau ir aplinkiniams. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius J. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta išskirtinės aplinkybės dėl kurių būtų galima neskirti baudžiamojo poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar paskirti trumpesnį nei minimalus teisės vairuoti atėmimo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad J. G. nustatytinas dviejų metų draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 6 d. (2025 m. sausio 6 d. nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas).

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, požymius. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, įvykdytas kaltininkei vairuojant nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkė yra J. G. (t. 2, b. l. 39). Teismas pažymi, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad J. G. vairuoto automobilio „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamosios asmenybę apibūdinančios aplinkybės (neteista, charakterizuojamas teigiamai) yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021).

Šioje byloje kaltinamoji J. G. ir jos gynėja prašė nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o konfiskuoti automobilio vertės dalį ar vertę atitinkančią pinigų sumą.

J. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, jis reikalingas nuvežti sergančią motiną į gydymo įstaigas, taip pat pačiai kaltinamajai vykti juo į darbą. Tačiau J. G. nurodomos aplinkybės, jog automobilis buvo naudojamas išskirtinai šeimos narių poreikiams užtikrinti, nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti. Šeimines aplinkybes J. G. privalėjo įvertinti pats prieš darydama nusikalstamą veiką ir numatyti galimas pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Taip pat apklaustas teisiamojo posėdžio metu laiduotojas A. G. paaiškino, kad jo vardu yra registruota automobilis VW Sharan, kuriuo jis kartu su žmona J. G. vyksta į darbovietes. Taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajai ir jo sutuoktiniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymo priemonė. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018), taigi, vertinant taikomos priemonės proporcingumą negalima vadovautis vien tik kaltinamo asmens asmeniniai interesais, tuo pačiu sumenkinant visuomenės interesus ir jos saugumo svarbą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-442-497/2021).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti transporto priemonės konfiskavimą būtų akivaizdžiai neproporcinga ir netikslinga, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam J. G. nusikalstamumui, jai priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi, sprendžia konfiskuoti J. G. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kaltinamajai J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. transporto priemonė – automobilis „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 1 d. paimta ir perduota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduotina konfiskavimą vykdančiai institucijai;

2. du diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

J. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduotinas AB „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2025 m. sausio 6 d. nutarimu nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. liepos 6 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Opel Insignia“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

J. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoju paskirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą Nr. 1-1053-548/2025 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-00045-2025-1) J. G. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti J. G., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 6 d.;

- konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Opel Insignia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2025 m. sausio 6 d. nutarimu nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 2025 m. liepos 6 d. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotam automobiliui „Opel Insignia“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo, o po to - panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- J. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti AB „Regitra“;

- du diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Informuoti AB „Regitra“ apie J. G. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.