Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-06
Bylos Nr.
1A-339-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuviene
Nuteistasis
R. Š., S. Ž.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Kategorijos
  • 1.1.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešejas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-113/2010

Teisejas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.10.;

1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.3.2.2. (S)KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsejo 2 d.

Klaipeda

Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teiseju Daliaus Jocio, Violetos Miliuvienes,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Betkiui,gynejams advokatams Rolandui Stirbinskui, Petrui Matažinskui,nuteistiesiems R. Š., S. Ž.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju R. Š. bei S. Ž. apeliacinius skundus del Klaipedos rajono apylinkes teismo 2010-04-30 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

R. Š. – pagal BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams 6 menesiams pataisos namuose;

S. Ž. – pagal BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams 6 menesiams pataisos namuose.

Iš R. Š. ir S. Ž. solidariai P. G. priteista 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Iš R. Š. ir S. Ž. solidariai Valstybinei ligoniu kasai priteista 5228,24 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

R. Š. ir S. Ž. nuteisti už tai, kad jie 2007-07-26, apie 05.00 val., veikdami kartu ir budami apsvaige nuo alkoholio, isibrove i P. G. gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), pavartodami fizini smurta ir panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta – suduodami P. G. ne mažiau kaip 10 smugiu kumšciais, kojomis ir kirvio kotu i ivairias kuno vietas, – taip padarydami jam nesunku sveikatos sutrikdyma, reikalavo atiduoti pinigus, nerade pinigu, pagrobe 10 Lt vertes P. G. kaliošus.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo iš kaltinimo pašalinti ta aplinkybe, kad jis nusikaltima padare panaudojes specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta, taikyti jam BK 92 str. nuostatas ir bausmes vykdyma atideti. Apeliantas nurodo, kad teismas šiuo atveju nepagristai plešimo metu panaudota kirvio kota traktavo kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta. Kirvio kotas nebuvo specialiai tam pritaikytas, jis buvo tik paprastas pagalys, o BK 180 str. 2 d. dispozicijoje numatyti specialiai žmogui sužaloti pritaikyti daiktai. Nuteistojo nuomone, jam neturejo buti inkriminuotas plešimas panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nepagristai netaike jam BK 92 str. nuostatu, motyvuodamas tuo, kad jis nebuvo pakankamai nuoširdus. Nors jis nepamena reikalaves iš P. G. pinigu, taciau jis savo kalte del P. G. apiplešimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi del savo poelgio. Be to, BK 92 str. nereikalauja kaltininko prisipažinimo. Teismas neivertino tos aplinkybes, kad nuo nusikaltimo padarymo praejo beveik 3 metai ir per ta laika jis nenusikalto, nepadare kitu teises pažeidimu. Ši aplinkybe leidžia daryti pagrista prielaida, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo. Pasak apelianto, jis šiuo metu dirba, gauna atlyginima ir galetu atlyginti nukentejusiajam padaryta žala, del laisves atemimo bausmes jis neteks darbo, nebegales atlyginti žalos nukentejusiajam.

