- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-233-480/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-7778-802/2021 pagal pareiškėjos J. P. prašymą suinteresuotam asmeniui I. Ž. dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1-802/2021 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1570-896/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. P. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su prašymu išdėstyti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1570-896/2021 priteistų sumų – 988,28 Eur ir 394,53 Eur bylinėjimosi išlaidų išmokėjimą suinteresuotam asmeniui I. Ž. (buvusi pavardė – P.) 24 mėnesiams, nustatant, jog kas mėnesį pareiškėja mokės po 57,61 Eur.
2. Prašymo užtikrinimui pareiškėja taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės S. Ž. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškojimą iš pareiškėjos J. P. pagal Marijampolės apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškotojai I. Ž. civilinėje byloje Nr. e2-1-802/2021 iki įsiteisės teismo sprendimas.
Šalies argumentai
3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėja gavo iš antstolės raginimą įvykdyti teismo sprendimą, iš kurio matyti, jog pagal Marijampolės apylinkės teismo išduotus I. Ž. antstolės S. Ž. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi yra pradėtas priverstinis skolos ieškojimas, dėl ko yra teisinis pagrindas nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu pareiškėjos pareiškimas bus tenkintas. Netaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pradėtas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos lėšų ir turto, todėl nebūtų galimybių palankaus teismo sprendimo atveju jį įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus byloje pagal įsiteisėjusį ir vykdomą teismą sprendimą, dėl kurio vykdymo išdėstymo pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje reglamentuojamas prašymas, ir nurodė, jog sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus.
6. Teismas konstatavo, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, o bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui nesudaro sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Tokio vertinimo nepaneigia ir pareiškėjos prašyme nurodoma aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pradėtas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos lėšų ir turto, dėl to nebūtų galimybių palankaus teismo sprendimo atveju jį įvykdyti.
7. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 suformuotą praktiką, kad sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
8. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino, ar egzistuoja būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės, kadangi minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi suformavus praktiką, kad nustačius, jog pareiškėjos prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, laikė, kad neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas.
9. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sprendžiamas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo ir nevertinami prašymo faktiniai bei teisiniai argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, sprendžiama tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja J. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo antstolės S. Ž. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškojimo sustabdymo iš pareiškėjos pagal Marijampolės apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškotojai I. Ž. civilinėje byloje Nr. 2-1-802/2021 iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) dėl teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimo išdėstymo dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindžia tik Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 ir joje išdėstytais išaiškinimais, nevertindamas pareiškėjos nurodytų išskirtinių aplinkybių, kurioms esant yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nukrypti nuo teismų praktikos, atsižvelgiant į tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebeliks prašymo dalyko ir objekto.
10.2. Pareiškėja negalėjo numatyti, kad apeliacinis skundas bus atmestas ir kokia konkrečiai lėšų suma bus priteista iš pareiškėjos, todėl negalėjo sutaupyti pakankamai lėšų teismo sprendimo skubiam įvykdymui tam, kad jis būtų sumokėtas iš karto po įsiteisėjimo momento. Išieškotoja prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo teismui pateikė iš karto po Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo. Tą pačią dieną jos prašymas buvo tenkintas. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą į prašymą ir teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskyrė 2021 m. gruodžio 22 d. Teismas prašymo neišnagrinėjo kartu su laikinių apsaugos priemonių taikymo klausimu, todėl susidarė situacija, jog antstolei pateikus raginimą pareiškėjai 2021 m. gruodžio 3 d., pareiškėjai neįvykdžius antstolės raginimo per 10 dienų bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir iš pareiškėjos banko sąskaitose turimų lėšų nurašomos lėšos. I. Ž. interesai ir teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes posėdis paskirtas 2021 m. gruodžio 22 d., tuo atveju jeigu būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, įvertinus įsiteisėjimo terminus, jau po mėnesio būtų pradėtas teismo priteistų mokėjimas dalimis. Tokiu būdu, būtų nepažeisti pareiškėjos interesai ir ji neliktų be būtinų lėšų pragyvenimui
