Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-448-357/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: 2A-448-357/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02019-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: E. B.
Atsakovas: viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“

Kategorijos

1.3.2.9.10.8Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)

Civilinė byla Nr. 2A-448-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02019-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.9.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad jos ir atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimas (duomenys neskelbtini)ir jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas; 2) grąžinti ją į darbą; 3) priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2017 m. liepos 23 d.) iki grąžinimo į darbą dienos; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria ji buvo priimta dirbti į medicinos psichologo pareigybę, nustatant 8,9 bazinio algos dydžio darbo užmokesčio koeficientą, 19 valandų darbo savaitę bei nustatant išbandymo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)Dirbti pradėjo (duomenys neskelbtini), darbą atliko sąžiningai, gerai. Iš direktoriaus ar padalinio vadovės gydytojos D. J. negavo jokių nusiskundimų, pastabų ar nuobaudų. 2018 m. liepos 20 d. atėjusi į darbą gavo direktoriaus įspėjamąjį raštą, kad po bandomojo laikotarpio ji atleidžiama. Konkreti atleidimo priežastis nebuvo nurodyta. (duomenys neskelbtini)Atsakovės direktoriaus įsakymu darbo sutartis su ja buvo nutraukta. Po darbo sutarties nutraukimo ji ne kartą kreipėsi į direktorių, gydytoją D. J., rajono merą, kadangi mano, jog darbo sutartis su ja buvo nutraukta neteisėtai. Raštu paprašiusi nurodyti jos atleidimo priežastį, iš gydytojos-(duomenys neskelbtini) D. J. gavo atsakymą, kad dėl priėmimo/atleidimo iš darbo sprendžia įstaigos vadovas. Atsakovės direktorius ją raštu informavo, kad padalinio vadovė gydytoja D. J. pageidavo, jog po bandomojo laikotarpio darbo sutartis su ja nebūtų pratęsta. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbdavys negali nutraukti darbo sutarties neišlaikius išbandymo termino deklaratyviai. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimu, darbdavio pareiga yra įrodyti nepatenkinamą darbuotojo darbą ar jo rezultatus. Jai jokių pastabų dėl darbo kokybės ar netinkamo elgesio nebuvo pareikšta, todėl darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su ieškove sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys susitarė dėl 1 mėnesio išbandymo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)2018 m. liepos 20 d. atsakovė ieškovei įteikė įspėjimą, kad pasibaigus išbandymo laikotarpiui ji iš darbo bus atleista. (duomenys neskelbtini)atsakovė priėmė įsakymą, kuriuo ieškovė atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 36 straipsnio 3 dalį. Atsakovė tinkamai atliko ieškovės atleidimo iš darbo procedūras, t. y. pagal DK 36 straipsnio 3 dalies nuostatas ją įspėjo apie atleidimą iš darbo prieš tris darbo dienas. Išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Šiuo atveju darbdavys išbandymo laikotarpiu pripažino, kad išbandymo rezultatai darbdaviui yra nepriimtini. Apie tai ieškovė buvo informuota gavusi įspėjimą, o tikslios priežastys buvo nurodytos teikiant informaciją darbo ginčų komisijai. Į ieškovės darbo vietą yra priimtas kitas asmuo, be to, ieškovės kandidatūra atsakovei yra netinkama, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti ją į darbą negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovės E. B. atleidimą iš darbo viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu. Negrąžino E. B. į darbą, laikant, kad tarp jos ir viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Priteisė iš atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ ieškovei 4 829,76 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei po 28,08 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 24 d.), taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nors 2018 m. liepos 20 d. įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei buvo įteiktas nepažeidžiant DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, t. y. prieš tris darbo dienas iki išbandymo laikotarpio pasibaigimo, jame nėra nurodytos ir detalizuotos priežastys, sąlygojusios darbo sutarties nutraukimą ir neigiamus išbandymo rezultatus, o tik apsiribota teisės normos, leidžiančios nutraukti darbo santykius dėl neigiamų išbandymo rezultatų, nurodymu. Atsakovė netgi ieškovei raštu pareikalavus nurodyti jos atleidimo iš darbo priežastis, jokių priežasčių konkrečiai neįvardino.