Nuteistasis S. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipedos rajono apylinkes teismo 2010-04-30 nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, ji išteisinti pagal BK 180 str. 2 d., nes neirodyta, kad jis dalyvavo padarant ši nusikaltima. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino ir vadovavosi nemaciusiu ivykio liudytoju V. P. S., G. S. parodymais. Nei V. P. S., nei G. S. negalejo parodyti, jis ar R. Š. reikalavo pinigu. Liudytojas V. P. S. teige mates iš nukentejusiojo namo išeinanti šviesiais rubais apsirengusi vaikina, paprašytas parodyti kuris, liudytojas nurode ji, taciau jis šviesiu rubu neturejo, šviesiais rubais buvo apsirenges R. Š. . Jis nesutinka su teismo išvada, kad kraujas ant jo rubu negalejo atsirasti jam bunant kartu su R. Š., susilietus su pastarojo rubais. Teismas nurode, kad remiantis specialisto išvada, kraujo demes ant drabužiu nera susidariusios susilieciant asmenims, jos yra taškinio pobudžio. Taciau specialistas tokios išvados nepateike, tik nurode, kad ant jo striukes ir ant R. Š. džemperio rastas kraujas sutampa su P. G. krauju, rastu ivykio vietoje. Teisme jis, S. Ž., pripažino savo kalte iš dalies del to, kad buvo ivykio vietoje ir nesieme aktyviu veiksmu sulaikyti R. Š. . Jis buvo prisiemes visa kalte ir atsakomybe sau ikalbetas R. Š., kad šiam palengvintu atsakomybe. Suprates, kad padare klaida, jis atsisake savo parodymu ir nurode, kad visus nusikalstamus veiksmus atliko R. Š. . Pastarasis, sužinojes apie tai, atsiunte i jo mobiluji telefona žinute, ragindamas, kad jis neatsisakytu ankstesniu parodymu. Taciau teismas to netyre ir nevertino. Be to, R. Š. akistatos metu bei nagrinejant byla teisme iš dalies patvirtino jo naujus parodymus. Nuteistojo nuomone, teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, dare irodymais nepagristas išvadas.

Teismo posedžio metu nuteistieji ir ju gynejai advokatai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Del nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentu

Nuteistasis R. Š. neneigia apiplešes P. G. isibroves i patalpa, taciau nurodo, jog teismas nepagristai pripažino, kad jis apipleše panaudojes specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta. Apelianto nuomone, plešimo metu panaudotas kirvio kotas nebuvo specialiai tam pritaikytas, jis buvo tik paprastas pagalys.

Teiseju kolegija paaiškina, jog istatymas nenumato reikalavimo, kad daiktai, kurie buvo panaudoti žmogui sužaloti, butu ypatingai apdoroti ar paruošti. Tai, kad šiuo atveju plešimo metu panaudotas kirvio kotas neturejo specialiai pritaikyto žmogui sužaloti daikto savybiu, nereiškia, jog neatsiranda atsakomybes už plešima, padaryta esant minetam kvalifikuojanciam požymiui. Teismu praktikoje specialiai pritaikytais žmogui sužaloti daiktais laikomi ne tik daiktai, kuriuos kaltininkas iš anksto paruošia ar pritaiko plešimui padaryti arba tai padaro plešimo metu, bet ir daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, taciau iš anksto parinkti ir pasiimti tais paciais tikslais. Esme yra tai, kad toks daiktas panaudojamas kaip priemone neteisetai užvaldyti svetima turta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-701/2007, 2K-661/2007). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog kirvio kotas buvo panaudotas prieš nukentejusiji kaip fizinio smurto priemone, siekiant palaužti jo valia ir užvaldyti turta, suduodant juo smugius nukentejusiajam, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina, kad kirvio kotas buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti, nors iš anksto jis ir nebuvo tam paruoštas.

Atsižvelgdama i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagristai kirvio kota vertino kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta, toks vertinimas atitinka tiek BK 180 str. 2 d. turini, tiek teismu praktika. Teismas teisingai nuteistuju nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip plešima, padaryta isibrovus i patalpa ir panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta.