10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nedetalizuoja, ar yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pareiškėjos vertinimu aplinkybės išdėstytos dėl pareiškėjos turtinės padėties (senatvės pensininkė, našlė, vienas gyvenantis asmuo, 75 m. amžius) sudaro pagrindą teigti, jog šiuo atveju egzistavo pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėjai buvo įteiktas antstolės raginimas įvykdyti teismo sprendimą, išieškomos sumos dydis (teismo sprendimu priteista iš pareiškėjos 988,28 Eur ir 394,53 Eur bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui), pagrindžia jog egzistuoja ir antroji laikinų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šiuo atveju, netaikius prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, pasibaigus raginimo terminui bus pradėtos nurašinėti lėšos nuo pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos ir galimai iki nutarties, kuria bus išspręstas, pareiškėjos prašymas įsiteisėjimo neliks prašymo objekto ir dalyko, kas sąlygos, jog pareiškimas privalės būti paliktas nenagrinėtu ir iš esmės sudarys tokia situaciją jog 75 m. pareiškėja liks be lėšų pragyvenimui.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu priteisė suinteresuotam asmeniui I. Ž. iš pareiškėjos J. P. (toliau – ir apeliantės) 1 084,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1570-896/2021 Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė ir iš pareiškėjos priteisė I. Ž. 988,28 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 394,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja pateikė teismui prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1570-896/2021 priteistų sumų – 988,28 Eur ir 394,53 Eur išmokėjimą suinteresuotam asmeniui 24 mėnesiams, nustatant, jog kas mėnesį J. P. mokės po 57,61 Eur. Prašymo užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės S. Ž. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išieškojimą iš pareiškėjos pagal Marijampolės apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus išieškotojai I. Ž. civilinėje byloje Nr. e2-1-802/2021 iki įsiteisės teismo sprendimas.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia išduoto vykdomojo rašto vykdymo sustabdymo iki bus išnagrinėtas jos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir tuo klausimu priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Taigi iš esmės pareiškėja siekia užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas.
16. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jei nebūtų taikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, akivaizdu, jog būtų sudarytos sąlygos antstoliui vykdyti išieškojimo veiksmus ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebeliktų prašymo dalyko ir objekto.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tokio pobūdžio priemonės išskirtinumo ir išimtinumo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl išieškojimo vykdymo procese stabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ginčytų vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu atliekamas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu esant pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, būtų stabdomas sprendimo vykdymas, būtų paneigtas šio instituto išimtinumas. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Pagal Konstituciją įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas. Nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo įvykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas. Šiuo atveju apeliantės teismui pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ne tik nepatenka tarp šios nutarties 15 punkte paminėtų atvejų, bet ir pats savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos prašymo tenkinimas vien tokio argumento pagrindu (kad yra paduotas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) sudarytų prielaidas šaliai piktnaudžiauti teise, vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir reikštų nepagrįstą bei neproporcingą išieškotojos teisių ir interesų ribojimą, t. y. sprendimo vykdymo sustabdymas prieštarautų šalių interesų pusiausvyros principams.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės suprantamos kaip kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama išsaugoti faktinę atsakovų turtinę padėtį, išvengti galimai neteisėtų, nesąžiningų atsakovų veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ar lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, įvykdymo negalimumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-781/2020).
20. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus ir jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.
21. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą.
22. Nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus byloje pagal įsiteisėjusį ir vykdomą teismą sprendimą, dėl kurio vykdymo išdėstymo pateiktas CPK 284 straipsnyje reglamentuojamas prašymas. Sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese.
23. Atmestinas apeliantės nurodytas argumentas, jog netaikius prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, pasibaigus raginimo terminui bus pradėtos nurašinėti lėšos nuo pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos ir galimai iki nutarties, kuria bus išspręstas, pareiškėjos prašymas įsiteisėjimo neliks prašymo objekto ir dalyko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu apeliantės interesus. Juolab, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, t. y. net ir tenkinus tokį prašymą, skolininkės prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi.
24. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos pateiktas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir nesukuria materialių teisinių padarinių priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, todėl, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, jų užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1652-236/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-207-657/2020, 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-678-601/2021 ir kt.).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.