Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens A. G. vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. G., M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2023 m. gruodžio 6 d. gautas ir 2023 m. gruodžio 7 d. priimtas pareiškėjos J. G. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens A. G. vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys A. G., M. G., kuriuo ji prašo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po jo tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti; J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), globotinio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu (e. b. l. 1-4)

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. turi psichikos sutrikimų, dėl kurių negali tinkamai suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. 2021 m. sausio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-120-630/2021 (toliau - Sprendimas) A. G. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose, įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), srityse. Sprendimu A. G. globėja ir turto administratore buvo paskirta jo motina J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - pareiškėja). A. G. tėvas J. G. testamento nesudarė, todėl po jo mirties atsiradęs palikimas yra paveldimas pagal įstatymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu A. G. yra pirmos eilės įpėdinis ir paveldint pagal įstatymą gali paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Taigi Pareiškėja tapusi sūnaus A. G. globėja ir turto administratore, siekdama apsaugoti jo interesus ir tinkamai vykdydama globėjos bei turto administratorės pareigas, gali ir privalo po J. G. mirties atsiradusį palikimą priimti neveiksnaus sūnaus vardu. Kaip jau buvo minėta (duomenys neskelbtini) mirė A. G. tėvas J. G.. Testamento jis nepaliko, todėl po jo mirties atsiradęs palikimas yra paveldimas pagal įstatymą, o A. G., būdamas pirmos eilės įpėdiniu, gali paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnio nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje 2-21478-886/2013). A. G. praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Kaip jau buvo minėta jis turi psichikos negalią, dėl kurios jis negali suprasti ir valdyti savo veiksmų. Tai neabejotinai patvirtina civilinėje byloje Nr. e2YT-120-630/2021 nustatytos ir Sprendime aprašytos aplinkybės. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad mirus tėvui savarankiškai realizuoti savo teisę paveldėti jo turtą A. G. tiesiog negalėjo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vykdydama globėjos pareigas ir siekdama priimti palikimą, A. G. vardu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, prašydama suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus sūnaus vardu. Tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-10500 Pareiškėjos prašymo netenkino ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai nesuteikė. Taigi Pareiškėja buvo priversta atstovą samdytis savo lėšomis. Sutartį dėl teisinių paslaugų su manimi Pareiškėja sudarė tik 2023 m. lapkričio 27d., todėl gauti teismo leidimą ir priimti palikimą neveiksnaus sūnaus vardu, nepasibaigus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytam trijų mėnesių terminui, Pareiškėja nebespėjo. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, kad nagrinėjamu atveju terminą po motinos mirties atsiradusiam palikimui priimti A. G. praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi jis turi būti atnaujintas. Kaip jau buvo minėta Sprendimu neveiksnaus A. G. globėja ir turto administratore buvo paskirta Pareiškėja. CK 5.56 straipsnis numato, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Vadovaudamasis CK 3.240 straipsnio 2 dalimi sudarydamas sandorius globėjas turi veikti ne savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o būtent išskirtinai globotinio interesais, todėl ketinamas sudaryti sandoris ne tik neturi prieštarauti globotinio interesams, bet turi būti jam naudingas (CK 3.244 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 3.244 straipsnio 3 dalimi teismo leidimas reikalingas visais atvejais, kai prašoma išduoti leidimą sudaryti sandoriui dėl globotinio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį, nepriklausomai nuo daikto vertės, kadangi globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Po A. G. tėvo mirties liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamų rašytinių įrodymų palikimą sudarantis turtas nebuvo ir nėra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, jis nėra areštuotas. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad palikimo priėmimas niekaip nepakenks A. G. interesams, o kaip tik bus jam ekonomiškai naudingas (e. b. l. 1-4)

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl termino priimti palikimą pratęsimo.

Pareiškėja prašo pratęsti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos globotinio neveiksnaus sūnaus A. G. tėvo J. G. mirties.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).