Nuteistojo R. Š. prašymas taikyti jam BK 92 str. nuostatas ir bausmes vykdyma atideti netenkintinas. Pagal BK 92 str. 1 d. nepilnameciui, nuteistam laisves atemimu už viena ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisves atemimu ne daugiau kaip ketveriems metams už viena ar kelis tycinius nusikaltimus, teismas gali atideti paskirtos bausmes vykdyma nuo vieneriu iki treju metu. Bausmes vykdymas gali buti atidetas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Taigi atidedant bausmes vykdyma nepilnameciui yra butina visu šiu salygu visuma. Nors R. Š. amžius nusikaltimo padarymo metu, už padaryta nusikaltima paskirtos bausmes rušis ir dydis atitinka BK 92 str. 1 d. numatytas salygas (jis nusikalto budamas nepilnametis, yra nuteistas 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme už tycini nusikaltima), taciau šiuo atveju, teiseju kolegijos nuomone, nera esmines BK 92 str. taikymo salygos – pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam bausmes tikslai galetu buti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenes. Darydama tokia išvada, teiseju kolegija atsižvelgia i bausmes paskirti, bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, bausmes skyrimo nepilnameciui ypatumus (BK 41 str., 54 str., 91 str.) ir šiu normu reikalavimu kontekste ivertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo nepilnamecio asmenybe. Bylos duomenys liudija, kad R. Š. padare tycini sunku (BK 11 str. 5 d.) smurtini savanaudiška nusikaltima, juo pasikesino i svarbiausias žmogaus vertybes – žmogaus sveikata ir nuosavybe, nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus, negalinti apsiginti asmeni, nakties metu isibrovus i jo gyvenamaji nama, ji sumušus, kaip fizinio smurto priemone prieš ji panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta, nukentejusiajam, senyvo amžiaus asmeniui, padaryti sužalojimai – galvos smegenu sukretimas ir galuniu kaulu lužiai – sukele nesunku sveikatos sutrikdyma, o tai dar labiau pasunkino jo sveikatos bukle – patirta galvos smegenu trauma turejo itakos nukentejusiojo pažintiniu funkciju lygio smukimui, kaip nurodyta specialisto išvadoje, del lužiu daugybiškumo, encefalopatijos ir senyvo amžiaus pasveikino prognoze problematiška. R. Š. nusikalto veikdamas bendrininku grupe, buvo aktyvus nusikaltimo bendravykdis, nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaiges nuo alkoholio (praejus beveik 2 val. nuo ivykio asmens blaivumo testu nustatytas 2,46 promiliu girtumas), ir tai, kaip pripažista pats nuteistasis, turejo itakos nusikaltimo padarymui. Nors nuteistasis teigia, jog jis kalte del P. G. apiplešimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi del savo poelgio, bylos duomenys paneigia jo deklaruojama nuoširdu gailejimasi del padarytos veikos. Šios aplinkybes nustatymas nera grindžiamas vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo, prisipažinimas ir nuoširdus gailejimasis padarius nusikalstama veika turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padares baudžiamajame istatyme numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažista padares nusikalstama veika, o ne verciamas ikiteisminio tyrimo metu istatymo nustatyta tvarka surinktu irodymu, patvirtinanciu jo dalyvavima nusikalstamos veikos padaryme, pripažista esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinejimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinejimo ir teisingo sprendimo byloje priemimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. R. Š., sulaikytas po nusikaltimo padarymo, prisistate kitu vardu, iš