5. Vertindamas atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytas ieškovės atleidimo iš darbo priežastis teismas pažymėjo, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų realumą, atsakovė nepateikė. Atsakovės pateiktame darbuotojų darbo grafike pažymėta, kad ieškovė, priešingai nei nurodo atsakovė, dirbo penkias darbo dienas per savaitę, nuo 15.05 val. iki 19.05 val. Nenustatyta, kad ieškovė atsakovės būtų įspėta apie nustatyto darbo grafiko pažeidimus. Ieškovė atsakovės nebuvo pasirašytinai supažindinta su medicinos psichologo pareigų instrukcija. Taip pat byloje nėra duomenų, kad priimant į darbą ieškovei buvo keltas reikalavimas pateikti kompiuterinio raštingumo pažymėjimą, kad ji būtų buvusi supažindinta, jog reikės dirbti su konkrečia kompiuterine programa. Atsakovė neįrodė, kad ieškovei buvo suteiktas prisijungimo prie programos slaptažodis, kadangi rašytinių įrodymų apie tai byloje nėra, o ieškovė slaptažodžio gavimą neigia.

6. Teismas nesutiko, kad darbuotojas pats privalo prašyti suteikti jam slaptažodį ir apmokyti dirbti su informacine sistema, jei su tokia tvarka jis nebuvo supažindintas. Pažymėjo, kad laikotarpiu, kai ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), ji nei karto nebuvo įspėta apie netinkamus darbo rezultatus ar netinkamą elgesį. Liudytojos D. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi (dirba pas atsakovę padalinio vadove). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja anksčiau E. B. nesugebėjo nurodyti jokių jos darbo trūkumų, o apie juos prakalbo tik darbo ginčą nagrinėjant teisme.

7. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai apie tai, kad 2018 m. liepos 20 d. ieškovė nepriėmė pacientų, neatliko savo darbo funkcijų, o liepos 23 d. į darbą neatvyko, šioje byloje nesvarstytini, kadangi ieškovės elgesys šiomis dienomis jos atleidimo iš darbo neįtakojo, t. y. tuo metu, ką pripažino ir pati atsakovė, ji jau buvo priėmusi sprendimą atleisti ieškovę iš darbo neišlaikius išbandymo, ir ieškovei apie tai jau buvo įteiktas įspėjimas. Be to, ieškovės pareigų neatlikimo 2018 m. liepos 20 d. ir neatvykimo į darbą (duomenys neskelbtini)atsakovė niekaip neužfiksavo, dėl to pretenzijų ieškovei nereiškė.

8. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės kompetencija, manyti ją esant netinkamos kvalifikacijos. Pažymėjo, kad ieškovė medicinos psichologo pareigose dirba ir Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, kur pareigas eina nuo 2006 m. Šioje įstaigoje ieškovė drausminių nuobaudų neturi, jai buvo pareikšta padėka už labai gerą pareigų vykdymą, suteiktą pagalbą ir dėmesį pacientui. Ieškovė pateikė įrodymus, kad yra dalyvavusi savo specialybės mokymuose, turi Europos psichiatrijos psichologo sertifikatą.

9. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, jog darbuotoja netinkamai atliko savo pareigas ar jų neatliko iš viso, kad kaip kitaip pažeidė darbo drausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažino, jog ieškovė iš darbo atleista be pakankamo teisinio pagrindo.

10. Teismas nurodė, kad pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas ieškovei iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. I. R. (duomenys neskelbtini) neišdirbo trijų mėnesių, todėl apskaičiuotinas jos vidutinis dieninis darbo užmokestis pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas) 5.4 papunktyje nustatytas taisykles. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog už liepos mėnesį ieškovei priskaičiuotas 421,16 Eur darbo užmokestis (b. l. 55). Liepos mėnesį ieškovė dirbo 15 dienų, todėl jos vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 28,08 Eur. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistinas 4 829,76 Eur vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iš darbo (2018 m. liepos 24 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (28,08 Eur x 172 darbo dienų) bei po 28,08 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 24 d.), taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo teisiškai svarbias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste, kai ieškovė praleido procedūrinį termino dėl kreipimosi į DGK ir dėl to nepasisakė.

11.2. Ieškovė iš darbo atleista ne dėl darbo drausmės pažeidimų, o dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Įstatymas nereikalauja, kad darbdavio išvada dėl darbuotojo darbo rezultatų būtų objektyvi ir pagrįsta įrodymais. Atleisti darbuotoją DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu pakanka subjektyvios darbdavio nuomonės apie darbuotojo darbo rezultatus.

