Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, kaltinamajam N. K., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai J. K., laiduotojai R. K., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2022 m. lapkričio 20 d., apie 18 val. 32 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam 18.52 val. nustatė 2,38 promilių girtumą. Šiais savo veiksmais N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo pradžioje jis buvo suklaidintas pažįstamų dėl savo kaltės pripažinimo. Dabar sako visą tiesą kaip buvo ir prašo remtis šios dienos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymai. Įvykio vakarą jis buvo pas savo pažįstamą draugę, padėjo tvarkyti malkas. Po to išgėrė kavos, alkoholio ir nutarė vairuoti automobilį. Tą vakarą išgėrė apie 200 - 300 gramų degtinės. Automobilių stovėjime aikštelėje prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Vartojo alkoholinius gėrimus 2 - 3 valandas iki sulaikymo.

Tokiu būdu kaltinamasis N. K. po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimo sutiko prokuroras ir gynėja, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2022-11-20, apie 18.30 val., esant prie (duomenys neskelbtini) važiavo automobiliu Nissan su drauge ir pastebėjo kaip priekyje jų važiuoja Ford, tamsios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis jam iš karto sukėlė įtarimą, nes automobilis važiuojant tuščiu keliu vis netolygiai pristabdydavo ir vėl iš karto įsibėgėdavo, lingavo savo juostoje nuo krašto iki krašto, taip pat pastebėjo, kad automobilio langai buvo aprasoję. Tuo metu jie važiavo už minėto automobilio Gariūnų gatve. Važiuojant iš paskos, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 apie 18.32 val. Važiuojant iš paskos galimai neblaiviam vairuotojui, jis vis pranešinėjo informaciją kur jie yra policijos darbuotojui, kad juos lengviau surastų kelyje policijos ekipažas. Vyriškis buvo sustojęs prie Regitros, adresu (duomenys neskelbtini), jis taip pat sustojo šalia jo, o vyras išlipęs iš automobilio, svyruodamas pradėjo rūkyti. Mano, kad vyriškis juos rūkydamas pamatė, kadangi vėliau, atgal įsėdęs į savo automobilį Ford, važiavo padidinęs greitį ir akivaizdžiai bandė juos pamesti, o jis visą laiką važiavo iš paskos. Vyriškis tada užsuko į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Ten vyriškis išjungė automobilio žibintus, galimai užgesino variklį ir stovėjo. Iš automobilio vyriškis daugiau neišlipo iki pat į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams. Kažkur po 4 minučių atvykus pareigūnams, jie iš karto nuėjo bendrauti su galimai neblaiviu vairuotoju (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas apklaustas A. J. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK KPS 1-ojo poskyrio specialistu. 2022-11-20 dirbo kartu su specialistu G. P., kai iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Lentvario g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek jam yra žinoma, iš paskos minėtam automobiliui važiavo pranešėjas, kuris ir davė jiems koordinates, kur važiuoti. Pranešėjas nurodė, kad galimai neblaivus vairuotojas sustojo prie parduotuvės, kokiu adresu tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena. Visi duomenys surašyti jo kolegos G. P. tarnybiniame pranešime. Atvykę nurodytu adresu, rado aikštelėje stovint automobilį „Ford“ ir už vairo sėdintį vyrą, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, kalba buvo nerišli, nekoordinuoti judesiai. Vyras paaiškino, kad nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, ką veikė prie parduotuvės taip pat nepaaiškino. Vyrui buvo išaiškintos aplinkybės, jog paskui jį važiavo pranešėjas, tačiau jis vis tiek neigė vairavimo faktą bei prašė įrodyti. Vyrui, kuris sėdėjo už vairo du kartus buvo patikrintas girtumas, kokie parodymai buvo neprisimena. Paklausus vyro, kuris sėdėjo už vairo, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus nurodė, kad prieš maždaug 3 val. Patikrinus automobilio vidų, bei aplink automobilį nebuvo jokių alkoholinių gėrimų gulinčių butelių. Automobilio salone nebuvo prasuktų ar tuščių alkoholinių gėrimų taros. Taip pat buvo padaryta įvykio vieta, kurioje taip pat matyti, kad nėra alkoholinių gėrimų pėdsakų. Taip pat vyras nebuvo nurodęs, kad būtų gėręs transporto priemonėje. Minėtame automobilyje viduje buvo vaizdo registratorius, tačiau peržiūrėjus medžiagą įrašo nebuvo, neaišku, ar vyras buvo ištrynęs, ar tiesiog nebuvo vaizdo medžiagos. Vyras visą laiką neigė, jog padarė nusikalstamą veiką, bei vairavo būdamas neblaivus, atsisakė pasirašinėti ant visų procesinių dokumentų. Kadangi vyras sunkiai orientavosi aplinkoje ir pats negalėjo nuvykti iki namų, todėl buvo nuvežtas pas jo giminaitę moterį, kokiu adresu šiuo metu negali pasakyti, nes neprisimena. Tuo metu vyras niekaip negalėjo pasakyti kokiu tiksliai adresu važiuoti, vis nurodydavo skirtingus adresus. Atvykus buvo paskambinta giminaitei, kad vyras būtų saugiai pristatytas. Moteris išėjo į lauką ir juos pasitiko, paaiškino, kad tik neseniai vyrui pavyko išsilaikyti vairavimo egzaminą ir atgauti teises ir neva vėl jas prarado. Moteris minėjo, kad vyrui jau buvo atimta teisė vairuoti, tik seniau, tačiau jam buvo sunku jas atgauti. Taigi vyras buvo pristatytas pas giminaitę, o transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (b. l. 43-45).

