Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. T. ieškinį atsakovei I. D. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-01 antstolio Irmanto Gaidelio vykdomoje byloje Nr. 0008/12/01129 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 158201604011129/12, ieškovas tapo aukciono laimėtoju ir gyvenamųjų patalpų - , savininku. Įrašas, dėl nuosavybės teisės, viešajame registre padarytas nuo 2016-04-07. Iki nurodyto priverstinio aukciono bute gyveno ir šiuo metu gyvena buvusi buto savininkė I. D. A.. Atsakovė su ieškiniu pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą, bet 2018-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-871-807/2018 jos ieškinys atmestas ir Vilniaus apygardos teismo 2019-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-518-258/2019 sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl pažeistų nuosavybės teisių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-273/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nėra buto esančio - savininkė. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, nuo 2016-04-01 butas esantis - nuosavybės teise priklauso ieškovui A. T.. Atsakovė, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (-) be jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir tuo pažeidė ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra ir nevaržomai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis). Byloje nėra duomenų kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 str.).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą bei vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, spręstina, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovė iškeldintina iš ieškovui priklausančio buto.

Dėl dalies sprendimo vykdymo skubiai.

CK 283 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė gyvena ieškovo bute, neatlygintinai, nors ieškovas nesuteikė tokios teisės atsakovei, taip pat atsakovė nemoka komunalinių ir kitų su butu susijusių mokesčių, todėl įsiskolinimas už komunalines ir kt. paslaugas auga – ieškovas patiria turtinę žalą, kuri kiekvieną dieną didėja. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų mokėjusi komunalinius ir kt. mokesčius už butą esantį - , kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė už buto nuomą mokėtų ieškovui nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių dalyje dėl iškeldinimo vykdyti skubiai tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę I. D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio - su visu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės I. D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas už akių dalyje dėl iškeldinimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.