11.3. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus, nukrypo nuo teismų praktikos, kurios formuoja įrodinėjimo taisykles analogiškuose bylose.

11.4. Atsakovas savo poziciją įrodinėjo liudytojos D. J. pagalba, tačiau teismas liudytojos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertino kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Toks teismo įrodymų vertinimas pažeidžia šalių lygiateisiškumą ir rungimosi principą, kadangi buvo užkirstas kelias remtis liudytojų parodymais, kurie yra atsakovo darbuotojai. Antra, teismas bet kokį atsakovo pateiktą įrodymą vertino kaip subjektyvų, nors realiai tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas pats įpareigojo atsakovą raštu pateikti papildomus įrodymus, tame tarpe patvirtinimą dėl slaptažodžio suteikimo. Atsakovo direktorė raštu patvirtino apie slaptažodžio suteikimą. Net atsakovei per paskutinį teismo posėdį pripažinus, kad yra gavusi slaptažodį, tačiau su programa nedirbo, nes nemokėjo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

11.5. Atsakovė norėdama nutraukti darbo santykius pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neprivalėjo taikyti drausminių nuobaudų. Šiuo atveju, atsakovui užteko susidaryti nuomonę įvertinant ieškovės nurodytą elgesį ir įvertinti kaip priešingą įstaigos interesams, kas įtakojo darbdavio apsisprendimą dėl ieškovės išbandymo.

11.6. Nors ieškovė nebuvo supažindinta su medicinos psichologo pareigų instrukcija, tačiau ji privalėjo vykdyti LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr.V-657, kurio 2.4. punkte nurodyta, duomenys, susiję su paciento sveikata ir jos priežiūra, vadovaujantis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo 2018 m. kovo 1 d.. Taigi, darbdavys turėjo teisėtą lūkestį, kad ieškovė atėjusi iš analogiškos sveikatinimo įstaigos mokės dirbti su visomis darbinėmis sistemomis, tačiau išbandymo laikotarpiu paaiškėjo, kad ieškovė su šia sistema nedirba.

11.7. Darbo santykiai tarp šalių tęsėsi trumpą ilgą laiką (vieną mėnesį), pasibaigus darbo santykiams darbdavys pilnai atsiskaitė su ieškove. Ieškovė vietoj savo pažeistų teisių teisinės gynybos pasirinko neteisines gynybos priemones, kreipdamasi į trečius asmenis dėl įtakos atsakovo vadovui, kad būtų atšauktas jai nepalankus įsakymas. Dėl tokio ieškovės elgesio nepagrįstai buvo praleistas procedūrinis terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Dėl ieškovės kaltės užsitęsė darbo bylos nagrinėjimas, todėl tariamos pravaikštos laikas susidarė dėl jos netinkamo procesinio elgesio. Antra vertus, ieškovės darbas pas atsakovą buvo antraeilis, todėl tariamos prastovos metu ji gavo pajamas. Kita vertus, atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ir papildomų pajamų, atsakovo veikla yra finansuojama pagal jo teikiamų socialinių paslaugų apimtį, dėl ieškovei mokėto darbo užmokesčio VDU už priverstinės pravaikštos laiką gali būti vertinama kaip didelė, galinti turėti neproporcingų padarinių įstaigos veiklai suma. Dėl nurodytų priežasčių galima teigti, kad kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis prieštarauja teisingumo principui, iš esmės yra neproporcingas, sukels sunkių neigiamų padarinių, t.y. pagrindas teismų praktikoje suformuluotų sąlygų kompensacijos dydį mažinti.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš apeliantės 484 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimą apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Kokie konkrečiai yra išbandymo rezultatai, kada ir kaip jie nustatyti, kodėl jie darbdaviui nepriimtini, ir ar tas nepriimtinumas susijęs su darbo funkcijomis, kas jį konkrečiai nustatė, kaip toks nustatymas įformintas, ar su tokiomis aplinkybėmis supažindinta ieškovė ir kita reikšminga informacija, nei atskleista, nei pateikti su tuo susiję įrodymai.

