- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-930-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03685-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-930-252-2017
Regina Eltermanienė Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03685-2010-1
2017 m. gruodžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2085-728-2012 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijai dėl įpareigojimo privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2085-728/2012 tenkino ieškovės B. K. ieškinį ir pripažino ieškovei nuomininkės teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo jų suteikimo naudotis, t.y. 1993-10-14 dienos. Atsakovės priešieškinį dėl iškeldinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-07 sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-26 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį atmetė, o tenkino priešieškinį- iškeldino B. K. su visu jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-10-07 sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai ir patenkintas priešieškinys, panaikino ir nutarė ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti ieškovei B. K. nuomininkės teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2009-05-07. Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-11-22 prašymu kreipėsi į teismą dėl 2012-01-26 sprendimo civilinėje byloje išaiškinimo. Nurodė, kad savivaldybė šį teismo sprendimą įvykdė 2014-06-30 priimdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1737, kuriuo išnuomojo B. K. socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-07-07 su B. K. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N14/1585. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės prašymu 2015-11-06 išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis R. Kamarauskas 2015-11-19 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir sumokėti paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Dėl šio patvarkymo savivaldybė kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti antstolio R. Kamarausko 2015-11-19 raginimą bei priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Teismas tenkino savivaldybės skundą ir panaikino priimtą 2015-11-19 antstolio raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir sumokėti vykdymo išlaidas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-980-661/2016 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir savivaldybės skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Savivaldybės administracija 2016-05-27 kreipėsi į antstolį, kad pastarasis sustabdytų vykdomąją bylą ir kreiptųsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, t.y. kokios formos nuomos sutartis turėtų būti sudaryta su ieškove B. K.. Antstolis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo nesikreipė ir nurodė, kad gautas B. K. prašymas, kuriuo ji nurodė, kad būtinybės kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo nėra, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis yra visiškai aiški. Savivaldybės administracijoje buvo gautas 2016-11-09 antstolio aktas dėl įpareigojimo nevykdymo, kuris kartu su byla yra persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl klausimo išsprendimo dėl sprendimo neįvykdymo. Kadangi ginčas yra kilęs tarp savivaldybės ir B. K. dėl tinkamo sprendimo įvykdymo, todėl prašė išaiškinti kokios formos nuomos sutartis turi būti sudaryta su B. K. – būsto nuomos ar Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis ir kokia konkreti įstatymo ar kito teisės akto norm,a taikytina sudarant teismo nurodytos formos nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino ir išaiškino sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2085-728/2012, kad su B. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį. Teismas pasisakė, jog ginčas liko dėl to ar teisingai yra įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2085-728/2012, kuris išduotas 2014-04-17 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu, nei minėta Aukščiausiojo teismo nutartimi, nepripažino, kad B. K. teisę nuomoti ginčo gyvenamąsias patalpas įgijo LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti(modernizuoti) įstatymo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos aplinkybės, kad B. K. atitinka sąlygas, būtinas teisei į socialinį būstą įgyti, todėl nuomos sutarties sąlygos neprivalo būti analogiškos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygoms. Todėl teismas sprendė, kad nėra draudimo su ieškove sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties. Teismas atsižvelgęs į tai, kad B. K. nuomininkės teisės pripažintos nuo 2009-05-07, o nuo 2003-01-01 įsigaliojo LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti(modernizuoti) įstatymas – su asmenimis, kurie teisę nuomotis savivaldybės gyvenamąsias patalpas įgijo po 2002-12-31 sudaromos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu B. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo į teismą, priėmusį tą sprendimą. Apeliantė skundo turinyje išdėstė faktines bylos aplinkybes ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui 2016-05-27 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nurodė, kad pirmos instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja LAT 2014-04-17 nutartyje Nr. 3K-3-225/2014 išdėstytai pozicijai, kur nurodyta, jog“ Vien ta aplinkybė, kad butas priklauso savivaldybei, savaime nereiškia, jog toks būstas turi socialinio būsto statusą, o jame gyvenantiems nuomininkams taikomos socialinio būsto nuomos sąlygos“. Taip pat pažymėjo, kad aiškinti teismo sprendimo turinį, turi teisę tik tas teismas, kuris priėmė sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismas atsisakė aiškinti LAT nutarties turinį priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2014.Apeliantė taip pat nurodė, kad vieną kartą Vilniaus apygardos teismui jau išnagrinėjus šį ginčą, kilusį dėl LAT 2014-04-17 nutarties byloje Nr. 3K-3-225/2014 aiškinimo, žemesnės instancijos teismas neturi teisės aiškinti Aukščiausiojo Teismo sprendimo jo turinio aspektu, todėl priimta nutartis yra neteisėta. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-16 nutartį. Administracija atsiliepime nurodė tuos pačius motyvus dėl sprendimo išaiškinimo kaip ir prašyme išaiškinti sprendimą, akcentuodama tą aplinkybę, kad pasikeitus teisės aktams nuo m2003 metų savivaldybė turi tik socialinius būstus, todėl jokių kitokių nuomos sutarčių sudaryti neturi galimybių. Nurodo, kad apeliantė yra praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, nes paprastai prašymai dėl sprendimų išaiškinimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešant suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės(CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-17 nutartyje spręsdamas ginčą tarp šalių dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių lengvatinę teisę privatizuoti patalpas pagal valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad tarp Vilniaus savivaldybės administracijos ir apeliantės yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai ir todėl įpareigojo savivaldybę sudaryti su apeliante patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-06-30 priėmė įsakymą Nr. 30-1737, kuriuo nutarė išnuomoti B. K. socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), o 2014-07-07 šio įsakymo pagrindu su apeliantė buvo pasirašyta minėto socialinio būsto nuomos sutartis.Apeliantė 2015-11-06 išsiėmė vykdomąjį raštą šioje civilinėje byloje, nes manė, kad teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, nes su ja nesudaryta nuomos sutartis, o sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis. Vykdomasis raštas pateiktas vykdymui antstoliui R. Kamarauskui, kurio patvarkymą dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir raginimo savivaldybei išsiuntimo bei vykdymo išlaidų paskaičiavimo ginčijo Vilniaus savivaldybės administracija. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-27 nutartimi panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-20 nutartį dėl 20 punkte nurodytų antstolio priimtų procesinių dokumentų, atmetė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų, todėl liko galioti antstolio priimti patvarkymai dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti, raginimo išsiuntimo ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo. Apeliantė nurodydama faktines bylos aplinkybes atskirajame skunde, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas byloje dėl antstolio veiksmų yra konstatavusi, kad aiškinti teismo nutarties turinį turi teisę tik tas teismas, kuris ir priėmė tą nutartį, todėl pirmos instancijos teismas, skundžiamojoje nutartyje negalėjo aiškinti 2014-04-17 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties turinio.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas, esant Vilniaus apygardos teismo 2016-05-27 nutarčiai sprendžiant ginčą dėl sprendimo vykdymo dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, negalėjo kitaip aiškinti Aukščiausiojo teismo nutarties turinio, nei tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-04-17 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje analizavo ir pasikeitusius teisės aktus dėl nuomos teisinių santykių ir panaikindamas Vilniaus apygardos teismo nutartį, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė labai aiškų sprendimą, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su apeliantę patalpų nuomos sutartį.Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.Pateiktame prašyme Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo išaiškinti jai kokios formos nuomos sutartį ji turėtų sudaryti su apeliante ir kokia konkreti įstatymo ar kito teisės akto norma taikytina sudarant teismo nurodytinos formos nuomos sutartį, t.y. prašo išaiškinti kasacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, t. y. pateikti platesnius nutarties argumentus bei motyvus ir paaiškinti, koks įstatymas turėtų būti taikomas. Ieškovės prašymas išaiškinti teismo nutarties motyvuojamąją dalį neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies. Teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų(LAT 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006).Tokiu būdu, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas kasacinio teismo nutarties motyvuojamąją dalį nesilaikė CPK normų ir todėl priėmė neteisėtą nutartį. Tiek prašomas išaiškinti 2012-01-26 teismo sprendimas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-17 nutarties rezoliucinės dalys yra aiškios ir jų aiškinimo CPK 278 str. pagrindu nereikia. Teismo sprendimo vykdymas yra aiškus.Vilniaus miesto savivaldybės prašymas nurodyti kokios formos turėtų būti sudaryta nuomos sutartis nėra sprendimo aiškinimo pagrindas numatytas CPK 278 straipsnyje, taip pat teismas aiškindamas sprendimus nėra įpareigotas ir negali skolininkui nurodyti teisės akto ar kito įstatymo, kurio skolininkas turėtų vadovautis vykdydamas teismo sprendimą. Taikomas teisės aktas sprendžiant ginčą yra nurodytas, pritaikyta materialinės teisės norma, kurios pagrindu ir buvo tenkintas apeliantės ieškinys. Todėl jau paties prašymo išaiškinti teismo sprendimą keliamas reikalavimas neatitinka CPK 278 straipsnio reikalavimų. Apeliantė prašyme nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinęs nutartį turėtų išspręsti klausimą iš esmės, t.y. išaiškinti Vilniaus miesto savivaldybei teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl nutarties išaiškinimo.Toks apeliantės prašymas neatitinka pateikto prašymo esmės, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė jai išaiškinti teismo sprendimą, todėl klausimo iš esmės išsprendimas gali būti tik atmetant pateiktą prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Kokios nors teisės išaiškinimas skolininkui nėra apeliacinio teismo atsirojo skundo nagrinėjimo objektas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-16 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo išaiškinimo atmesti.