Pareiškėjos prie prašymo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. G. yra A. G. tėvas (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), e. b. l. 7 ); jis mirė (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), e. b. l. 8). Neveiksniu A. G. buvo pripažintas 2021 m. sausio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-120-630/2021 (e. b. l. 11-17), bei juo pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje, dėl ko jis šiuo metu negali savarankiškai įgyvendinti savo teisės priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tuo pačiu teismo sprendimu pareiškėja J. G. pripažinta neveiksniu pripažinto A. G. globėja. Mirusiojo J. G. palikimą priėmė pas notarą suinteresuoti asmenys A. G. ir M. G. (e. b. l. 18-19). Šiais paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po savo tėvo J. G. mirties A. G. per tris mėnesius nepriėmė palikimo pas notarą dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi yra pripažintas neveiksniu paveldėjimo santykių srityje buvo, dėl ko pats savarankiškai negalėjo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Jam nustačius neveiksnumą, vadovaujantis CK 5.56 straipsniu, jo vardu priimti palikimą turėjo jo globėja pareiškėja J. G., kuri yra jo globėja. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau ji jai nebuvo suteikta laiku, dėl ko negalėjo priimti palikimo laiku, kadangi buvo tam būtinas teismo leidimas, o kai kreipėsi į teismą leidimo, praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą.

Pareiškėjos pateiktų dokumentų originalų ir yra kopijų, patvirtintų advokato, tikrumas abejonių nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nekelia, todėl teismas įvertinęs jų liečiamumą, patikimumą ir pakankamumą, juos pripažįsta įrodymais byloje, ir daro išvadą, kad pareiškėja jais įrodė, kad ji yra savo sūnaus A. G., pripažinto neveiksniu paveldėjimo teisiniuose santykiuose globėja, po tėvo J. G. mirties pareiškėjos globotiniui A. G. atsirado palikimas - nekilnojamas turtas, kurį jis turi teisę paveldėti. A. G. po savo tėvo mirties dėl objektyvių priežasčių –neveiksnumo negalėjo pats realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, jo vardu priimti palikimą turėjo pareigą jo globėja pareiškėja tik gavusi teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis). Palikimo priėmimo terminas suėjo (duomenys neskelbtini), pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo (duomenys neskelbtini) terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. 8 dienas dėl objektyvių priežasčių. Teismas termino atnaujinimą sprendžia išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Asmenų prieštaraujančių termino atnaujinimui nėra. Nuosavybės teisės liudijimas kitiems paveldėtojams nėra išduotas, todėl teismo sprendimas niekaip nepaveiks civilinių santykių stabilumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra priežasčių netenkinti pareiškimo, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis) A. G., o pareiškėjai išaiškintina, kad vadovaujantis CK 5.56 straipsniu, jo palikimą priima ji veikdama jo vardu.

IV. Dėl teismo leidimo išdavimo.

Neveiksnių šioje srityje (paveldėjimo santykių) asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje A. G. buvo pripažintas 2021 m. sausio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-120-630/2021 (e. b. l. 11-17). Tuo pačiu sprendimu A. G. globėja paskirta jo motina pareiškėja J. G., todėl neveiksniu pripažinto A. G. vardu palikimą turėtų priimti jo globėja paskirta pareiškėja, gavusi teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, 3.244 straipsnio 3 dalis).

Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Byloje nenustatyta, kad palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas būtų apsunkintas suvaržymais ( nekilnojamojo turto registro duomenys, e. b. l. 20-24, turto arešto aktų registro duomenys e. b. l. 25), todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Įvertinus tai, kad palikėjas kreditorių neturėjo, o palikimo priėmimas pagal turto apyrašą pareikalautų papildomų lėšų, globėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nesudarant turto apyrašo (CK 3.244 straipsnis, 5.52 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos J. G. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą priimti neveiksnaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose savo globotinio sūnaus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą atsiradusį po tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, likusioje dalyje nutartis neskundžiama.