12.2. Iš ginčų komisijos 2018-10-31 sprendimo matyti, jog jokių įrodymų dėl išbandymo „nepriimtinumo darbdaviui“ darbo ginčų komisijai irgi nebuvo pateikta. Vienintelis atsakovės motyvas - „pasibaigus bandomajam laikotarpiui, psichikos sveikatos centro vadovė D. J. pageidavo, kad sutartis su ieškove nebūtų pratęsta, nes vadovės netenkino ieškovės darbo stilius ir kokybė“. Toks atsakovės deklaratyvus motyvas fiksuotas ir minėtame darbo ginčų komisijos 2018-10-31 sprendime. Atsakovė ir darbo ginčų komisijai neteikė nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė, vykdydama darbo pareigas, būtų netinkamai vykdžiusi pareigas, kad būtų nustatyti nepatenkinami išbandymo rezultatai.

12.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teisme buvo užkirstas kelias remtis liudytojos D. J. pagalba. Ši liudytoja prieš duodama parodymus susipažino su visa bylos medžiaga, ką atsakovė pripažino, todėl ieškovė nurodė teismui, jog tokiu atveju ši liudytoja nebegalėtų būti apklausiama. Tačiau teismas tenkino atsakovės prašymą dėl šios liudytojos apklausos bei ją teismo posėdyje apklausė ir jos parodymus visumoje su kitais įrodymais įvertino. Todėl atmestini atsakovės teiginiai apie lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimą. Kaip teisingai nurodė teismas, ši liudytoja, kada ieškovė dirbo pas atsakovę, nesugebėjo nurodyti jokių jos darbo trūkumų, o apie tariamus trūkumus prakalbo tik darbo ginčą nagrinėjant teisme.

12.4. Atsakovė darbo ginčų komisijoje ir atsiliepime į ieškinį iš viso nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės įgūdžiais naudotis kompiuterinėmis programomis, su pacientų skaičiumi, su tariamu darbo grafiko nesilaikymu. Tokie deklaratyvūs atsakovės teiginiai buvo nurodyti tik jau teismo posėdyje teisminio nagrinėjimo metu. Toks atsakovės elgesys jau ginčo eigoje „sugalvojant“ priežastis, kodėl ieškovė esą neišlaikė išbandymo termino, yra nesąžiningas, vertintinas aiškiai „siurpriziniu“ ieškovės atžvilgiu. Teismui pareikalavus, kad atsakovė pateiktų dokumentus, susijusius su tuo, kaip ieškovė buvo supažindinta su programine įranga bei kada, atsakovė tokių dokumentų nepateikė. Kas ieškovei suteikė slaptažodį, kas suteikė prisijungimo duomenis bei kada ir kokiu būdu visi tie veiksmai padaryti bei kas tai įrodo – atsakovė jokių įrodymų nepateikė.

12.5. DK, galiojusio iki 2017-10-01, 141 straipsnis reglamentavo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, tuo tarpu galiojantis DK 218 straipsnis, kuriuo ir rėmėsi teismas priimdamas 2019-03-29 sprendimą, reglamentuoja sprendimus dėl neteisėto atleidimo ar nušalinimo iš darbo, taigi atsakovės nurodyta bei teismo sprendime nurodytos teisės normos reglamentuoja visiškai skirtingus teisinius santykius. Atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikant DK 141 straipsnį yra išaiškinta teismo diskrecija, bet ne pareiga, mažinti išmoką darbuotojui su kuriuo darbdavys vėluoja atsiskaityti. Galiausiai, atsakovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse darbuotojui išmokėtos išmokos, dėl vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju buvo mažintos nežymiai arba proporcingai darbuotojai nesumokėtai darbo užmokesčio daliai. Šiuo metu galiojančio DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas konkretus išmokos dydis ir nenurodyta jokių pagrindų, kurie sudarytų pagrindą šią išmoką sumažinti.

12.6. Atmestini ir atsakovės teiginiai dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio – ieškovė nedelsiant ėmėsi ginti savo pažeistas teises, pradžiai spręsdama ginčą tarpusavyje su buvusiu darbdaviu, o to nepavykus – darbo ginčų komisijoje, o vėliau – teisme.