2023-01-09 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūra (b. l. 46-52).

2022-11-20 neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad N. K. pirmu tikrinimo metu 18.52 val. nustatyta 2,38 promilių girtumas, antru tikrinimo metu 19.11 val. nustatyta 2,47 promilių girtumas (b. l. 8).

Alkotesterio kvitais užfiksuotas neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 9).

2022-11-20 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 11-12).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, tai kaltinamojo parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo N. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis apklaustas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ištirti, aukščiau aptarti įrodymai, tai pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašų apžiūros, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis N. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gauti kaltinamojo N. K. ir laiduotojos R. K. prašymai perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą nutraukiant baudžiamąją bylą (b. l. 143-144).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis N. K. nėra dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra teistas ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių nusižengimų neturi, taip griežtai nusižengia pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Tačiau vien to atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja R. K. yra kaltinamojo sesuo. Dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojama teigiamai, nėra teista, ar bausta (b. l. 151-152). Teismo posėdžio metu apklausta laiduotoja patikino, kad brolio elgesį vertina labai blogai, kalbėjo apie tai, juos sieja glaudus ryšys. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką broliui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir N. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 10 MGL,500 eurų užstatu, bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir sesers kaip laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotoja darbingo amžiaus, dirbanti, bet pajamos nėra labai didelės, todėl nėra pagrindo skirti prokurorės prašomo 20 MGL, 1000 eurų dydžio užstatą (b. l. 148). Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo iškvėptame ore yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

N. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Akcentuotina ir tai, kad jis vairavo vakare, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta aukų ar rimtesnių neigiamų padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 2 dalyje).

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju N. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, todėl teismo vertinimu, dvejų metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjos prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi automobilis jos darbo įrankis, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Teismas atsižvelgiant į tai, kad N. K. vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertinus kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, vertina, jog automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėtų būti konfiskuojamas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, todėl konfiskuotinas valstybės naudai (b. l. 16).

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas), specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

N. K., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą R. K. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams su 500 eurų (penkių šimtų) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1010-486/2023 N. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti N. K. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Kardomąją priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentą perduoti VĮ „Regitra“. Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą N. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą skirtą N. K. automobiliui „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki turto konfiskavimo įvykdymo pradžios, įvykdžius turto konfiskavimą, panaikinti.

Įpareigoti laiduotoją R. K.per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-44105-2022-3 ir bylos Nr.1-1010-486/2023 ir tai, kad jis mokamas už N. K.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei N. K. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.