pradžiu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltes nepripažino visiškai, neige padares nusikaltima, po to apklausu metu nurode, kad prieš nukentejusiji jokio smurto nevartojo, nukentejusiji muše S. Ž., iš jo pinigu nereikalavo, jokio turto nepagrobe. Nustatyta, jog iš R. Š. mobiliojo ryšio telefono buvo išsiusta žinute i S. Ž. mobiliojo ryšio telefona, kurioje R. Š. nurode, kad anksciau buvo teistas, ir praše S. Ž. likti prie ankstesniu parodymu, kad nukentejusiji muše tik jis, S. Ž., R. Š. apklausos metu paaiškino, kad jie su S. Ž. buvo susitare, kad kalte del P. G. sumušimo prisiims S. Ž., nes jis, R. Š., anksciau buvo teistas už vagyste (bylos duomenimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes už ši nusikaltima). Tai parodo, kad R. Š., gerai suvokdamas savo veiksmu pasekmes, visaip stengesi sumenkinti savo vaidmeni nusikaltimo padaryme ir sušvelninti savo atsakomybe. Jis tik verciamas byloje surinktu irodymu pripažino vartojes smurta prieš nukentejusiji P. G., pagrobes jo turta, taciau visalaik neige iš nukentejusiojo reikalaves pinigu. Nors, pasak nuteistojo, jis yra dirbantis, gauna atlyginima ir gali atlyginti nukentejusiajam padaryta žala, byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad jis butu rodes kokias nors pastangas sušvelninti nusikaltimo padarinius – atlygines bent dali padarytos žalos, asmeniškai domejesis ir rupinesis nukentejusiojo sveikata. Bylos duomenimis, nuteistasis Klaipedos rajono apylinkes teismo 2007-04-23 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 178 str. 1 d. (nesunkus nusikaltimas nuosavybei), pritaikius BK 93 str., po to praejus 3 menesiams padare BK 180 str. 2 d. numatyta sunku nusikaltima nuosavybei. Visuma aptartu duomenu atskleidžia R. Š. ciniška, nihilistini požiuri i teises ir visuomeneje priimtas morales bei elgesio normas, visiška tokiu vertybiu, kaip žmogaus sveikata ir gyvybe, negerbima ir nepaisyma, abejinguma galimoms savo veiksmu pasekmems, leidžia manyti, kad nuteistasis iš tikruju kritiškai neivertino savo poelgio, išvadu nepadare, nepateisino teismo jam pareikšto pasitikejimo. Atkreiptinas demesys, jog R. Š. šio nusikaltimo padarymo metu iki pilnametystes truko mažiau nei 3 menesiu, jei jis butu buves pilnametis, jam bausmes vykdymo atidejimo taikymo klausimas apskritai negaletu buti svarstomas, nes padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai. Ši aplinkybe, taip pat nuteistojo socialine aplinka, tai, kad jis gyvena su motina, tevas mires, motina charakterizuojama kaip tvarkinga, dirbanti ir šeima besirupinanti moteris, jie neskursta, normaliai materialiai apsirupine, R. Š. (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo apibudinamas kaip ramus, šiek tiek uždaro budo, pakankamai kulturingas vaikinas, gerai lankantis pamokas, besimokantis pagal savo sugebejimus, nelinkes nusikalsti, savo darbovieteje yra charakterizuojamas teigiamai, rodo, kad R. Š. gerai orientavosi socialineje aplinkoje, buvo pakankamai socialiai brandus, visiškai suvoke savo veiksmu esme. Apelianto nurodyta aplinkybe, kad nuo nusikaltimo padarymo praejo beveik 3 metai ir jis per ta laika nenusikalto, nepadare kitu teises pažeidimu, savaime nesuponuoja išvados, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši išvada turi buti pagrista byloje nustatytu aplinkybiu visumos ivertinimu. Ivertinus byloje nustatytu aplinkybiu visuma ir tuo pagrindu padarius priešinga išvada, bausmes vykdymo atidejimo taikymas negalimas. Teiseju kolegijos nuomone, tik R. Š. atlikus realia laisves atemimo bausme bus užtikrintas teisingumo principo igyvendinimas ir igyvendinta bausmes paskirtis.