12.7. Tai, jog atsakovė yra viešoji įstaiga, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu netaikyti DK 218 straipsnio 4 dalies. Atsakovė nepateikė jokio įrodymo, kad teismo sprendimas jai sukels sunkių neigiamų padarinių. Įstatymas atsakovei, kaip viešajai įstaigai, jokių privilegijų taikant DK 218 straipsnio 4 dalį, neįtvirtina. Tai, kad ieškovė ginčo nagrinėjimo metu dirbo kitoje darbovietėje, gavo pajamas, niekaip nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą. Be to, DK 218 straipsnio 4 dalis nenumato išmokos darbuotojui mažinimo, jei jis ginčo metu gauna kitas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė E. B. ir atsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės L. M., sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti neterminuotam laikotarpiui (duomenys neskelbtini), nustatant 19 valandų darbo savaitę, 8,9 bazinio algos dydžio darbo užmokesčio koeficientą. Darbo sutarties 5 punktu šalys sutarė dėl ieškovės išbandymo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) direktorės L. M. (duomenys neskelbtini)įsakymu ieškovė buvo priimta į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybę nuo (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį, mokant 589,62 Eur mėnesinį atlyginimą, nustatant pareigybės vieneto dydį – 0,5 etato (19 valandų per savaitę). Su medicinos psichologo pareigų instrukcija ieškovė pasirašytinai supažindinta nebuvo, jai pasirašytinai nebuvo suteiktas prisijungimo prie ŠRASPĮ informacinės sistemos slaptažodis. Darbo vadovas ieškovei paskirtas nebuvo. 2018 m. liepos 20 d. ieškovei buvo įteiktas laikinai einančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas A. J. pasirašytas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodoma, kad pasibaigus išbandymo terminui, (duomenys neskelbtini )su ieškove sudaryta darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 36 straipsnio 3 punktą. Susipažinusi su įspėjimu E. B. parašė pastabą, kurioje be kita ko nurodė, kad iš darbo išeina 2018 m. liepos 20 d. Ieškovės E. B. pareigų atlikimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) rašytinių pastabų dėl jos darbo kokybės, netinkamų rezultatų, nepateikė. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą neatnaujinus prašymo pateikimo termino.

Dėl praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją

16. Pagal DK 289 straipsnio 1 dalį darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje nurodoma, kad kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas nėra laikytinas ieškinio senaties terminu (DK 15 str., 16 str.). Šiam terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės Darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis ir taip pat gali būti atnaujinamas, pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/701/2016).

17. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas darbo teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti ieškinį ar spręsti dėl ieškovės praleisto termino kreipiantis į darbo ginčų komisiją.

Dėl bylos esmės

18. Apeliantas teigia, jog įstatymas nereikalauja, kad darbdavio išvada dėl darbuotojo darbo rezultatų būtų objektyvi ir pagrįsta įrodymais. Atleisti darbuotoją DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu pakanka subjektyvios darbdavio nuomonės apie darbuotojo darbo rezultatus. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus, nukrypo nuo teismų praktikos, kuri formuoja įrodinėjimo taisykles analogiškose bylose. Atsakovas savo poziciją įrodinėjo liudytojos D. J. pagalba, tačiau teismas liudytojos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertino kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Toks teismo įrodymų vertinimas pažeidžia šalių lygiateisiškumą ir rungimosi principą, kadangi buvo užkirstas kelias remtis liudytojų, kurie yra atsakovo darbuotojai, parodymais.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi, darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Atleidimo iš darbo tokiu atveju sąlyga – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai. Išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, o jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Tam galima naudotis tarnybinio patikrinimo medžiaga, darbuotojų, klientų ar institucijų rašytiniais skundais, pareiškimais, paaiškinimais, darbuotojų ar kitų asmenų žodiniais parodymais, vaizdo ar garso įrašais ir pan.

20. Kilus ginčui dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, teismo pareiga apsiriboja patikrinimu, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, taip pat, ar nebuvo pažeista atleidimo iš darbo šiuo pagrindu tvarka. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. pakanka įrodymų, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

21. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

22. Kaip jau minėta, jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei nebuvo nurodytos ir detalizuotos priežastys, sąlygojusios darbo sutarties nutraukimą ir neigiamus išbandymo rezultatus, o tik apsiribota teisės normos, leidžiančios nutraukti darbo santykius dėl neigiamų išbandymo rezultatų, nurodymu. Atsakovė netgi ieškovei raštu pareikalavus nurodyti jos atleidimo iš darbo priežastis, jokių priežasčių konkrečiai neįvardino. Ir tik bylą nagrinėjant teisme, teismo posėdžio metu, buvo įvardintos tikslesnės galimos ieškovės atleidimo iš darbo priežastys – atsakovės netenkino ieškovės darbo rezultatai, kadangi ji priėmė mažai pacientų, nesinaudojo kompiuterine programa, nesilaikė darbo grafiko. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, minėtas atsakovės nurodytas atleidimo aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio.

23. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė atsakovės būtų įspėta apie nustatyto darbo grafiko pažeidimus. Ieškovė atsakovės nebuvo pasirašytinai supažindinta su medicinos psichologo pareigų instrukcija. Taip pat byloje nėra duomenų, kad priimant į darbą ieškovei buvo keltas reikalavimas pateikti kompiuterinio raštingumo pažymėjimą, kad ji būtų buvusi supažindinta, jog reikės dirbti su konkrečia kompiuterine programa. Atsakovė neįrodė, kad ieškovei buvo suteiktas prisijungimo prie programos slaptažodis, kadangi rašytinių įrodymų apie tai byloje nėra, o ieškovė slaptažodžio gavimą neigia.

24. DK 27 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojai turi būti supažindinti su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Pagal 42 straipsnio 4 dalį, darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo argumentu, kad darbuotojas pats privalo prašyti suteikti jam slaptažodį ir apmokyti dirbti su informacine sistema, jei su tokia tvarka jis nebuvo supažindintas.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodyto LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-657 patvirtinto Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad šis aprašas taikomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, dalyvaujančioms E. sveikatos sistemos plėtros projektuose, finansuojamuose iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų. Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad už tinkamą minėto aprašo vykdymą tiesiogiai atsakingos būtent sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turi pareigą supažindinti savo darbuotojus su apraše nustatytomis taisyklėmis.

26. Samdančio asmens darbuotojai gali būti apklausiami kaip liudytojai civilinėse bylose dėl kitų darbuotojų atleidimo iš darbo, jeigu jie atitinka liudytojui keliamus reikalavimus ir nėra aplinkybių, dėl kurių jie negali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 2 dalis), svarbu, kad jiems gali būti žinomos aplinkybės, susijusios su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad liudytojos D. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra subjektyvūs, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi (dirba pas atsakovę padalinio vadove). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau nebuvo nurodomi E. B. darbo trūkumai, kurie įvardinti tik darbo ginčą nagrinėjant teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas ir įvertindamas minėtos liudytojos parodymus visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste (CPK 185 straipsnis).

27. Atsižvelgus į visų byloje surinktų, iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieštaravimus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog ji turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, jog darbuotoja netinkamai atliko savo pareigas ar jų neatliko iš viso, ar kaip kitaip pažeidė darbo drausmę.

29. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

30. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 5.4. papunkčiu, ieškovei iš atsakovės priteisė 4 829,76 Eur vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iš darbo (2018 m. liepos 24 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (28,08 Eur x 172 darbo dienų) bei po 28,08 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 24 d.), taikant penkių darbo dienų savaitės darbo režimą.

31. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tai, jog atsakovė yra viešoji įstaiga, bei tai, kad ieškovė ginčo nagrinėjimo metu dirbo kitoje darbovietėje, gavo pajamas, niekaip nesudaro pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą. Be to, DK, galiojusio iki 2017-10-01, 141 straipsnis reglamentavo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, tuo tarpu galiojantis DK 218 straipsnis, kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, reglamentuoja, kokius sprendimus dėl neteisėto atleidimo ar nušalinimo iš darbo gali priimti darbo ginčą nagrinėjantis organas. Taigi, atsakovės nurodytos teisės normos šiuo atveju negalioja, o atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikant DK 141 straipsnį yra išaiškinta teismo diskrecija, ne pareiga, mažinti išmoką darbuotojui su kuriuo darbdavys vėluoja atsiskaityti.

32. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio užsitęsė pravaikštos laikas. Byloje nustatyta, kad ieškovė, siekdama ginti galimai pažeistas savo teises, tinkamai disponavo įstatymuose numatytomis procesinėmis teisėmis.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo (vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi) iš atsakovės ieškovės naudai priteistas su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų dydis nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo mažinti šių priteistų išmokų dydžio.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 484 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. B. iš atsakovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius