Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-766-415/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-04
Bylos Nr.: A-766-415/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02557-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys, Gintaras Kryževičius, Ramutė Ruškytė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas: Ž. G.

Administracinė byla Nr. A-766-415/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02557-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, apeliantas) direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1P-90-(1.3.) ,,Dėl Ž. G. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas, Tarnybos direktoriaus įsakymas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo panaikintas 2008 m. gegužės 20 d. jai išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-216 galiojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Kadastro įstatymas) 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktais. Pažymėjo, jog Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktas taikomas, jei nustatoma, kad matininkas šiurkščiai pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Su ginčijamu įsakymu pateiktose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti (toliau – ir Komisija) išvadose ir siūlymuose nurodoma, kad dėl jos veiklos Tarnyba gavo daugybę skundų žodžiu ir 4 skundus raštu. Tačiau, pareiškėjos teigimu, į visus skundus ji yra pateikusi raštiškus paaiškinimus ir nei dėl vieno skundo matininko pažymėjimas nebuvo sustabdytas, vadinasi, nebuvo nustatyta pažeidimo sudėtis. Ji net nešiurkščių pažeidimų nebuvo padariusi. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymas reglamentuoja šiurkštaus pažeidimo požymius, o Komisija niekur nepasisakė apie jokį įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, taip pat nenurodytas nei vienas teisės aktas, kurio nuostatas ji galbūt pažeidė. Pažymėjo, kad Komisija taip pat nieko nenurodė ir apie galėjusią kilti žalą. Pareiškėja pabrėžė, kad pripažįstant matininką padariusiu šiurkštų pažeidimą taip pat turi būti įvertinta, ar dėl to atsirado, ar galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims. Žala turi būti argumentuota. Skunduose, kuriuos paminėjo Komisija, taip pat nekalbama apie galbūt padarytą žalą. Todėl akivaizdu, kad žala nebuvo padaryta. Pareiškėjos teigimu, galimas teisės aktų pažeidimas nebuvo įrodytas. Pažymėjo, jog tam, kad būtų galima pažeidimą kvalifikuoti pagal Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktą, turėtų būti atsižvelgiama, ar ji turėjo objektyvią galimybę pateikti prašomą medžiagą. Ji atsakovą informavo apie priežastis, dėl kurių negalėjo laiku pateikti prašomų dokumentų. Be to, su Tarnybos darbuotoju ji buvo sutarusi dėl vėlesnio atsakymo. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba išsamiai nenustatė visų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą įsakymą. Įsakymas nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 49–55) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog skundžiamas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Šis įsakymas, Komisijos 2015 m. kovo 10 d. išvados ir Tarnybos 2015 m. balandžio 3 d. raštas sudaro vientisą administracinį aktą. Motyvai ir faktinės aplinkybės išsamiai išdėstyti Tarnybos rašte ir Komisijos išvadose, todėl pareiškėjos šiuo aspektu išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėjo, jog Tarnyba atliko pareiškėjos 2011–2014 m. vykdomos veiklos analizę ir įvertino atliktų darbų kokybę. Tarnyba nustatė, kad pareiškėja itin nekokybiškai atlieka jos kompetencijai priskirtus darbus. Tarnyba 2014 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1SD-(10.2)-2374 įpareigojo pareiškėją iki 2014 m. liepos 30 d. pateikti paaiškinimą ir nurodyti nekokybiškai atliekamų darbų priežastis. Pareiškėja 2014 m. liepos 28 d. paaiškinime sutiko su pastabomis ir nurodė objektyvias priežastis, kurios lėmė darbų trūkumus. Nurodė, kad pareiškėja taip pat buvo paprašyta iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl J. Z. skundo. Tačiau paaiškinimas Tarnybai buvo išsiųstas tik 2014 m. rugpjūčio 14 d. Pavėluotu terminu (Tarnyba numatė iki 2014 m. lapkričio 21 d., paaiškinimas išsiųstas 2014 m. lapkričio 24 d.) taip pat buvo išsiųstas paaiškinimas ir dėl G. J. skundo. Pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto dispozicija yra formali ir nereikalauja pasekmių kilimo. Taip pat šios normos pažeidimui konstatuoti užtenka bent vieno atvejo. Pareiškėjai paaiškinimo nepateikus iki nustatyto termino, laikytina, kad ši teisės nuostata buvo pažeista. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. posėdyje dar kartą nagrinėjo pareiškėjos veiklos pažeidimus ir atsižvelgdama į išvadas ir siūlymus įteikė pareiškėjai įspėjimą dėl nekokybiškai atliekamų darbų bei įpareigojo ateityje griežtai laikytis teisės aktų nuostatų. Pareiškėja įspėjimo neskundė, todėl, atsakovo teigimu, ši aplinkybė tik pagrindžia tai, kad pareiškėja savo kaltę pripažino dėl sistemingai daromų pažeidimų. Atkreipė dėmesį, kad jei matininkas daugiau kaip tris kartus per vienerius metus padaro tris nešiurkščius pažeidimus, matininko pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas (Įstatymo 11 str. 12 d. 4 p.). Tokiu atveju kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar buvo sustabdytas jo galiojimas. Nurodė, kad Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatos nekonkretizuoja žalos formos. Vadinasi, žala, padaryta matininko veiksmais, negali būti vertinama tik kaip materialus nuostolis. Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog pareiškėja per 2014 m. Lazdijų skyriui pateikė 9 kadastrinių matavimų bylas, tačiau visose buvo nustatyti trūkumai. Lazdijų skyrius, be kita ko, pažymėjo, kad dėl tokių pareiškėjos veiksmų sugaištama daug laiko tikrinant kadastrinių matavimų bylas, o dėl pareiškėjos nekokybiško darbo patiriama nuostolių, sugaištama daug laiko. Apie pareiškėjos rengtose kadastrinėse bylose konstatuotus pažeidimus taip pat Tarnybą informavo Alytaus bei Varėnos skyriai. Apibendrindamas atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja savo veikloje nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, pažeidimus darė sistemingai, nes po įteikto įspėjimo pareiškėja veiklą tęsė neatsižvelgdama į Tarnybos rekomendacijas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu (II t., b. l. 11–17) patenkino pareiškėjos Ž. G. skundą. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 1P-90-(1.3.).Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1P-90-(1.3.), kuriuo pareiškėjai panaikintas 2008 m. gegužės 20 d. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 2M-M-216 galiojimas. Šis įsakymas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintų Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 28 punktais, taip pat atsižvelgiant į Komisijos 2015 m. kovo 10 d. išvadas ir siūlymus Nr. 1KI-(11.28)-3. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 12 dalies 1, 5 punktais. Pažymėjo, jog nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu matininko pažymėjimo galiojimo panaikinimas pareiškėjai buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Komisijos išvadose ir pasiūlymuose yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja savo veikloje padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra nurodytų pažeidimų sudėtis.Teismas nustatė, jog vienas iš pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindų yra tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėja, nustatydama nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Pažymėjo, jog turi būti įvertinta, ar pareiškėjos veikloje buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims, kaip to reikalauja Įstatymo 11 straipsnio 12 punkto 1 dalis. Todėl tik nustačius šias aplinkybes (padaryti šiurkštūs pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala) pareiškėjos veiklą būtų pagrindas pripažinti kaip pažeidžiančią Įstatymo 11 straipsnio 12 punkto 1 dalies nuostatą (vienas iš teisinių pagrindų panaikinti pareiškėjos matininko kvalifikacijos galiojimą). Šioje teisės nuostatoje įtvirtintas būtinas nustatyti padarytos žalos faktas turi būti motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, taip pat įvertinta ir trečiųjų asmenų veiksmų įtaka galimiems padariniams atsirasti.Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – Tarnybos skyrių pateiktų duomenų apie kadastro duomenų bylose konstatuotus trūkumus, byloje taip pat iš esmės proceso šalių plačiai neanalizuojamos aplinkybės dėl atsakovo nurodytų daugybės skundų žodžiu, pareiškėja taip pat neneigė aplinkybių dėl 4 raštu gautų skundų bei faktinės aplinkybės, kad kartą jau buvo įspėta dėl tam tikrų teisės aktų nuostatų savo veikloje nesilaikymo ir tokio įspėjimo neskundė. Taigi pareiškėja iš esmės neginčijo, jog savo veiksmais galbūt pažeidė įstatymų ar teisės aktų tam tikras nuostatas. Tačiau tam, kad konstatuoti galbūt neteisėti veiksmai būtų pagrindas taikyti Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar dėl pareiškėjos padarytų veiksmų atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims. Teismas, vertindamas Komisijos nustatytas bei 2015 m. kovo 10 d. išvadose ir siūlymuose aprašytas pažeidimus pagrindžiančias aplinkybes, pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog dėl pareiškėjos galbūt padarytų pažeidimų būtų atsiradusi žala tretiesiems asmenims. Atsakovas tik bendrai nurodė, kad buvo gauta nemažai skundų žodžiu ir 4 skundai raštu, kad užsakovai dažnai skundėsi, nurodydami, jog su jais sąmoningai sudaromos neterminuotos sutartys, iš anksto paimami pinigai, darbai atidedami neribotam laikui, viena iš skundą raštu padavusių asmenų J. Z. nurodė, kad pareiškėja sąmoningai, piktnaudžiaudama bei pažeisdama paslaugų teikimo sutartyje nurodytus terminus, vengia vykdyti įsipareigojimus, tačiau nei skundžiamame įsakyme, nei išvadose ir pasiūlymuose nėra nurodytų jokių konkrečių faktinių aplinkybių dėl žalos tretiesiems asmenims padarymo. Tyrimo medžiagoje nėra nurodyta, kad dėl pareiškėjos galbūt padarytų teisės aktų nuostatų pažeidimų buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, todėl, teismo vertinimu, tyrimo metu nėra konstatuotas žalos padarymo faktas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimas, kad net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus, toks pažeidimas, nenustačius žalos atsiradimo ar jos realios galimybės fakto, negalėtų būti laikomas šiurkščiu. Nesant šiurkštaus įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimų pažeidimo, negalėtų būti taikoma už Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą nustatyta sankcija – matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas (žr. LVAT 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1391/2013). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktas nekonkretizuoja žalos formos, todėl žala gali pasireikšti ir asmens fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tyrimo medžiagą, nenustatyta, kad atsakovas būtų nagrinėjęs ir konstatavęs padarytos žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, faktą. Atsakovas atsiliepime tik bendrai nurodė, kad asmenys Tarnybai rašė skundus, nes jiems pareiškėjos veiksmai sukėlė nepatogumus, taip pat tikrinant pareiškėjos bylas dėl nuolat daromų pažeidimų sugaištama daug laiko, padidėja darbuotojų darbo krūvis, sąnaudos, tačiau tyrimo metu konkrečios (aiškiai apibrėžtos) žalos padarymo faktas nebuvo konstatuotas. Žala, kaip ji nustatyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, taip pat turėtų būti įrodyta. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimų tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų dėl atsiradusios ar galinčios atsirasti žalos tretiesiems asmenims, teismas padarė išvadą, kad Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkto pagrindas, kurį nustačius matininko pažymėjimo galiojimas panaikinamas, nebuvo įrodytas.Teismas nustatė, kad gavusi G. J. skundą dėl pareiškėjos veiklos Tarnyba 2014 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-2814 kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimo iki 2014 m. lapkričio 21 d. pateikimo dėl susidariusios situacijos. Pareiškėja 2014 m. lapkričio 21 d. raštu pateikė paaiškinimą, tačiau Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėja galbūt pateikė melagingą informaciją, 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-11 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, įpareigodama ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 26 d. pateikti paaiškinimą dėl nurodytų faktų pagrįstumo. Pareiškėja iki nustatytos datos paaiškinimo nepateikė, todėl atsakovas laikė, kad yra pagrindas išvadai dėl Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto pažeidimo. Pareiškėja paaiškinimą į 2015 m. sausio 8 d. raštą pateikė 2015 m. vasario 10 d. Paaiškinimo pateikimas užtruko dėl to, kad tam, jog būtų pateikta išsami informacija, pareiškėja turėjo sulaukti pakartotinių matavimų, kurių data buvo nustatyta vėlesnė nei paaiškinimui nustatytas terminas. Informacijos pateikimas užtruko dėl to, kad gretimų sklypų ribos raštu nebuvo suderintos dėl kilusio ginčo, todėl ribų derinimo procedūra buvo kartota 2015 m. vasario 6 d. jau dalyvaujant Tarnybos Varėnos skyriaus darbuotojams; tačiau ir tuo metu kompromisas taip pat nebuvo rastas, išskyrus vieną sklypą, dėl kurio kadastrinių matavimų byla tikrinti buvo perduota 2015 m. vasario 9 d. Dėl likusių sklypų nuspręsta kartoti matavimo procedūrą. Pareiškėja apie tai, kad negalės laiku pateikti paaiškinimo, pranešė Tarnybos specialistui, kuris sutiko dėl vėlesnio termino paaiškinimui pateikti. Pareiškėja šią faktinę aplinkybę pagrindė pateikta ,,Omnitel“ sąskaitos išklotine Serija JUP Nr. 5135641031. Teismo vertinimu, nors šis įrodymas nepatvirtina pokalbio (2015 m. vasario 3 d. 08.41 val.) turinio, tačiau atsakovas šios aplinkybės nepaneigė ir jokiais įrodymais nenuginčijo, todėl nebuvo pagrindo abejonei, kad pareiškėja paminėtu laiku Tarnybą informavo dėl paaiškinimo nepateikimo laiku aplinkybių.Teismas pabrėžė, kad nors ir vėliau, tačiau pareiškėjos paaiškinimas Tarnybai buvo pateiktas, jame, be kita ko, buvo nurodytos ir priežastys, dėl kurių paaiškinimas nebuvo pateiktas laiku. Tačiau Tarnyba nagrinėjamu atveju Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktą taikė formaliai, vien tik nustačiusi, kad paaiškinimas nebuvo pateiktas iki 2015 m. sausio 26 d. Tarnyba nevertino ir iš esmės nieko nepasisakė dėl pareiškėjos nurodytų paaiškinimo nepateikimo laiku priežasčių (situacijos neaiškumas, laukiama pakartotinių matavimų). Pareiškėja nors ir pavėluotai (iki pranešimo telefonu praėjus savaitei), tačiau Tarnybą telefonu informavo dėl priežasčių, dėl kurių paaiškinimo negalėjo pateikti laiku. Kaip nurodė pareiškėja, Tarnybos darbuotojui neprieštaravus dėl vėlesnio termino paaiškinimui pateikti, paaiškinimą padavė iš karto tik gavusi tikslius duomenis, reikalingus Tarnybai pateikti.Teismo nuomone, Tarnyba, pareiškėjos veiklą įvertindama objektyviai ir visapusiškai, prieš nustatydama Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto pažeidimą, iš esmės taip pat turėjo vertinti ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjos negalėjimu laiku pateikti paaiškinimo, bei pranešimą apie paaiškinimo nepateikimą laiku telefonu, tuo labiau kad, kaip teigė pareiškėja (šių aplinkybių Tarnyba, be kita ko, nepaneigė), Tarnybos darbuotojas dėl paaiškinimo pateikimo po išsamesnių duomenų gavimo neprieštaravo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl šiuo aspektu padaryto pažeidimo Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktą taikė vien tik formaliai nustatęs, jog paaiškinimas nebuvo pateiktas iki nustatyto termino (2015 m. sausio 26 d.), tačiau nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pačios institucijos neprieštaravimu dėl vėlesnio paaiškinimo pateikimo termino, bei paaiškinimo nepateikimo laiku priežasčių. Šiuo atveju vien tik formalus pažeidimo konstatavimas negalėtų būti laikytinas teisingu jau aptartų aplinkybių kontekste. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktas nagrinėjamu atveju taikytas nepagrįstai.Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Tarnybos 2015 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1P-90-(1.3.) naikinamas dėl to, jog Tarnyba tyrimo metu nenustatė ir neįvertino visumos aplinkybių. Tarnyba išvadų dėl Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktų pažeidimo nepagrindė objektyviais įrodymais. Prieš priimdama neigiamo pobūdžio sprendimą (matininko pažymėjimo galiojimo panaikinimas), Tarnyba privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai pagrįsti, vėliau nesudarant pagrindo abejoti jos priimtos išvados teisingumu.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 20–25) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės – atmesti skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Įvertinus pareiškėjos veiklą ir darbų kokybę, nustatyta, kad dėl pareiškėjos veiklos nuolat teikiamos piliečių pastabos, skundai, ji itin nekokybiškai atlieka matininko kompetencijai priskirtus darbus. Piliečių skundai dėl pareiškėjos, kaip matininkės, veiklos buvo pagrįsti (žr. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2‑943-445/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1905-173/2014, Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2374-480/2015). Įstatymų leidėjas įpareigojo Tarnybą kontroliuoti matininko veiklą, tačiau nesuteikė įgaliojimų nustatyti trečiųjų asmenų žalos faktą (Taisyklių 23 p.). Asmenų žalos faktą bei jos dydį gali konstatuoti tik teismas ir tik tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo išreiškia tokią valią, t. y. kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo. Tarnyba, konstatuodama matininko veiklos pažeidimus, preziumuoja, kad žala galėjo atsirasti. Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktas nereikalauja pasekmių, t. y. žalos atsiradimo. Pakanka konstatuoti, kad dėl pažeidimo pobūdžio žala galėjo atsirasti.

17.2. Įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktas yra formali teisės norma ir nereikalauja pasekmių kilimo. Poveikio priemonei taikyti užtenka vien fakto, kad matininkas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą bent vieną kartą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti. Pareiškėjos pareikalavo tik paaiškinimo, neprašė atlikti jokių nuo jos valios nepriklausančių veiksmų. Pareiškėja be jokių pateisinamų priežasčių laiku nepateikė prašomos informacijos. Teismas išvadą dėl Tarnybos darbuotojo neprieštaravimo dėl vėlesnio termino paaiškinimui pateikti padarė neištyręs įrodymų. Pareiškėja neįrodė, kad skambino Tarnybos specialistui dėl vėlesnio termino paaiškinimui pateikti, nes nurodytas telefono numeris net nepriklauso Tarnybai. Pareiškėja, turėdama pareigą pateikti paaiškinimą bei žinodama apie pareigų nevykdymo pasekmes, privalėjo nepiktnaudžiauti, o elgtis atsakingai, rūpestingai ir apdairiai (pareiškėjai, kaip matininkei ir kaip direktorei, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), todėl iš anksto žinodama, kad laiku negalės pateikti prašomų duomenų ir informacijos, privalėjo apie tai raštu informuoti atsakovą arba pateikti motyvuotą prašymą pratęsti terminą.

Pareiškėja Ž. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 30–34) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

18.1. Atsakovas nagrinėjo ir vertino pareiškėjos, kaip fizinio asmens, turinčio matininko pažymėjimą, veiksmus ir priėmė sprendimą pareiškėjos, o ne UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ atžvilgiu. Atsakovo siekis sutapatinti pareiškėją, kaip fizinį asmenį ir šios bendrovės atstovą, yra nesuprantamas.

18.2. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas nebuvo sustabdytas, akivaizdu, kad nebuvo nustatyta teisės aktų pažeidimo fakto. Įspėjimas Įstatyme nėra numatytas kaip poveikio priemonė ir nėra siejamas su matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymu ar panaikinimu. Tai, jog Tarnybos skyrių vedėjams buvo pavesta ypač atidžiai vertinti jos atliekamus darbus, gali suponuoti išvadą, kad buvo reikalaujama pažeisti nešališkumo ir objektyvumo principą ir jai taikyti kitokius vertinimo kriterijus nei visiems kitiems matininkams.