Del nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo argumentu

Apeliacines instancijos teismas, išanalizaves bylos medžiaga, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyre visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. itvirtintu reikalavimu, ivertino byloje surinktus irodymus ir teisetai bei pagristai S. Ž. pripažino kaltu padarius BK 180 str. 2 d. numatyta nusikaltima. Išvada del S. Ž. kaltes pirmosios instancijos teismas grinde byloje esanciu irodymu visumos analize, ju viseto ivertinimu.

Apeliantas neigia vartojes smurta prieš nukentejusiji P. G. ir reikalaves pinigu. Tokia jo pozicija paneigia byloje surinktu, teisiamojo posedžio metu ištirtu ir nuosprendyje aptartu irodymu visuma. Visiškai nepagristas S. Ž. apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai vertino ir vadovavosi liudytoju V. P. S., G. S. parodymais, nes jie iš esmes ivykio nemate ir negalejo parodyti, jis ar R. Š. reikalavo pinigu. Netiketi ir nesiremti šiu liudytoju parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais irodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisa irodomaja medžiaga. Kaip liudytojai apklausti V. P. S. ir G. S. viso proceso metu dave išsamius, nuoseklius parodymus apie tai, kad iš P. G. gyvenamuju patalpu sklido triukšmas ir reikalavimai atiduoti pinigus ar pensija, P. G. šauke, kad neturi, vienas iš nuteistuju buvo pasiemes pagali, nuteistieji po viena išeidavo i lauka, kai vienas išeidavo, kitas likdavo viduje, taip jie keitesi vietomis keleta kartu, ir visa ta laika triukšmas bei pinigu reikalavimas nesiliove. R. Š. pripažino vartojes smurta prieš nukentejusiji, parode, jog buvo taip, kad jis išejo i lauka, o S. Ž. liko vienas P. G. kambaryje, tuo metu iš kambario sklido triukšmas, girdejosi bildesys, šauksmai. O S. Ž. patvirtino, kad R. Š. vartojo fizini smurta, muše nukentejusiji kirvio kotu, reikalaudamas pinigu. Taigi liudytoju ir nuteistuju parodymai tam tikra apimtimi patvirtina vieni kitus, atskleisdami išsamu nusikalstamos veikos vaizda. Tai, kad, pasak apelianto, liudytojas V. P. S. teisiamojo posedžio metu teige mates iš nukentejusiojo namo išeinanti šviesiais rubais apsirengusi vaikina, paprašytas parodyti kuris, liudytojas nurode ji, nors šviesiais rubais buvo apsirenges R. Š., nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Pats S. Ž. negincija savo buvimo nusikaltimo padarymo vietoje, teige, jog buvo išejes i lauka, V. P. S. ir G. S. mate išeinancius abu nuteistuosius, detaliai apibudino kiekvieno iš ju išvaizda, atpažino juos iš rubu, veido bruožu, nurode, kokia pozicija užimdavo vienas ir kitas nuteistasis, išeje i lauka. Kad S. Ž. vartojo fizini smurta prieš P. G., patvirtina ir specialisto išvada, ja nustatyta, jog ant pateiktos tirti S. Ž. striukes, kuria jis vilkejo ivykio metu, rastas nukentejusiojo kraujas. Nors S. Ž. aiškina, kad nukentejusiojo kraujas ant jo drabužiu galejo atsirasti jam susilietus su R. Š., jiems griuvinejant, vienam kita keliant, apsikabinant ar sedint greta policijos automobilyje, toki jo aiškinima paneigia ta aplinkybe, kad nukentejusiojo kraujo deme buvo rasta ant S. Ž. striukes dešines rankoves užpakalines puses, apie 0,5 cm nuo rankoves prisiuvimo siules ir apie 10,5 cm nuo šonines rankoves susiuvimo siules, o ant R. Š. džemperio nukentejusiojo kraujo deme buvo rasta ant kaires rankoves užpakalines puses, apie 18,5 cm nuo rankoves šonines susiuvimo siules ir apie 39,5 cm nuo laisvojo apatinio krašto (t. 3, b. l. 31-32). Taigi apylinkes teismas padare teisinga išvada, jog nukentejusiojo kraujas ant S. Ž. rubu negalejo atsirasti jam bunant kartu su R. Š., susilietus su pastarojo rubais.

Atsižvelgdama i tai, kas išdestyta, teiseju kolegija pripažista, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai atmete S. Ž. parodymus, kad jis tik buvo ivykio vietoje ir nieko nedare, nukentejusiji muše ir iš jo pinigu reikalavo tik R. Š., ir teisingai konstatavo, jog abu nuteistieji, isibrove i P. G. gyvenamaji nama, pavartodami fizini smurta ir panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikyta daikta, sieke užvaldyti P. G. turta. Aptarti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog R. Š. ir S. Ž. veike bendrai, ju veiksmus sujunge bendra tycia užvaldyti nukentejusiojo turta, jie sieke realizuoti savo bendra nusikalstama sumanyma, tam sujunge savo pastangas ir abu tiesiogiai dalyvavo vykdydami bendro nusikaltimo objektyviaja puse. Todel nuteistieji laikomi nusikaltimo bendravykdžiais, ju veika kvalifikuojama pagal ta pati BK straipsni. Vadovaudamasis aptartu irodymu visuma, apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog S. Ž. kalte pagal BK 180 str. 2 d. yra negincijamai irodyta, todel ji išteisinti del šio nusikaltimo padarymo nera jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistuju R. Š. bei S. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisejai Dalius JocysVioleta Miliuviene