- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- e2A-2374-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00253-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės Nekilnojamojo turto agentūros
- Ieškovas
- V. Č.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-308/2015 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nekilnojamojo turto agentūrai (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 612,19 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. jis su atsakove pasirašęs paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai teikti jam žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių (geodezinių) matavimų paslaugas. Ieškovas įsipareigojo atsakovei apmokėti už jos suteiktas paslaugas 115,85 Eur (400 Lt) ir savo įsipareigojimus įvykdė. 2014 m. spalio 22 d. atsiėmęs iš atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, ieškovas ją pateikė VĮ Registrų centrui kadastro duomenų pakeitimo įregistravimui, kadangi norėjo žemės sklypą parduoti. Tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas nusprendė, kad pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui nekilnojamojo turto kadastre, todėl ją parengusiam matininkui buvo grąžinta nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsakovė žadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau iki šiol jų neištaisė ir kadastrinių matavimų bylos nei ieškovui, nei VĮ Registrų centrui nepateikė. Atsakovės direktorė ieškovui vis žadėdavo ištaisyti savo klaidas, tačiau atvykus į Varėną, jos ieškovas nerasdavęs, o telefonu į jo skambučius ji neatsiliepdavo. Atsakovė šių trūkumų neištaisė ir iki numatytos ieškovo valdomo žemės sklypo pardavimo pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį datos-2015-02-02 neatliko tinkamai matavimo darbų, neištaisė matavimo trūkumų nurodytų VĮ Registrų centro sprendime. Dėl to ieškovas patyrė turtinę žalą, kurią sudaro sumos, sumokėtos atsakovei už dokumentų parengimą, už žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą nekilnojamojo turto registre, kelionės išlaidos į Varėną ir pas advokatą, sumokėta bauda žemės sklypo pirkėjui už prievolės nevykdymą pagal 2014 m. spalio 23 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė Nekilnojamojo turto agentūra (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, kadangi ji darbus pagal sutartį atliko. Pateikus kadastrinių matavimų bylas VĮ Registrų centrui, dėl neesminių trūkumų bylos buvo grąžintos užsakovui pataisyti. Po VĮ Registrų centro priimto sprendimo ieškovas 2 egz. kadastrinių matavimų bylų originalus turėjo grąžinti pataisymui atsakovei. Ieškovas 2015 m. vasario 6 d. vieną bylą atsakovei atsiuntė registruotu laišku, tačiau antros bylos iki bylos iškėlimo teisme negrąžino motyvuodamas, kad ji yra likusi VĮ Registrų centre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB Nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Č. 612,19 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 315 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad 2014-08-22 sutartimi Nr. 464 šalys susitarė, kad atsakovė atliks ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus, kurių pagrindu ieškovas galėtų atlikti žemės sklypo įregistravimą VĮ Registrų centre. Atsakovei atlikus matavimus ir 2014-10-22 įteikus ieškovui kadastrinių matavimų bylas, ieškovas 2014-10-23 sudarė preliminarią žemės sklypo pardavimo sutartį su V. K., nurodant, kad iki 2015-02-02 bus sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Po kadastrinių bylų gavimo ieškovas šias bylas pateikė VĮ Registrų centro Alytaus filialui žemės sklypo detalaus plano įregistravimui. VĮ Registrų centras nustatė padarytus matavimų tvarkos pažeidimus ir 2014-11-12 sprendimu bylas nutarė grąžinti matininkei Ž. G.. Teismas konstatavo, kad atsakovė, atlikdama kadastrinius matavimus, nepaisė norminių aktų dėl matavimų tvarkos ir nustatytų reikalavimų šių matavimų kokybei. Ieškovas neturi specialių žinių ir pilnai pasitikėdamas atsakove, perdavė matavimų bylas dėl žemės sklypo plano įregistravimo VĮ Registrų centrui. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji po 2014-11-12 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimo priėmimo būtų ėmusis veiksmų, kad ieškovas grąžintų jai nurodomas matavimų bylas ir derinusi veiksmus dėl naujų matavimų atlikimo, siekiant ištaisyti atliktų matavimų trūkumus, kaip numato Sutarties 3.3 p. Atsakovė turėjo kompiuteryje pirminių matavimų duomenis, todėl galėjo atlikti naują matavimų procedūrą ir iš naujo formuoti kadastrinių (geodezinių) matavimų bylą. Atsakovė naujus matavimus suplanavo atlikti tik 2015-03-20, t. y. po 4 mėnesių po 2014-11-12 VĮ Registrų centro priimto sprendimo. Atsakovė neįrodė, kad ji savo prievolės pagal 2014-08-22 sutartį būtų negalėjusi įvykdyti dėl nenugalimos jėgos ar dėl kažkokių ypatingų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis ir kurios būtų objektyviai trukdę įvykdyti sutartį. Atsakovė sutartį vykdė netinkamai ir ne pagal sutarties nurodymus, bei atliktų matavimų 2014-11-12 sprendimu neįregistravus Nekilnojamojo turto registre atsakovė nesiėmė priemonių, kad sutartis būtų toliau vykdoma pagal sutarties 3.3 p. numatytus reikalavimus. Ieškovas atsakovei pagal sutartį yra sumokėjęs 400 Lt (115,85 Eur), jie laikytini ieškovo turėtais nuostoliais. Tik gavęs iš atsakovės žemės sklypo matavimų bylas (2014-10-22) atsakovas sudarė preliminarią žemės sklypo pardavimo sutartį tikėdamasis, kad matavimai yra atlikti tinkamai ir per ilgesnį nei 3 mėn. terminą jis turės galimybę įregistruoti žemės sklypo duomenis VĮ Registrų centre bei turės galimybę sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tokius ieškovo lūkesčius teismas pripažino pagrįstais, kadangi ieškovas, nebūdamas kadastrinių matavimų specialistu, negalėjo numanyti, kad atsakovės atlikti matavimai bus su norminių aktų pažeidimais. Dėl to sumokėta bauda pagal preliminarią sutartį V. K. pripažinta ieškovo patirta žala. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 45,30 Lt (13,12 Eur), sumokėtus už VĮ Registrų centrui už žemės sklypo duomenų pakeitimą (iki priimant 2014-11-12 sprendimą), bei 183,83 Eur turėtų kelionių išlaidų į Varėną pas atsakovę ir 1 kartą pas advokatą dėl ieškinio parengimo, taip pat laiško siuntimo išlaidas 1,39 Eur .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė UAB Nekilnojamojo turto agentūra (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-08-03sprendimą pakeisti, netenkinant ieškovo V. Č. ieškinio. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas vadovavosi tik savo nepagrįstais įsitikinimais dėl V. Č. patirtos žalos, neobjektyviai įvertino kai kurias ginčo aplinkybes. Ieškovas teismui nepateikė jokių dokumentų arba liudininkų patvirtinimo, kuriais būtų galima pagrįsti jo patirtą žalą. Atsakovė atliko visus darbus, numatytus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 straipsnyje bei 49 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės išlaidas, susijusias su V. Č. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties buvimu ar nebuvimu (sutartis notariškai nepatvirtinta). Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo notariniai sandoriai gali būti vykdomi ir neatlikus kadastrinių matavimų, todėl sandoris galėjo neįvykti visai dėl kitų priežasčių, nei nurodo ieškovas.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas netinkamai ir ne laiku pateikė apeliantei VĮ Registrų centro išvadą (sprendimą) ir kadastrinių matavimų bylas (vokas su antspaudu buvo pateiktas teismui). Pakartotinai ženklinimo procedūra buvo vykdoma 2015-03-20, apie ją Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius buvo informuotas raštiškai. Matavimo procedūroje jie nedalyvavo, todėl nustatyta tvarka jiems įteikta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija bei žemės sklypo plano kopija. Įstatymų nustatyta tvarka pretenzijas dėl matavimų jie turėjo teisę pareikšti per 30 kalendorinių dienų, t. y. iki 2015-04-20, tačiau per nustatytą terminą apeliantei pretenzijų Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius nepateikė.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 150 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovas pateikė visus jam padarytą turtinę žalą patvirtinančius dokumentus arba jų kopijas. Apeliantė savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, darbus atliko netinkamai, o nustatytų trūkumų neištaisė. Į ieškovo prašymus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ji nereagavo, susitikimų bei pokalbių su juo vengė. Dėl apeliantės kaltės ieškovas neturėjo galimybių įvykdyti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir dėl to privalėjo pirkėjui sumokėti 300 Eur baudą už prievolės nevykdymą.
2. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad dėl jai nepateikto matavimų bylos egzemplioriaus ji neturėjusi galimybių įvykdyti visų savo prisiimtų įsipareigojimų, neatitinka tikrovės. Net ir neturėdama šio egzemplioriaus, apeliantė visgi atliko kadastrinius matavimus, nors ir neinformavusi apie tai ieškovo. Tai patvirtina, jog atsakovė turėjo galimybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus laiku, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kol ieškovas nesikreipė į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Ieškovas žalą patyrė dėl apeliantės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl bylos nagrinėjimo ribas sudaro tik apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Tam, kad būtų galima asmeniui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltę (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės).
Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas vienintelis klausimas - dėl skundžiamu sprendimu nustatyto ieškovui priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
Nagrinėjamu atveju ieškiniu V. Č. prašė priteisti iš atsakovės UAB Nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini) 614,19 Eur: kurią sudaro 400 Lt (115,85 Eur) ieškovo atsakovei sumokėta suma pagal Paslaugų sutartį, 300 Eur bauda pagal Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, 45,30 Lt (13,12 Eur) sumokėtų VĮ Registrų centras už žemės sklypo duomenų pakeitimą, 183,83 Eur turėtų kelionių išlaidų, 1,39 Eur laiško siuntimo išlaidų, žalos atlyginimo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino šį jo reikalavimą.
Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik savo nepagrįstais įsitikinimais dėl V. Č. patirtos žalos, neobjektyviai įvertino kai kurias ginčo aplinkybes.
Atsižvelgdamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Apeliantė teigia, jog kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos išlaidas, susijusias su V. Č. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties buvimu ar nebuvimu (sutartis notariškai nepatvirtinta). Nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo notariniai sandoriai gali būti vykdomi ir neatlikus kadastrinių matavimų, todėl sandoris galėjo neįvykti visai dėl kitų priežasčių, nei nurodo ieškovas. Apeliacinės instancijos tokius apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė (CK 6.165 str. 2 d.), tačiau notarine tvarka jos įforminti nebereikia. Pagal 2014 m. spalio 23 d. ieškovo su V. K. sudarytą Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas (t. y. ieškovas) įsipareigojo iki 2015 m. vasario 2 d. parduoti, o pirkėjas (t. y. V. K.) įsipareigojo iki tos pačios dienos nupirkti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kadastrinių matavimų byla. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad paminėta Preliminariosios sutarties sąlyga nevykdytina (CPK 12, 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo užtikrinti, jog pagrindinės sutarties sudarymo metu bus parengta kadastrinių matavimų byla. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta ne apeliantės nurodomais argumentais, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo notariniai sandoriai gali būti vykdomi ir neatlikus kadastrinių matavimų, todėl sandoris galėjo neįvykti visai dėl kitų priežasčių, nei nurodo ieškovas, o todėl, kad ieškovas negalėjo įvykdyti nurodytos preliminarios sutarties sąlygos –kartu su parduodamu žemės sklypu perduoti ir jo kadastrinių matavimų bylą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl didesnį žalos atsiradimą lėmusių ir paties ieškovo veiksmų. CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos investicijos“ v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2011; kt.). Apeliantės nurodytas aplinkybes, kad dėl ieškovo jai ne laiku pateiktos VĮ Registrų centro išvados (sprendimo) ir kadastrinių matavimų bylos ji neturėjusi galimybių įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų paneigia jos pačios veiksmai, kai net ir neturėdama kadastrinių martavimų bylos, pakartotinai ženklinimo procedūrą vykdė 2015-03-20. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog dėl būtent ieškovo kaltės apeliantė negalėjo tinkamai vykdyti savo prievolę ar ieškovas kokiais nors veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo/padidėjimo arba nesiėmė priemonių nuostolių sumažinimui.
Kitus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisako.
Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).
Iš apeliantės ieškovui, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 150 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB Nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt ) Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.