18.3. Tai, jog dalis pareiškėjos bylų yra grąžinamos pakartotiniam tikrinimui, nereiškia, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Jei pareiškėja nuolat darė teisės aktų pažeidimus bei dėl jos veiklos buvo nuolat gaunami skundai, kyla klausimas, kodėl atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl pareiškėjos veiklos vertinimo anksčiau.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Nei viename iš paminėtų teismo sprendimų nebuvo konstatuoti pareiškėjos, kaip matininkės, veiklos trūkumai ar teisės aktų pažeidimai ir konkrečiai jos veikla padaryta žala. Šios bylos ir jose teismo priimti sprendimai nebuvo vertinami priimant sprendimą dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo.

18.5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1391/2013, atsakovas privalo objektyviai įvertinti ir motyvuotai pagrįsti išvadą, jog žala buvo padaryta arba galėjo būti padaryta. Įstatyme imperatyviai nurodyta, jog pažymėjimo galiojimas panaikinamas tik tada, kai nustatomas šiurkštus pažeidimas, t. y. būtinas padarytos žalos arba galimos žalos fakto nustatymas, o ne formalus preziumavimas.

18.6. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji informavo atsakovo darbuotoją dėl vėlesnio prašomos informacijos pateikimo. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teiginius. Pareiškėjai siųstuose raštuose, esančiuose byloje, kuriais prašoma pateikti informaciją, yra nurodytas būtent pokalbių išklotinėje matomas telefono numeris.

18.7. Siekdama pateikti objektyvią ir teisingą informaciją, pareiškėja turėjo palaukti, kol savo vertinimą atliks teritorinio skyriaus komisija. Sulaukusi vertinimo, pareiškėja iš karto pateikė informaciją atsakovui. Apie būsimą informacijos pateikimo vėlavimą pareiškėja informavo atsakovo darbuotoją. Teiginys, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis, yra visiškai nepagrįstas.

18.8. Atsakovas nepagrindė priimto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo sprendimas ir jo sukeliamos pasekmės yra neproporcingos siekiamo tikslo atžvilgiu. Kadangi tyrimas buvo neišsamus, išvados nemotyvuotos ir nepagrįstos, teismas priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija; toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1P-90-(1.3.), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.Įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl matininkų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu, minėtu nutarimu patvirtintų Matininkų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 28 punktais, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. P-(1.3.)-154 sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2015 m. kovo 10 d. išvadas ir pasiūlymus (toliau – ir Komisijos išvados ir pasiūlymai).Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyti atvejai, kai matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu. Tarp jų – Įsakyme nurodyti pagrindai, kai nustatoma, kad matininkas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims (Kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 1 p.); per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti (Kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 5 p.). Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio ne tik realiai jau atsirado, bet ir galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims (Nutarties 22 p.). Pakankamų duomenų, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys patyrė žalą, šioje byloje nėra pateikta. Todėl šiuo atveju reikia nustatyti, ar dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų tretiesiems asmenims galėjo atsirasti žala. Aiškinant sąvoką „galėjo atsirasti“, reikia įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurios kyla matininkui konstatavus šiurkštų pažeidimą, bei nustatyti, jog yra pagrindas pripažinti, kad tokia žalos atsiradimo galimybė yra akivaizdi, objektyviai tikėtina, o jos mastas – pakankamai žymus (didelis). Tai vertinamojo, individualizuoto pobūdžio teisinės kategorijos, kas kartą taikytinos priklausomai nuo teisinę reikšmę turinčių aplinkybių.Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyta žalos samprata apima ir neturtinę žalą, įvertintą pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.), kai dėl matininkų padarytų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, ją patiria tretieji asmenys. Šiame kontekste įvertinusi tai, kad pareiškėja 2014 m. Lazdijų skyriui pateikė 9 kadastro duomenų bylas ir visose nustatyta trūkumų; Alytaus skyriui – iš 9 pateiktų kadastro duomenų bylų 6 nustatyti trūkumai; iš Varėnos skyriui pateiktų 142 bylų, 66 kadastro duomenų bylose buvo trūkumų; dažniausiai pasitaikančios klaidos: žemės sklypų ribos nėra ženklinamos vietovėje; kvietimai į žemės sklypų ribų ženklinimą dažniausiai įteikiami asmeniškai, dėl ko kyla įtarimų dėl parašų klastojimo; rengiant žemės planus, kartografuojamos neteisingos naudmenos; ribos formuojamos naudojant VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius duomenis (Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti išvados ir pasiūlymai; I t., b. l. 15, 16), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidimų pobūdis liudija apie objektyviai tikėtinas, galimas neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims; dėl jų yra realus pavojus ginčams, tarp jų ir teisminiams, dėl žemės ribų; gretimų sklypų savininkų (naudotojų) nesutarimams, konfliktams (Nutarties 26 p.); nuosavybės teisės pažeidimams. Kitaip vertintini atsakovo argumentai, pagrįsti trečiųjų asmenų patirtais nepatogumais, kaip pagrindu padarytai neturtinei žalai konstatuoti. Nurodomi teiginiai yra bendro pobūdžio, pateikti neindividualizuojant ir nesiejant jų su konkrečių trečiųjų asmenų patirtomis neturtinio pobūdžio neigiamomis pasekmėmis, todėl jie negali būti faktiniu pagrindu, apibrėžiančiu Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodytą veiką.Vertinant atsakovo nurodomus argumentus dėl žalos, atsiradusios dėl pareiškėjos padarytų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų, Nutarties 22–24 punktuose pateikto teisės aiškinimo kontekste, pažymėtina, kad Tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai kadastro duomenų patikrą privalo atlikti pagal jiems teisės aktuose nustatytą kompetenciją, ir tai yra jų tiesioginė funkcija (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.27 p.), todėl veiksmai atliekant šią funkciją negali būti vertinami kaip laiko gaišimas, darbuotojų darbo krūvio ir darbo laiko sąnaudų viršijimas. Tuo metu matininko vardo diskreditavimo ir Tarnybos, kaip institucijos, atliekančios matininko veiklos kontrolės funkcijas, prestižo sumenkinimo veikos tiek apibrėžčių, tiek požymių prasme įstatymuose nenustatytos, todėl toks matininko veiksmų/neveikimo kvalifikavimas yra Tarnybos kompetencijos viršijimas.Įvertinus bylos aplinkybes, nurodytas Nutarties 9 punkte, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja, nustatydama nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus, ir panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Įgaliota institucija panaikino pareiškėjos matininko kvalifikacijos pažymėjimą ir už tai, kad ji per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jos padarytus pažeidimus ištirti (Kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 5 p.). Pareiškėja įrodinėja, kad sutikimą dėl vėlesnio informacijos pateikimo buvo gavusi telefoninio pokalbio metu su Tarnybos specialistu. Šią savo poziciją ji grindė teismui pateikta telefoninių pokalbių išklotine, kurioje nurodyti telefono numeriai. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles tiek įrodymų patikimumo, tiek įrodinėjimo pareigų paskirstymo aspektais. Būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad buvo kalbama su Tarnybos specialistu, turinčiu įgalinimus spręsti dėl termino informacijai pateikti pratęsimo, ir koks buvo pokalbio turinys. Pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo pareigą paneigti abstraktaus pobūdžio duomenis apie, neva, buvusį pokalbį su Tarnybos specialistu ir tik pareiškėjos paaiškinimais pagrįstą pokalbio turinį nustatė atsakovui, nors nėra patikimų duomenų, kad pokalbis apskritai vyko. Pažymėtina, kad rūpestingas ir atidus asmuo (savo srities specialistas, profesionalas), žinodamas apie pasekmes, kurios gali kilti, jeigu per Tarnybos nustatytą terminą nepateiks prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jos padarytus pažeidimus ištirti (Kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 5 p.), termino pratęsimo prašymą turėjo pateikti raštu ir nurodyti pagrindus, kuriais remdamasis jį teikia. Neatlikus tokios procedūros, kitokių įrodymų, kad terminas buvo pratęstas, patikimumui keliami labai aukšti standartai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi įrodinėdama gavusi Tarnybos įgalioto specialisto sutikimą informaciją pateikti vėliau.Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikinamas, o pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 34) suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendė tenkini atsakovo apeliacinį skundą ir priimti pareiškėjai nepalankų teismo sprendimą, todėl atitinkamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Ž. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiStasys GagysGintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė